Trifunovičius ir Giannakio tiesa apie Macijauską (90)

Aleksandras Trifunovičius yra vienas iš tų "dalykų", ką Lietuva ir Graikija turi bendro. Lietuva jį turėjo, o Graikija turi dabar... 2006-07 metų sezoną jis pradėjo kaip "Lietuvos ryto" komandos treneris asistentas ir Vilniuje dirbo iki 2008 metų liepos. Šią vasarą jis sukirto rankomis su Panionios komanda, kuri ieškojo stipraus specialisto, tokio, kuris kartu su ekipa galėtų kuo geriau pasirodyti Eurolygoje.

Trifunovičius yra jaunas treneris, jam tik 41 metai, kaip treneriui, tai mažai, tačiau jis jau dabar yra labai patyręs strategas, iššaugęs kartu su "Red Star" ir "Lietuvos ryto" komandomis. Jo darbas šiais metais išties sunkus.

Panionios nėra priskiriama prie geriausių komandų Graikijoje, ji netgi nepriskiriama prie favoričių kautis dėl trečiosios vietos čempionate.

Panionios kol kas žengia link savo šio sezono taikinių. Nugalėjo Aris Graikijos taurės varžybose ir pasiekė pusfinalį, kur susitiks su Olympiacos. Graikijos čempionate Panionios žengia penktoje vietoje kartu su Maroussi ir AEK. Nuo ketvirtosios pozicijos, kurią užima Panellinios, A.Trifunovičiaus vadovaujamą komandą skiria du taškai.

Eurolygoje Panionios reikalai sudėtingi, tačiau likusios dvejos rungtynės su Partizan ir Armani išsaugo viltį.

Trifunovičius stengiasi padaryti Panionios "savo komanda": šis krepšinio specialistas nori matyti neperlaužiamą gynybą ir gerą žaidimą puolime. Pirmuosius du mėnesius komanda atrodė labai išvargusi, o žaidimas buvo banguotas - su pakilimais ir nuosmukiais. Tarkim, vienose rungtynėse jie demonstruoja kone idealią formą, tačiau po to trijuose mačuose nebepavelka kojų. Pavyzdžiui, Panionios laimėjo prieš Efes Pilsen išvykoje ir po trijų dienų pralaimėjo Graikijos čempionato rungtynes Trikala ekipai, komandai, kuri užima paskutinę vietą čempionate su viena pergale ir dešimt pralaimėjimų savo sąskaitoje. Jie tą vienintelę pergalę ir pasiekė prieš Panionios!

Tačiau atrodo, kad reikalai pradėjo gerėti gruodžio mėnesį, kai Panionios pradėjo žaisti gerokai tvirčiau ir užtikrinčiau, ir ne atskiruose rungtynių epizoduose, o visų jų metu.

Trifunovičių Graikijoje labai gerbia, nes mato, kokį žaidimą jis kuria su Panionios. Ši komanda per Graikijos čempionato rungtynes metė daugiau baudos metimų nei bet kuri kita komanda. Panionios metė 314 baudos metimų, kai tuo tarpu Panathinaikos 245, o Olympiacos 271. Ką tai reiškia? Labai įvariapusį puolimą, kuris yra sunkiai sustabdomas.

Kai Giorgos Vasilakopoulos informavo, jog Graikijos nacionalinei rinktinei nebevadovaus Panagiotis Giannakis, vieninteliu kandidatu tarp Graikijos lygoje dirbančių trenerių buvo minimas vienintelis žmogus. Taip, jūs manote teisingai: Aleksandras Trifunovičius.

Nors Graikijos krepšinioo federacija ieško labai patyrusio trenerio, tačiau ir A.Trifunovičius yra realus kandidatas. Aš asmeniškai nemanau, kad jis yra pakankamai stiprus kandidatas šiuo metu, tačiau jo karjeroje tai labai svarbu - būti kandidatu į vyriausiojo trenerio postą vienos iš geriausių Europos krepšinio rinktinių.

Trifunovičius turi šviesią ateitį, jis laukia pasiūlymų iš "pirmos klasės" Europos klubų ir jei jis pasieks kažką čia, jam neteks to ilgai laukti. Iki dabar šiam treneriui titulų labai trūksta: Lietuvoje jis turėjo neblogą 2007-2008 metų sezoną, bet negavo nei vieno trofėjaus.

Jis buvo visų trijų turnyrų finalistas (SEB BBL, LKL ir LKF taurės), tiesa, jis laimėjo Baltijos lygos taurę 2007 metais, tačiau tuomet jis sezoną pradėjo ne kaip vyriausiasis treneris, o kaip asistentas.

Taigi jis turi dar vieną šansą įrodyti, kad gali sukurti stebuklingą žaidimą su Panionios. Jei "panteros" pasieks Eurolygos atkrintamąsias varžybas, jiems tai bus svarbiau nei bet koks titulas. Ir dar yra vilties, jog Trifunovičius gali juos ten nuvesti.

Būti geru vaikinu yra viena, būti čempionu - visai kas kita.

Prieš baigiant šį blog'ą, norėčiau atkreipti demėsį į tai, ką Panagiotis Giannakis pasakė apie Arvydą Macijauską pirmadienį. Neseniai Macijauskui buvo užduotas klausimas apie jo sveikatą ir jis sakė, kad jaučiasi puikiai ir yra pasirengęs prisijungti prie bet kurios komandos, taip pat jis pridūrė, kad jis laimės teismą prieš "Olympiacos".

Giannakio žurnalistai klausė, ar jis buvo iš tų, kuris Macijauską nusmukdė ir nenorėjo jo matyti komandoje.

Manau, kad jo atsakymas yra labai svarbus, atsižvelgiant į jo patirtį krepšinyje. Prieš pateikdamas trenerio atsakymą noriu pažymėti, jog Giannakis beveik 20 metų krepšinį žaidė be vienos kojos kelio kryžiminių raisčių!

Jis turėjo traumų, turėjo daug problemų su keliais ir nusprendė pašalinti kryžminius raisčius, kad galėtų kuo greičiau pradėti žaisti, o ne gydytis traumą 6-8 mėnesius. Tai buvo 1980 metų pabaigoje, taigi, viską, ką atsimenate iš jo karjeros, jis padarė su vienu keliu!

Taigi, Giannakis atsakė: Aš tikrai neturėjau tokio tikslo. Mes turėjome pagalvoti, ar jis tikrai gali padėti komandai, ar jis tikrai gali išgyventi visus sunkumus ir tapti čempionu. Skirtumas tarp čempiono ir labai gero žaidėjo yra tas, jog čempionas privalo pakelti skausmą ir susidoroti su visais sunkumais, turi juos nugalėti ir padėti komandai, kuri į tą žaidėją investavo. Macijauskas yra didis žaidėjas, bet iki dabar jis nebuvo pajėgus susidoroti su jį užgriuvusiomis bėdomis ir traumomis. Labiausiai psichologiškai. Jis nėra pajėgus padėti Olympiacos komandai, pasiekti jos tikslus. Kadangi jis negali susidoroti su savo problemomis, nėra priežasties abiems pusėms konfliktuoti ir kelti problemas.

Gal ir ciniška, bet tokia yra teisybė.

Gerų Naujųjų metų!

Iki kito karto!

Think basketball,

Nikos Kousoulis