Užkimusiu balsu pergalę pasitikęs A.Milaknis: kai esi ant prarajos, visi susivienija dėl bendro tikslo VIDEO interviu iš Pirėjo

Artūras Milaknis gyvybiškai svarbiose Kauno „Žalgirio“ rungtynės Pirėjuje šaudė reikšmingus tritaškius, o į rūbinę keliavo užkimusiu balsu.

Dėjau visas pastangas, kurias galėjau – po mačo juokėsi snaiperis.

Pastangos turėjo vaisių: širdį atidavęs „Žalgiris“ iškovojo penktą pergalę paeiliui ir išsaugojo šansus žaisti Eurolygos atkrintamosiose.

„Rungtynės buvo ne paprastos – jų kaina buvo didelė. Buvo daug pakilimų, nuopuolių, emocijų – iš žaidėjų ir trenerių. Džiaugiuosi, kad visi išliko vieningi iki galo ir tas spurtas buvo labai laiku ir vietoje“, – kalbėjo A.Milaknis.

– Kokios buvo to spurto priežastys?

– Kai viskas pradeda degti, kai jauti, kad viskas gali išslysti, reikia ne tiek apsipykti, bet vienas kitą pastumti. Žinojome, kaip atakuoti, atrodė viskas paprasta, bet per rungtynes viskas vyksta taip greitai: vieną, kitą ataką jie užbėgo ir vėl minus dešimt. Smagu, kad sugrįžome, pradėjome sekti planą, vykdėme geras rotacijas gynyboje, padėjome, jų sunkūs metimai neįkrito, mūsų – įkrito.

– Kas nutiko balsui?

– Traukė skersvėjis, langai pradaryti, vėjas šiandien – siaubingas (Juokiasi). Šiaip, bandžiau kiek galima pagelbėti. Sunku turbūt išgirsti, ką sakai ant suolo, bet dėjau visas galimybes.

– Kas padėjo „Žalgiriui“ tokiame sunkiame sezone atgauti charakterį?

– Sunku šiandien analizuoti. Taip, sunkus sezonas, jį reikia prisėsti ir ramiai apsvarstyti. Iš tikrųjų nenoriu čia pradėti – dar jis nesibaigė. Tikiuosi, jį dar tęsime. Gal todėl, kad grįžo žmonės po traumų, atsirado vieningumas, kai esi ant prarajos, visi susivienija siekti bendro tikslo. Viskas nusistovėjo, apsiramino ir rezultatas stojo į vietas. Negaliu sakyti, kad ten, kur ir turėjome būti, bet visai neblogai. Tikėkimės, bus dar geriau (Šypsosi).