T.Pačėsas: apie sąlygą „Lietuvos ryto“ vadovams, pralaimėjimų LKL priežastį ir Lietuvos rinktinės stratego postą (42) interviu

Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategu sezono viduryje tapęs Tomas Pačėsas nori sugrąžinti didžias pergales į sostinę. Alytiškis su sportas.info pasidalino mintimis apie tai, kaip vyko derybos su „Lietuvos ryto“ vadovais, pralaimėjimus Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), nenorą dirbti Europos taurės turnyro komandoje ir galimybę perimti Lietuvos rinktinės stratego postą.

– Kodėl sutikote treniruoti „Lietuvos rytą“? Sezono vidurys, komanda dugne, o treneriai prieš tai buvo labai dažnai keičiami. Nebuvo baisu dėl savo reputacijos? O galbūt gavote klubo vadovų pažadą, jog nebūsite atleistas ir po nesėkmių?

– Negalvoju apie atleidimą. Radome bendrą kalbą. Man svarbu ne piniginė išraiška, o sportinis tikslas. Mane suviliojo sportinio rezultato siekimas, be to, mano požiūris sutapo su klubo vadovų. Antra, pasakiau, kad jeigu komanda toliau tęs pasirodymą Europos taurėje, treneriu tikrai nebūsiu, nes tik keliaujant ir žaidžiant nematau galimybių pakeisti nei komandos, nei treniruočių proceso. Nemanau, kad darant viską taip pat galima laukti kito rezultato. Rezultatas įmanomas pradėjus dirbti kitaip, modeliuojant sudėtį. Kai komanda iškrito iš Taurės, tai ir padarėme. Baimės nebuvo. Tikėjausi, kad komandoje bus geresnė situacija, bet iš tikrųjų situacija buvo bloga visais atžvilgiais. Nemaniau, kad bus taip blogai. Bet tikėjau ir tikiu, kad iš žaidėjų galima ką nors išspausti ir žaisti geriau.

– Karaliaus Mindaugo turnyre „Lietuvos rytas“ įveikė principinį varžovą „Žalgirį“ ir į viršų kėlė taurę, tačiau LKL čempionate prieš tai keletą kartų suklupo prieš kur kas silpnesnes komandas, o iškart po pergalės Karaliaus Mindaugo turnyre krito prieš Klaipėdos „Neptūną“...

– Po atlaikyto trijų dienų maratono nusiraminome, todėl Klaipėdoje ir pralaimėjome. Antra, per du mėnesius neįmanoma kardinaliai pakeisti komandos, kai tie patys žaidėjai žaidžia antrus ar trečius metus. Jie pripratę ir susitaikę su pralaimėtojo pozicija, pakeisti tai iš pagrindų labai sunku. Tad ateina ir silpnesnių akimirkų. Manau, LKL kelis kartus pralaimėjome dėl to, kad labai sunkiai dirbome ir ruošėmės turėdami konkretų tikslą – būti optimalios formos Karaliaus Mindaugo turnyre, tai ir padarėme. Neakcentuoju tarpinių tikslų. Dabar mūsų tikslas – LKL čempionatas. Būna, pakeliui aukojame kai kurias rungtynes, kad pasiruoštume tikslui, todėl prarandame ir šviežumą, ir greitį, ir taiklumą – daug dalykų, kurie ir būna tų pralaimėjimų, pavyzdžiui, Utenos „Juventus“ komandai po pratęsimo, pasekmė.

– Trejus metus nieko netreniravote, VTB jungtinėje lygoje ėjote vykdomojo direktoriaus pareigas. Kodėl? Nebuvo tinkamo pasiūlymo ar norėjosi atsikvėpti?

– Norėjosi atsikvėpti. Sportiniu atžvilgiu mane labai sunku motyvuoti, nes daug metų iš eilės tapdavau Lenkijos čempionu, Eurolygoje pakliuvome į aštuntuką – tik dviem komandoms su mažais biudžetais per visą istoriją taip yra pasisekę. Tai Belgrado „Partizan“ ir mūsų komandai. Kad žaisime ULEB taurėje ar kokiam nors čempionate, man nėra motyvacija. Labai daug jėgų ir sveikatos paaukojau per tuos 5–6 metus būdamas treneriu. Pastaruosius metus buvau prie krepšinio, dirbau vadybininku, labai komfortiškai jaučiausi. Nors buvo keli geri, finansiškai patrauklūs pasiūlymai, bet sportine prasme jie manęs nesudomino.

– Trenerio darbas – didelė emocinė iškrova ir nervinė įtampa. Kaip atsipalaiduojate po rungtynių?

– Stengiuosi daug dėmesio skirti sportui – žaidžiu futbolą, krepšinį. Tai kol kas vienintelis būdas, padedantis atsipalaiduoti. Alkoholio nevartoju, kitų žalingų įpročių neturiu. Atsipalaiduoti tikrai gana sunku, bet su tuo reikia bandyti susidraugauti.

– O apie vyrų rinktinės trenerio postą svajojate?

– Ne, kol kas nesvajoju ir nemanau, kad tai – viliojanti kėdė. Kas kita Ispanijoje, Italijoje, kur treneriai gauna gana solidžius honorarus ir visus metus ruošiasi tam trumpam periodui – 2–2,5 mėnesio: analizuoja rinktinės žaidėjų darbą, žaidimą, bendrauja su žaidėjais, treneriai negali dirbti klubuose, koncentruojasi tik į rinktinę. Tai gana komfortiškas darbas. Bet pas mus rinktinėje visiškai kitaip – viskas iš idėjos, o už rezultatus tave gali prikalti prie kryžiaus. Aš negalvoju apie rinktinę, nes, mano nuomone, yra daug puikių trenerių – Jonas Kazlauskas, Rimas Kurtinaitis. Nemanau, kad reikėtų bėgti prieš traukinį.

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa