T.Delininkaitis: apie auklės pareigas, krepšinio ilgesį, pasiūlymus iš skolų neišmokėjusių klubų ir Lietuvos ekipų perspektyvas (16) interviu

Nors krepšinio sezonas jau įgavo pagreitį, gynėjas Tomas Delininkaitis kol kas neturi progos pasirodyti ant parketo. Pasiūlymų laukiantis 33 metų lietuvis juokauja, kad be darbo tikrai nesėdi: „Dabar esu lyg įsidarbinęs aukle savo vaikams. Tai – irgi darbas.“

Gynėjas atskleidė, kad šiuo metu pasiūlymai jau pradeda plūsti gausiau. „Pastarąją savaitę vyksta sujudimas“, – sakė T.Delininkaitis, taip pat teigęs, jog jį susigrąžinti bando Atėnų AEK klubas, kurio aprangą lietuvis vilkėjo praėjusį sezoną.

T.Delininkaitis su portalu Krepsinis.net pasidalino mintimis apie dabartinę savo veiklą, krepšinio ilgesį, sulauktus pasiūlymus, Lietuvos klubus ir rinktinės rezultatus.

– Kaip sekasi leisti laiką be didžiojo krepšinio?

– Labai gerai. Jei žiūrėtume iš sportinės pusės, tai ilsiuosi, nes neturiu klubo, bet šiaip sportuoju kiekvieną dieną. Galėčiau pasakyti, jog užsiimu aktyviu poilsiu. Ir krosus pabėgioju, ir į treniruoklių salę nueinu, ir į krepšį pamėtau – nėra taip, kad sėdžiu namie užsidaręs ir tik televizorių žiūriu.

– Puiki proga daugiau laiko skirti šeimai, tiesa?

– Be abejo. Dabar esu lyg įsidarbinęs aukle (Juokiasi).

– O auklės darbas irgi atsakingas.

– Labai (Juokiasi). Taigi viskas priklauso nuo to, kaip į situaciją pažiūrėsi: ar sėdžiu be darbo, ar darbuojuosi (Šypsosi).

– Ar jau spėjote pasiilgti krepšininko rutinos: treniruočių su komanda bei rungtynių adrenalino?

– Tikrai taip. Dabar kaip tik yra prasidėję visų lygų sezonai, stebiu ir LKL, ir Eurolygą, ir Europos taurę. Žiūriu rungtynes ir suprantu, kad žaisti norisi labai.

– Ar jau sulaukėte kokių nors pasiūlymų iš klubų jau prasidėjus sezonui?

– Prieš maždaug savaitę prasidėjo sujudimas, tačiau kažko konkretaus įvardinti negaliu. Galiu pasakyti, kad anksčiau to nebūdavo, tvyrojo ramuma, o dabar viskas vyksta aktyviau.

– Pasiūlymai – vien iš užsienio ekipų?

– Taip. Iš Lietuvos ekipų nesulaukiau jokių kvietimų. Be abejo, norėtųsi žaisti savoje šalyje, bet yra kaip yra. Žinote posakį: visur gerai, bet namuose geriausiai.

– Gal galite atskleisti, kokių šalių komandos jums buvo pateikusios pasiūlymus tarpsezonio metu ir dabar?

– Galiu pasakyti, jog man sutartis siūlė du mano buvę klubai: AEK, kuriame rungtyniavau praėjusį sezoną, ir „Torku Konyasport“, kuriam atstovavau dar metais anksčiau. Tačiau šios komandos iki šiol man yra skolingos, dėl to kol kas nesinori ten kelti kojos. Jei nežiūrėtume į finansinę pusę, šie klubai mane tenkino, norėtųsi ten grįžti, bet skolos yra skolos. AEK lyg bando atsiskaityti, tad matysime, gal ir grįšiu, o gal ir ne. Viskas priklausys nuo komandos.

– Sakėte, kad nepraleidžiate pro akis Lietuvos krepšinio kovų. Kokį įspūdį kol kas jos palieka?

– Sezonas prasidėjo gana įdomiai. Jei reikėtų išskirti favoritus, jais, kaip ir anksčiau, įvardinčiau Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“, o visos likusios komandos yra nenuspėjamos. Štai Klaipėdos „Neptūnas“ sezoną pradėjo nelabai sėkmingai, kas galbūt kiek nustebino.

– Kartu su „Neptūnu“ vasarą liejote prakaitą treniruotėse. Ar pavyko susidaryti nuomonę apie klubo pajėgumą ir galbūt galimus šio sezono rezultatus?

– Buvau su komanda tik lauko treniruotėse, vėliau jau nebenorėjau maišytis po kojomis ir drumsti vandenų. Didelio įspūdžio susidaryti negalėjau. Kaip „Neptūnui“ seksis? Sunku pasakyti. Esu iš Klaipėdos, palaikau savo miesto komandą, linkiu kuo geresnių rezultatų, o kaip bus, taip bus. Gerą rezultatą lemia nemažai faktorių: mikroklimatas, treneris, žaidėjai ir dar daug visko. Ekipą papildė neblogi legionieriai, branduolys išliko, pasikeitė treneris, įnešantis savo braižą į žaidimą. Tikiuosi, kad „Neptūnas“ susigrąžins praėjusį sezoną prarastas savo pozicijas.

– Turime ir vieną komandą Eurolygoje – „Žalgirį“. Kokios prognozės šiam klubui?

– „Žalgirio“ žaidimą bus tikrai įdomu stebėti. Komanda yra gerai sukomplektuota, surinkti aukšto lygio žaidėjai, tuo Kauno klubas kasmet vis stebina. Įdomu stebėti bus ir tą patį „Lietuvos rytą“. Jei lygintume su praėjusiu sezonu, mano nuomone, dabar tiek „Žalgiris“, tiek „Lietuvos rytas“ – sustiprėjo.

– Neabejoju, jog tikrai stebėjote Europos čempionato kovas. Pats esate atstovavęs rinktinei, tad ką galite pasakyti apie bendrą nacionalinės komandos vaizdą ir naujokų pasirodymą?

– Rinktinės pasirodymą vertinu labai gerai. Kaip kitaip galima jį vertinti, kai iškovojami sidabro medaliai? Pacituosiu kažkieno jau minėtą frazę: geriau laimėti negražiai nei pralaimėti gražiai. Iš sirgalių buvo girdėti įvairių nuomonių, kad žaidimas grupių etape galbūt netenkino, bet vyrai atidavė visas jėgas.

Aš atsimenu 2013 metus. Tada taip pat nedemonstravome to gražaus krepšinio, kai kur nesisekė, buvome ant ribos ir galėjome išvažiuoti namo, tačiau galutinis rezultatas koks? Sidabro medaliai. Taip buvo ir šiemet, ne visada viskas sekasi, kamuolys apvalus, bet galiu garantuoti, kad vyrai stengėsi. Niekas juk nenori žaisti blogai. Norisi žaisti taip, kad ir patys žaidėjai, ir sirgaliai būtų patenkinti.

Kalbant apie rinktinės jaunuosius naujokus – Luką Lekavičių ir Domantą Sabonį – galiu pasakyti, kad jie man labai patinka. Iš jų tikrai išaugs aukšto lygio žaidėjai. Pavyzdžiui, Lekavičius juk iš NKL įžengė į „Žalgirį“ ir jame turėjo puikų sezoną, o tai daug pasako.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės