Trenerių dvikova: trys situacijos, kuriose T.Pačėsas ir Š.Jasikevičius gali mėginti vienas kitą pergudrauti (32)

Nuo pastarojo jų susitikimo prabėgo beveik šeši mėnesiai. Tada, balandžio 17-ąją, Šarūno Jasikevičiaus vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ po didžiosios pertraukos perėmė rungtynių kontrolę į savo rankas ir be didesnio nervo 79:74 susitvarkė su Tomo Pačėso vadovaujamais Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkais. Nemažai kas prognozavo, kad šios dvi komandos ir šie du specialistai dar kartą susitiks gegužės pabaigoje. Taip neįvyko.

Taigi po pusės metų pertraukos Š.Jasikevičius ir T.Pačėsas arba „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ dar kartą aiškinsis santykius. Nors šių dviejų komandų dvikova jau seniai nebe tokia žavinga, kokia turėtų būti, bet pirmąją 2016–2017 m. Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) mirtinų priešininkų akistatą bus įdomu stebėti dėl trenerių susidūrimo.

Jiedu savo dispozicijoje turi komandas, kurios jau senokai nebuvo tokios skirtingos. Abi jos turės savų kozirių, o mes pasižiūrėkime, kokiose situacijose tų kozirių gali būti ieškoma.

Westermannas

Situacija Nr. 1

Kai vasarą „Žalgiris“ skelbė apie sutartis su Leo Westermannu ir Kevinu Pangosu, šios komandos reikalais besidomintys pasidalino į dvi stovyklas: vieni sakė, kad Š.Jasikevičius įsigijo atlikėjus, kurie leis jam išpildyti savo taktinius sumanymus. Kiti tuo tarpu demonstravo abejonę dėl šių legionierių galimybių imtis lyderių vaidmens ir tempti komandą paskui save.

Ir tie, ir tie buvo teisūs. „Žalgiris“ įsigijo du gynėjus, kurie pasižymi gebėjimais žaisti „du prieš du“ – labai gerai skaito gynybos išsidėstymą, teisingai reaguoja į varžovų trečiojo žaidėjo pagalbos veiksmus, mato įkertantį aukštaūgį, o pakankamai gerai valdydami kamuolį, sugeba susitraukti gynybos dėmesį ir taip atlaisvinti erdves komandos draugams. Tai – du puikų žaidimo pojūtį turintys gynėjai, kurie turi vieną identišką silpnybę.

Nei L.Westermannas, nei K.Pangosas nėra stiprūs žaidime „vienas prieš vieną“. Ir tuo gali pamėginti pasinaudoti T.Pačėsas.

Gindamasis prieš „Žalgirio“ „pikenrolą“ „Lietuvos rytas“, tikėtina, išmėgins susikeitimo ginamaisiais taktiką, kai „ketvirtoje“ pozicijoje rungtyniausiantis Drew Gordonas arba Artūras Jomantas perims minėtų „Žalgirio“ kūrėjų priežiūrą, o jų tiesioginiai oponentai (Davidas Loganas/Rashaunas Broadusas/Corey Fisheris) – sunkiųjų krašto puolėjų (Pauliaus Jankūno/Brocko Motumo). Labai tikėtina, kad taip elgiamasi bus ypač tada, kai iki „Žalgirio“ atakos pabaigos liks nedaug laiko.

Kai įvyks susikeitimas, „Žalgiris“ automatiškai įgis dvi ūgio pranašumo situacijas, kas jau yra labai gerai. „Lietuvos rytas“ darys viską, kad viena jų pasinaudoti būtų kuo sunkiau. Prieš vilniečių gynėją atsidūręs P.Jankūnas, žinoma, leisis „ant ūselio“ ir darys viską, kad su kamuoliu esantis tarkime tas pats K.Pangosas įgytų kuo patogesnę perdavimo liniją. Tačiau P.Jankūnas bus dengiamas iš priekio, o esant reikalui – ir dvigubinamas trečiojo žaidėjo apačioje.

„Lietuvos rytas“ gali daryti viską, kad K.Pangosas ar L.Westermannas būtų priversti žaisti „vienas prieš vieną“ prieš tarkime A.Jomantą. Taip vilniečiai priverstų žalgiriečius žaisti jiems neparankų žaidimą ir taptų šios situacijos nugalėtojais.

Žinoma, „Lietuvos rytas“ labai rizikuotų, nes už tai galima labai brangiai sumokėti, jei P.Jankūnas priimtų kamuolį arti krepšio, jo sudvigubinti deramai nepavyktų arba sudvigubintas „Žalgirio“ kapitonas atiduotų tikslų perdavimą ten, kur be priežiūros liktų tarkime Artūras Milaknis (garantuoti trys taškai).

Šioje situacijoje yra svarbūs du dalykai: kiek bus likę laiko iki atakos pabaigos – jeigu mažai, tuomet rinktis galimai daug laiko pareikalausiantį sprendimą ieškoti galimybės įvesti kamuolį „ant ūso“ P.Jankūnui būtų netikslinga. Tada K.Pangosui arba L.Westermannui tikriausiai tektų daryti tai, ko nori „Lietuvos rytas“ – žaisti „vienas prieš vieną“; kaip greitai ir efektyviai kamuolys gali būti pernešamas P.Jankūnui – „Žalgiris“ sezono pradžioje turi susižaidimo problemų, tad tai padaryti taip pat gali nebūti taip paprasta.

Bet kokiu atveju, rizika „Lietuvos rytui“ gali būti per didelė, tad ją sušvelninti galima dar vienu būdu. Ir labai gali būti, kad vilniečiai tai darys ne pasirinktinai, o priverstinai, nes čia sąlygas diktuos jau „Žalgiris“.

Pangosas

Situacija Nr. 2

Su K.Pangosu perimetre bei Augusto Lima vidurio puolėjo pozicijoje „Žalgiris“ veikiausiai įgys maksimalų įmanomą pranašumą „du prieš du“ situacijose – ten, kur ir yra didžioji Š.Jasikevičiaus komandos stiprybė.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad „Lietuvos rytui“ žaidžiant su tokiais gremėzdiškais „centrais“ kaip Artūru Gudaičiu ir Adamu Lapeta, iš esmės stabdyti „pikenrolą“ realiai įmanoma tik vienintele taktika: kai aukštaūgis pasilieka arčiau krepšio ir prižiūri baudos aikštelę.

Taip ginantis varžovas įgyja labai aiškų pranašumą vidutiniame nuotolyje. Užtvara pasinaudojęs žaidėjas su kamuoliu (šiuo atveju K.Pangosas ar L.Westermannas) turės pakankamai erdvės metimui iš vidutinio nuotolio. Svarbu pabrėžti, kad K.Pangosas yra labai pavojingas metikas po driblingo, tad už bet kokią erdvę tolimoje distancijoje jis baudžia labai skaudžiai.

Kitas svarbus momentas, A.Lima gebėjimas statyti užtvaras ir staigiai kirsti į baudos aikštelę. Užtvarose, pirmiausia, strigs ten strigti linkę tiek R.Broadusas, tiek C.Fisheris, tiek D.Loganas, o jeigu bijodamas laisvo K.Pangoso metimo A.Lapeta pakils šiek tiek aukščiau nei baudų metimo linija, staigiai link krepšio įkertantis A.Lima labai realiai gali atsidurti visiškai laisvas. K.Pangosas ir L.Westermannas tokias situacijas taip pat geba labai gerai gliaudyti, pasinaudodami puikiu aikštelės matymu ir tiksliu perdavimu nuo parketo.

Taigi „Lietuvos ryto“ gynėjo ir tipinio vidurio puolėjo (A.Lapetos arba A.Gudaičio) tandemui „Žalgirio“ gynėjo ir „centro“ (tarkime K.Pangoso ir A.Limos) „pikenrolo“ dvejetas yra labai neparankus. Dėl to vilniečiai gali imtis veiksmų, kurie galbūt padės spręsti šią problemą ir tai turi potencialo iš esmės pakeisti rungtynių tėkmę.

T.Pačėsas gali surizikuoti remtis žemu penketuku (taip, tuo pačiu, kuriuo šį sezoną praktiškai nesirėmė). Vidurio puolėjo poziciją užims D.Gordonas, o sunkiojo krašto puolėjo – A.Jomantas. Kuo tai naudinga, paklausite. Tai leis stabdant „Žalgirio“ „du prieš du“ keistis ginamaisiais ir taip galbūt priversti kauniečius žaisti jiems neparankų krepšinį.

Dabar K.Pangosui ir A.Limai žaidžiant „pikenrolą“, pastarasis neįgys erdvės įkirtimui prie krepšio, o K.Pangosas – metimui po driblingo. Svarbu pabrėžti, kad A.Lima nėra geras žaidėjas nugara į krepšį, tad tikėtina gali pridaryti klaidų užsiimdamas poziciją ar staigiai sudvigubintas, o ir ne kiekvieną kartą prasistumti net ir pro tokio gynėjo kaip R.Broadusas gynybą. Savo ruožtu, prieš D.Gordoną atsidūręs K.Pangosas galbūt ir prasiveržtų pro tiesioginį savo oponentą, tačiau turėtų problemų užbaigdamas prasiveržimą. Būtent tai yra rimta K.Pangoso problema.

Ar „Lietuvos rytas“ tokiu atveju rizikuoja? Stipriai, nes A.Jomantui tektų prižiūrėti P.Jankūną, o ūgio deficitas gali labai pasijusti kovoje dėl atšokusio kamuolio. Beje, nepamirškime, kad reikėtų dvigubinti A.Lima baudos aikštelėje, kas automatiškai atveria papildomas erdves.

Loganas

Situacija Nr. 3

Galima daug kalbėti apie taktiką, bet būtina pripažinti, kad šiose rungtynėse labai svarbiu faktoriumi taps vienas žaidėjas. Žmogus, kokio „Žalgiris“ neturi. Ryškiausia figūra ant parketo, kuri įprasmina „Lietuvos ryto“ komandą šiame sezone. Taip, tai D.Loganas. Ir vis dėlto galima įžvelgti gana aiškų pranašumą, kuriuo D.Loganas mėgins pasinaudoti. Tai glaudžiai susiję su R.Broaduso atvykimu į Vilnių.

„Lietuvos rytui“ ne veltui reikėjo antro atakų organizatoriaus. Ir ne veltui T.Pačėsas taip įnirtingai nuolat kartojo, kad D.Loganą jis nori matyti „antruoju numeriu“. Žaisdamas šioje pozicijoje amerikietis iš esmės gali pasinaudoti pagrindine savo stiprybe.

Nors „Lietuvos ryte“ ir LKL pirmenybėse D.Loganas gerokai išsiskiria bendrai savo meistriškumu, stipriausia jo žaidimo pusė – metimas atšokus po „pikenrolo“. Jis taip pat yra nuostabus metikas, išėjęs po užtvarų situacijose be kamuolio.

Taigi rungtynėse su „Žalgiriu“ D.Loganas veikiausiai turės prabangą visą savo žaidimo laiką (jis gali būti labai didelis) praleisti atakuojančio gynėjo pozicijoje, kur jo priežiūrą veikiausiai bus patikėta Renaldui Seibučiui arba L.Westermannui.

Abu šie „Žalgirio“ gynėjai nusileidžia D.Loganui startiniu greičiu, vikrumu, o labiausiai jie kenčia tada, kai turi judėti iš už užtvarų (prisiminkite, kaip R.Seibučiui sekėsi gaudyti Patricką Millsą olimpiadoje). Taip, būtent tose situacijose, kur D.Loganas jaučiasi patogiausiai. Amerikietis turi mirtiną tritaškį, jeigu tik įgyja erdvės po užtvaros.

Jeigu ginantis prieš D.Logano ir A.Gudaičio „pikenrolą“, amerikietį pristabdyti galės A.Lima, kuris staigiai „stepoutins“ ir neleis D.Loganui pasidžiaugti laisve, tai susikeitimas ginamaisiais situacijose be kamuolio (visur, kur nėra „pikenrolo“) „Žalgiriui“ gali stipriai atsiliepti.

Fiziškai stipri „Lietuvos ryto“ priekinė linija gali bausti už kiekvieną susikeitimą ginamaisiais, kai D.Logano judėjimui iš už užtvarų stabdyti bus pasitelktas aukštaūgis. Tuomet vilniečių aukštaūgiai turės jėgos ir ūgio pranašumą šalia krepšio, o jį jie moka paversti atkovotais kamuoliais puolime.

Bus labai įdomu pamatyti, kaip Š.Jasikevičius spręs D.Logano problemą. Galbūt jis bus prižiūrimas K.Pangoso arba Luko Lekavičiaus, o galbūt „Žalgirio“ strategas suras dar gudresnį būdą, kaip susitvarkyti su svarbiausia savo vakaro oponento T.Pačėso figūra.

Bet kokiu atveju džiugu, kad pagaliau sulaukėme šios, tikėkimės, visai neblogo lygio krepšinio šachmatų partijos, kuri prasidės šiandien, 17 val., o ją stebėti bus galima tiesiogiai portale Krepsinis.net.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą