V.Čeponio atsakas Š.Jasikevičiui: už puikią reklamą nupirksiu viskio butelį (114)

Noriu padėkoti „Žalgirio“ vyriausiajam treneriui Šarūnui Jasikevičiui, kad jis taip išreklamavo mane, jog keletas tūkstančių, o galbūt ir gerokai daugiau krepšinio gerbėjų sužinojo, kad yra toks komentatorius ir žurnalistas kaip Vaidas Čeponis. Šiandien tapti mano draugu feisbuke pasisiūlė keli šimtai žmonių.

Už puikią reklamą planuoju nupirkti Šarui gero viskio butelį, bet kažin ar su manimi jis išgers. Ir kiaulienos kepsnio turbūt nenupirks, kad „nebejuodinčiau“ „Žalgirio“. Š. Jasikevičius meile „žurnaliūgoms“ netrykšta. Aikštėje jis garsėjo nugalėtojo mentalitetu, o baigęs karjerą trokšta kaip treneris nugalėti ne tik varžovus, bet ir teisėjus bei žiniasklaidos atstovus.

Iš pradžių Šarūnas pasipiktino, kad prognozavau „Žalgirio“ pergalę prieš Belgrado „Crvena Zvezda“ dviženkle persvara. Mat, stratego teigimu, straipsnį galėjo perskaityti Kauno komandos lietuviai ir tinkamai nenusiteikti rungtynėms.

Dabar jis pasišaipė, kad parašiau, jog žalgiriečiai naudojo aikštės gynybą mače su Serbijos čempionais. Pasak trenerio, tai nebuvo „zona“. Mano manymu, tai buvo zoninė gynyba su keitimusi ginamaisiais. Mačą peržiūrėjau antrą kartą. Parašęs straipsnį dar paskambinau dviem pažįstamiems žinomiems treneriams, kad pasitikslinčiau dėl tos gynybos sistemos Jie patvirtino, kad tai buvo mišri gynyba, bet savo esme zoninė.

Komentuodamas rungtynes, rašydamas straipsnius stengiuosi giliau paanalizuoti žaidimą, o ne vien kalbėti apie tai, kas metė, kiek taškų surinko ar atkovojo kamuolių. Sutinku, kad ne visada pataikau, nes vienam komentuoti ir kartu analizuoti velniškai sudėtinga.

O dėl klaidingai nurodyto Šaro svorio kaltę prisiimu. Maniau, kad Š. Jasikevičius ne tik gražus, bet ir labai lieknas.

Nors dabar sveriu 123,5 kg (mat dažnai valgau antros rūšies dešreles ir kibinus, nes žurnalisto alga „truputį“ mažesnė nei trenerių), jaučiuosi galįs šiek tiek nuodugniau paanalizuoti žaidimą. Maždaug prieš 25 metus žaidžiau Lietuvos elitinėje lygoje (ji tada dar nesivadino LKL). Kartą ir į „Žalgirio“ krepšį pavyko netyčia įmesti 26 taškus. Tada Kauno komandai atstovavo Saulius Štombergas, Gintaras Einikis, Tauras Stumbrys, Darius Lukminas, Aurimas Palšis. Įvairiose varžybose teko žaisti ir prieš Žydrūną Ilgauską, Artūrą Karnišovą, Alvydą Pazdrazdį, Tomą Pačėsą, Kęstutį Kemzūrą, Darių Maskoliūną, Darių Sirtautą. Džiaugiuosi, kad mane ne vienus metus treniravo legendinis Vytautas Bimba, taip Raimundas Sargūnas, Linas Šalkus. Jie mane labai daug ko išmokė.

Pastaruoju metu stengiuosi plėsti žinias. Neseniai nuolat važinėjau į Kauną, kur su K. Kemzūra aptarinėjome įvairius krepšinio taktikos dalykus prie derinių lentos, analizavome daug rungtynių. Taktikos žinių semiuosi ir bendraudamas su Mindaugu Budzinausku, Vitoldu Masalskiu, kitais treneriais. Kai yra galimybė, apsilankau trenerių seminaruose.

Tačiau, aišku, nenoriu pasakyti, kad absoliučiai viską išmanau. Tačiau panašu, kad Šaras nori, kad apie krepšinį rašytų ir kalbėtų tik tie, kurie krepšinio aikštėje buvo pasiekę jo lygį ar bent bent buvę arti jo. Bet tada turbūt galėtų rašyti tik žurnalistiką studijavęs Šarūnas Marčiulionis.

Š. Jasikevičius buvo aukščiausio lygio krepšininkas, vienas geriausių žaidėjų per visą Europos krepšinio istoriją. Žavėjausi jo žaidimu. Dabar žaviuosi jo darbu trenerio poste. Su dabartine „Žalgirio“ sudėtimi jis iš esmės išspaudžia maksimumą.

Palinkėčiau Šarui mažiau gaišti laiko skaitant „visokių storų čeponių“ straipsnius, o geriau skirti laiko zoninei gynybai ir ją vis dėlto kažkada panaudoti, nes kartais gali praversti :)

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės