Vilniaus „Rytas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“ per pastarąsias kelias dienas tapo tais klubais, kurie susidūrė su traumų problemomis.
Vilniečiai dėl peties traumos pusmečiui neteko Martyno Paliukėno bei jau ieško jam pamainos. Tuo tarpu panevėžiečiai dar prieš sezoną prarado pagrindinį centrą Veljko Iličių, o antradienį Europos taurės mače pėdos traumą patyrė Ivanas Fevrier, kuris tik padedamas komandos draugų iškeliavo į rūbinę.
Prancūzas jau buvo patyręs traumą sezono pradžioje ir tada dėl sužeistos čiurnos praleido dvejas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes. Kol kas neaišku, kiek negalės rungtyniauti šįkart legionierius, bet iš žaidėjo reakcijos sprendžiant atrodė, kad skausmą jis jaučia didelį. Belieka tikėtis, kad I.Fevrier išvengs rimtesnės traumos.
„Rytas“ neišvengiamai jau dairosi gynėjų rinkoje ir tai darė dar iki M.Paliukėno traumos – Jonas Lekšas „Ilgosios pertraukos“ laidoje teikė, kad klubas susisiekė su Madrido „Real“ dėl Makso Šulgos nuomos. Dabar rinkoje atsirado ir įdomus variantas lietuvis – Mantas Rubštavičius.
NCAA turėjęs rungtyniauti panevėžietis leidimo tai daryti negavo ir dabar suka atgal į Europą. Praėjusiame sezone Kauno „Žalgiryje“ rungtyniavęs gynėjas gali būti labai įdomus variantas „Rytui“.
Nedo Pacevičiaus treniruojamai ekipai stigo stabiliau iš toli galinčio pataikyti žaidėjo, o M.Rubštavičius kaip tik šį įgūdį galėtų duoti – pastarieji du sezonai LKL metant iš perimetro buvo puikūs: 40,8 proc. su „Lietkabelio“ apranga ir 45,3 proc. jau „Žalgiryje“.
M.Rubštavičius tapo išreikštu metiku, kuris per dvejus metus metė 196 dvitaškius ir net 340 tritaškių bei tai darė vidutiniu 42 proc. tikslumu. Taip, M.Rubštavičius neatstos M.Paliukėno energijos ir darbo gynyboje, bet bendras žaidėjo paketas yra tikrai solidus. Juolab, kad po traumos grįžęs vilnietis tikrai rastų savo vietą rotacijoje ir turimi įgūdžiai nepersidengtų.
Įdomus aspektas, ar sirgaliai „Ryto“ priimtų buvusį žalgirietį komandoje, bet šiais laikais tai nebėra tokia opi problema, nes ir dabar sudėtyje yra krepšininkų iš kauniečių sistemos – Artūras Gudaitis, Gytis Masiulis ir Matas Jogėla.
„Rytas“ turi sudėtyje vietą legionieriui ir nebūtų nieko stebėtino, kad būtent užsienietis papildytų ekipą, bet tarsi iš dangaus nukritęs M.Rubštavičius tikrai įdomus ir svarstytinas variantas, ypatingai, jeigu žaidėjas sutiktų pasirašyti kontraktą 2–3 metams. Reikia pažymėti, kad gynėjui dar tik 24-eri, tad tokio amžiaus lietuviai su minimalia Eurolygos ir solidžia Europos taurės patirtimi tikrai nesimėto ir žvelgiant į klubo ateitį. Turint omenyje, kad „Rytas“ žvalgėsi į M.Šulgos pusę, akivaizdžiai matomas dar vienas taškų rinkėjas, o iškritus iš rikiuotės M.Paliukėnui rinkoje tokį žaidėją surasti labai sudėtingą, nes gynybinių legionierių, kuriems nerūpi jų statistika, praktiškai nebūna.
Pažvelkime į „Lietkabelio“ stovyklą – ten iškart akis bado spraga vidurio puolėjo pozicijoje. Milošas Iličius nėra tas žaidėjas, kuris turėtų būti pagrindiniu „penktu numeriu“ Europos taurės ekipoje. Serbas turėjo solidžių atkarpų, bet vos tik rungtynės būna įtemptos ar varžovas aukštesnio lygio, M.Iličius negali pasiūlyti nieko nei puolime, nei gynyboje. Gabrielius Maldūnas taip pat negali būti pagrindiniu centru – jis geras pagalbinis žaidėjas. „Lietkabelis“ turi du rotacijos vidurio puolėjus, bet nė vieno pagrindinio.
Nors nuo sezono pradžios jau prabėgo 1,5 mėnesio, papildymo centro grandyje „Lietkabelis“ neįsigijo. Europos taurėje ir be to per 5 turus pasiekė 3 pergales, tačiau vietinėje lygoje rezultatai nedžiugina ir šiuo metu turimas neigiamas (3/4) balansas, kurį pakeisti pirmajame rate bus labai sudėtinga, nes laukia dvikovos su Klaipėdos „Neptūnu“ ir Vilniaus „Rytu“.
Kodėl „Lietkabelis“ delsė ir neįsigijo naujo aukštaūgio, žino tik klubo vadovai ir vyr. treneris Nenadas Čanakas. Galbūt yra laukiama Martyno Sajaus, bet centras interviu portalui Krepsinis.net teigė, kad turėtų pradėti sportuoti spalio pradžioje, o dabar yra mėnesio pabaiga. Galbūt reabilitacija po vasarą atliktos operacijos užtruko iki lapkričio?
M.Sajus dabartinei Panevėžio komandai būtų gryno oro gūsis. „Lietkabelyje“ jis žaidė pas N.Čanaką 2019–2020 m. sezone ir buvo puikiai išnaudojamas. Tuomet 23-ejų aukštaūgis dar buvo jaunas žaidėjas, dabar jam 30 metų ir jau yra tikrai pasiekęs brandą. M.Sajus yra tvirtas gynyboje, gerai žaidžiantis „du prieš du“, galintis pats pacentruoti nugara į krepšį.
M.Sajus Turkijoje yra užsitarnavęs gerą vardą, tad jam grįžus į rinką konkurencija gali būti didesnė, bet „Lietkabeliui“ šioje situacijoje tai būtų idealus papildymas, kuris iškart galėtų duoti labai daug naudos.
Jeigu I.Fevrier kristų iš rikiuotės ilgesniam laikui, papildymo irgi gali reikėti, nes likęs komandoje „ketvirtas numeris“ Gytis Nemeikša kol kas nerodo nieko tokio, kodėl „Rytas“ vasarą su juo pasirašė ilgalaikę sutartį. Be 13 taškų ir 15 balų pasirodymo Kėdainiuose, puolėjas per likusius 6 LKL mačus sukrapštė 19 taškų ir 12 balų. Akivaizdu, kad G.Nemeikša šiuo metu nėra pasiruošęs tapti pagrindiniu sunkiuoju kraštu.
„Lietkabelis“ tokioje situacijoje galėtų atsisukti į 37-erių 205 cm ūgio Mindaugą Kuzminską. Veteranas puolime gali pasiūlyti labai nemažai, o gynyboje I.Fevrier ir taip nėra patikimas žaidėjas. Šalia prastų metikų kaip Ognjenas Jaramazas ar Alexanderis Schumacheris reikalingas gerai iš toli metantis „ketvirtas numeris“ ir M.Kuzminskas atitiktų šį profilį.
Pastaruosius trejus metus Atėnų AEK garbę gynęs vilnietis šiuo metu mėgaujasi laisvojo agento statusu – dalinasi įžvalgomis LKL studijoje, dalyvauja fotosesijoje su Dairiu Bertaniu Rygoje, žvejoja ir leidžia laiką su šeima. Veikiausiai M.Kuzminskas skiria laiko ir sportui, jeigu dar puoselėja viltis sugrįžti ant parketo – tam jis turėtų būti pasiruošęs.
M.Kuzminskas būtų gaivaus oro gūsis panevėžiečiams ir marketingine prasme – žiūrovai labai vangiai renkasi į rungtynes, o toks naujas veidas komandoje tikrai padidintų susidomėjimą. M.Kuzminskas yra mylimas sirgalių ir tikrai iškart užkariautų vietinės publikos simpatijas. Juolab, kad Panevėžio aistruoliai veteranus labai vertina – užtenka prisiminti, kokie mylimi buvo broliai Lavrinovičiai, Mindaugas Lukauskis ar Gintaras Leonavičius, kai jie žaidė „Lietkabelyje“.
Dar vienas kandidatas pakeisti I.Favrier galėtų būti Saulius Kulvietis. Gerokai pigesnis nei M.Kuzminskas ir šiuo metu pradedantis įgauti žaidybinę praktiką „Jurbarke“. 35-erių veteranas taip pat yra žaidęs „Lietkabelyje“ pas N.Čanaką. S.Kulviečio stiprybė yra metimas iš toli, tik vėlgi tai yra krepšininkas, kuris garsėja savo traumingumu.
Tarp variantų „Lietkabeliui“ galima paminėti Eigirdą Žukauską, bet visą praėjusį sezoną praleidęs puolėjas neaišku, ar jau yra pasiruošęs grįžti ant parketo. Pastarąjį kartą jis rungtyniavo dar 2025 metų balandžio 18-ąją dieną. Panaši situacija su centru Evaldu Kairiu – jis nerungtyniauja nuo 2025 m. vasario 7 dienos. Rinkoje buvo Džiugas Slavinskas, bet jis iškeliavo į Utenos „Juventus“ gretas, kur pavaduos traumuotus žaidėjus.
Norėdami komentuoti prisijunkite.