T.Masiulis: Sajui ir Masiuliui reikia žaidimo laiko – jiems sunku žaisti mažiau „Žalgiryje“ (8)

Treneris Tomas Masiulis antrą kartą per trejus metus su jaunaisiais Kauno „Žalgirio-2“ krepšininkais prasibrovė tarp keturių stipriausių Mezon NKL ekipų ir balandžio 13–14 dienomis Jonavoje dalyvaus finaliniame ketverte.

Prieš dvejus metus T. Masiulio treniruojami „Žalgirio“ dubleriai tik finale nusileido Marijampolės „Sūduvos-Mantingai“, o iš tos komandos iki šiol ekipoje liko tik trenerio sūnus Gytis Masiulis ir vidurio puolėjas Martynas Sajus.

Vakar „Žalgiris-2“ lemiamose NKL ketvirtfinalio rungtynėse po Igno Sargiūno šūvio paskutinę sekundę laimėjo seriją prieš „Šilutę“ ir tapo Šakių „Vyčio“ varžovu pusfinalyje.

T. Masiulis su Nacionalinės krepšinio lygos svetaine kalbėjosi apie lemiamas akimirkas Šilutėje, sėkmingą Igno Sargiūno, G. Masiulio ir M. Jogėlo žaidimą bei laukiantį finalo ketverto varžovą Jonavoje.

– Kas lemiamose rungtynėse su „Šilute“ lėmė jūsų pergalę? – tinklalapis „nklyga.lt“ paklausė T. Masiulio.

– Serijoje kovėsi lygiaverčiai varžovai ir bet kuri komanda galėjo eiti toliau. Paskutinėse rungtynėse stengėmės nesustoti, nors ir trečiajame kėlinyje pralaimėjome 9 taškais. Tuomet ir iš po krepšio prametėme, ir laisvų tritaškių nepataikėme. Reikia pripažinti, kad lemiamu metu viskas apsivertė aukštyn kojomis bei sukrito net ir sunkesni metimai.

– Ignas Sargiūnas pataikė lemiamą metimą. Ar jis ir turėjo pats žaisti iki galo toje atakoje?

– Visų pirma norėjome laikyti kuo ilgiau kamuolį, nes buvo lygus rezultatas, galėjome žaisti pratęsimą. Nenorėjome mesti likus 5 sekundėms. Atakos pradžioje buvo variantas žaisti su Gyčiu ir Matu, bet varžovai gerai susikeitė. Antras variantas buvo Ignui žaisti vienas prieš vieną.

Jis ne pirmą kartą mus ištraukė tokiose rungtynėse, tokia pati situacija buvo ir Palangoje, taip pat kitose rungtynėse pataikydavo tuomet, kai baigdavosi kėliniai. Ignas yra stiprus žaidėjas vienas prieš vieną ir pataiko visokių metimų. Jis visą sezoną dirbo individualiai su Vidu Ginevičiumi, o dabar toks atidirbtas metimas įkrito ir dėl to labai smagu. Ta linkme dirbome ir tai davė tokį rezultatą.

– Atkrintamosiose I. Sargiūnas rinko po 16 taškų, serijoje su „Šilute“ – po 15. Ar jam šios komandos buvo labiau parankios?

– Galbūt jis apskritai visą sezoną gaudavo mažiau dėmesio. Turime daug apylygių žaidėjų ir vieną dieną iššauna vienas, kitą dieną – kitas. Galbūt Ignas buvo nepelnytai primirštas, buvo mažai apie jį kalbama. Jis treniruotėse dirba 100 procentų. Kantriai dirbo ir jo valanda išaušo.

Ignui buvo parankios abi komandos – ir KTU, ir „Šilutė“. Jos daug keičiasi, tad jam teko dažnai žaisti vienas prieš vieną ir I. Sargiūnas tuo pasinaudojo. Arba nugara žaisdavo vienas prieš vieną prieš žemesnį varžovą, arba vienas prieš vieną, tad kažkokių specialių derinių nereikėjo. Jam abi tos komandos buvo parankios ir jis puikiai išnaudojo savo gerąsias savybes.

– Matas Jogėla ketvirtajame kėlinyje surinko 15 taškų. Ką galima pasakyti apie jo pasirodymą, kaip jis sugebėjo taip patempti komandą?

– Tai įrodo žaidėjo charakterį. Visi matė tą žaidėjo situaciją, jam buvo sunkus momentas po trečiųjų rungtynių, kuomet Matas gale gavo nesportinę pražangą ir mes pralaimėjome. Tikrai vaikas pergyveno, bet po to parodė visą jėgą ir turimą potencialą. Vakar rungtynių pradžioje jis neatrodė gerai, bet lemiamu metu mus truktelėjo į priekį, o tai rodo, kad Matas kažką turi ir gali žaisti krepšinį.

Žinant tą visą situaciją, tuos atvejus… Labai smagu, kad jis žaidimu įrodė, jog nėra beviltiškas, nėra mušeika, kuris nesivaldo. Matas atkrintamosiose varžybose, tokiose rimtose rungtynėse, žaidžia pirmą kartą. Jis yra kovotojas ir negali pasiduoti, galbūt dėl to tie įvykiai jam nutiko. Manau, kad jis yra gudrus, priims tai kaip patirtį ir to nekartos.

– Gytis Masiulis rungtynėse visko pridarė, surinko 39 naudingumo balus. Kaip galima apibūdinti jo pasirodymą?

– Visų pirma, jam ir Martynui Sajui reikia žaidimo laiko. Abu jie yra jauni krepšininkai ir jiems sunku mažiau žaisti „Žalgiryje“. Džiugu, kad yra dvigubos licencijos taisyklė ir jie gauna daugiau laiko pas mus.

Gytis tikrai vakar parodė, kad gali ir gintis, ir dėl kamuolių kovoti, ir blokus dalinti. Jis buvo naudingas ne tik taškais, bet ir gynyba. Mane ir visus mus tai džiugina. Jam „Šilutė“ irgi buvo paranki, neturėjusi daug aukštaūgių.

– Prieš lemiamas rungtynes pasitaikė reta galimybė treniruotėje turėti ir G. Masiulį, ir M. Sajų. Kiek tai padėjo?

– Turėjome vieną treniruotę su jais. Šeštadienį žaidėme, sekmadienį buvo šventės, o pirmadienį vakare susirinkome. Kažko super padaryti per vieną treniruotę neįmanoma, bet vien dėl to, kad jie buvo kartu su mumis, pažiūrėjo video ir klaidas, buvo lengviau. Susidėliojome viską ir tai tikrai mums padėjo. Natūralu, kad atėjus tiesiai į rungtynes yra sunkiau.

– Ar galima sakyti, kad pusfinalyje Šakių „Vytis“ bus visai kita jėga nei „Šilutė“?

– Mums visi varžovai yra rimti – ir KTU, ir „Šilutė“, ir Šakių „Vytis“. Mums visi mačai kaip finalas. Taip, žinoma, „Vytis“ dominuoja, laimėjo tiek rungtynių iš eilės, kad jau pamečiau skaičių (22). Jau seniai bebuvo toks atvejis, kad komanda reguliariame sezone pralaimėtų tik 3 kartus. Jau tai parodo, kad ji yra visa galva aukštesnė už kitas.

Kiek žaidėme su jais, visada du kėlinius laikydavomės, o tuomet tik truputį paleisdavome ir jau žiūrime, kad minus 20. Jie turi daug patyrusių žaidėjų, yra gerai treniruojami. Labai motyvuota komanda, žino savo tikslą. Tikrai kliuvo sunkus varžovas, ne tik mūsų pusfinalio ryškus favoritas, bet ir viso finalinio ketverto. Gali bausti ir iš po krepšio, ir iš perimetro, ir gintis gali. Mūsų jaunai komandai tai yra tikrai kietas riešutus.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą