"Turkijos mieste" – Lietuvos jaunystė prieš Argentinos patirtį (4 VIDEO, FOTO) (6)

Pasaulio čempionatas artėja prie pabaigos – likusias rungtynes gali suskaičiuoti ant pirštų. Pralaimėjusių komandų žurnalistai išvyksta, mišrioje zonoje (mixed zone), kur vyksta porungtyniniai interviu, darosi lengviau kvėpuoti – be problemų galima pasikalbinti bet kurį, pavyzdžiui, JAV rinktinės žaidėją bei sužinoti kaip jam patinka Turkijos miestas :).

Jei pamenate, po pergalės prieš Ispaniją Lietuvos žurnalistai kolegų iš pralaimėjusios komandos šalies buvo išvadinti ne visai profesionaliais, tais, kurie nesugeba atsiriboti nuo savo komandos palaikymo darbo vietoje. Vakar specialiai nutariau pafilmuoti kolegų reakcijas per paskutines serbų ir ispanų rungtynių akimirkas. Turiu prisipažinti – tokio žurnalistų siautėjimo dar nebuvau matęs. Dar nežinau kaip patys reaguotume panašioje situacijoje – bet kokiu atveju serbų pasirodymą galite pamatyti video galerijoje.

Mus, kaip, ko gero, ir krepšininkus, iš vėžių išmušė keturios laisvos dienos, kurių metu Kinijos rinktinė gavo nepelnytai daug dėmesio. Nesakau, kad tai bloga komanda, tačiau savo žaidimu Turkijoje ji nenusipelnė daugiau dėmesio už Kanadą ar Libaną. Prieš rungtynes teko duoti interviu kažkuriam kinų TV kanalui – pasakiau viską, ką pats norėčiau išgirsti būdamas žurnalistu :). Dar linksmiau pasidarė, kai labai panašiai jau Lietuvos žurnalistams pakalbėjo tiek treneriai, tiek žaidėjai. Tai yra, standartinių frazių rinkinys: „gerbiame visus varžovus“, „atkrintamosiose varžybose silpnų varžovų nebūna“, „visi moka žaisti krepšinį“, „reikia užmiršti grupės varžybas“, „tai bus sunkios rungtynės“ ir panašiam stiliuje. Nors visi supranta, kad tokie pokalbiai yra tik formalumas, to ne visada pavyksta išvengti.

Baigiant temą apie kinus, norėčiau tik pritarti trenerio Kemzūros minčiai po aštuntfinalio, jog būtų neteisinga, jei nepatektume į kitą etapą. Kinai ir taip viršijo savo įgaliojimus šiame turnyre, o mes nusipelnėme kovoti dėl aukštesnių vietų. Laimei, ta pavyko įrodyti ir rungtynių metu.

Pasak Ginobili, Lietuva Argentinai – palankiausias ketvirtfinalio varžovas. Ko gero, panašiai galėtume kalbėti ir apie savo varžovus. Viskas šioje dvikovoje aišku: uždengsim lyderius, primesim greitą žaidimą, nuvarginsim veteranus – pergalė bus mūsų. Paleisim varžovus nuo pirmų minučių, įsivelsime į pozicinį, lėtą krepšinį – mums bus be galo sunku. Visa tai aiškiai ir suprantamai dar kartą išdėstė argentiniečių treneris interviu mūsų tinklapiui. Prisimenu bronzines olimpinių žaidynių rungtynes – varžovus paleidome nuo pat pradžių ir nebepasivijome, nors jautėsi, kad rungtynių pabaigoje jų jėgos buvo jau beveik išsekusios. Bet kuriuo atveju rungtynės žada būti labai įdomios. Įdomu kaip žaisime prieš didelį įspūdį paliekantį Scolą, kaip atkirsime nuo jo Prigioni, kaip varžovai žais prieš Liną Kleizą. Taip pat intriguoja fanų dvikova. Laukiu nesulaukiu :).

Kalbant apie kitas komandas, didelį įspūdį palieka turkai. Tiek savo žaidimu, tiek triukšmingais aistruoliais. Aišku, jog viskas padaryta tam, kad būtent jie ir taptų čempionais. Nesu tikras, kad taip nutiks, bet serbams ir tikriausiai JAV bus be proto sunku. Pridedu telefonu filmuotas tribūnas rungtynių su prancūzais metu.

Šiek tiek apie patį Stambulą. Trylikos milijonų (25 su priemiesčiais) gyventojų mieste metro pastatytas ne per seniausiai – tai jau savaime verta Gineso rekordų knygos :). Paprastai, normaliame megapolyje užtenka sumokėti kartą ir pasieksi bet kurį metro pasiekiamą tašką. Tačiau „Turkijos mieste“ galioja savo taisyklės – turi mokėti už kiekvieną metro linijos pakeitimą, todėl sudėtingų kelionių šia transporto priemone greit atsisakėme. Ir apskritai, kai klausi, kur nusigauti iki vienos ar kitos vietos, turkai tave užtikrina, kad tai itin sunkiai pasiekiama vieta – privalai važiuoti taksi.

Tiesa, ne visi čia linkę apgaudinėti. Jau Izmire gavome keletą čekių, o Stambule pasitaikė keli atvejai, kai net ir galėdamas nusukti pusę lyros (mažiau nei litą) taksistai, pardavėjai, kavinių savininkai elgdavosi labai sąžiningai. Atskira tema: naktiniai klubai. Kolegos pasakojo, kad įėjimas jiems buvo nemokamas, tačiau išėjimas – kainavo :).

Pasirodo, ne visai legaliai filmavome Kinijos treniruotę.

Štai taip kartais tenka dirbti žurnalistams :).