Sūnumi pasididžiavęs Ž.Urbonas turėjo prikelti T.Pavelką: gerai daviau su pagaliu per kuprą (1) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

„Šiauliai“ net ir po pralaimėjimo prieš Vilniaus „Rytą“ išlaikė šansus patekti į Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) atkrintamąsias, nors galimybės lieka menkos.

Šiauliečiams per keturis likusius mačus reikės pavyti trimis pergalėmis atsiplėšusius Jonavos „CBet“, o pagalių į ratus pakaišioti dar gali ir devintąją vietą besidalinantis Kėdainių „Nevėžis-Optibet“.

Po rungtynių „Šiaulių“ strategas Žydrūnas Urbonas apžvelgė laukiančią sezono pabaigą, savo komandos pasirodymą Vilniuje bei sūnaus debiutą varžovų gretose.

„Šventiškoje atmosferoje pralaimėti būtų, jei girdėtume muziką ar šventinę nuotaiką, o mes išėjome dirbti ir kariauti. „Rytui“ buvo šventė, visai jų organizacijai, o mums tai buvo eilinė diena ofise, svarbios rungtynės. Rodėme gerą žaidimą, kovėmės, bet su dviem tritaškiais nugalėti „Rytą“ išvykoje, nemanau, kad įmanoma. Pritrūko pataikymo iš perimetro, nors metė Seanas ir Paulius Danusevičius, kurie yra užtikrinti metikai. Tas pats Karolis... Gavosi taip, kaip gavosi. Lyg darėme tą patį, praeitame mače įmetėme dešimt tritaškių, šįkart – du. Tie lankai čia nėra tokie jau kieti. „Rytas“ keletą tritaškių taip pat nepataikė laisvi, reikia pripažinti, bet aš labiau žiūriu savo pusės. Įmesk dar trejetą tritaškių ir gauni dešimt taškų. Įžaidėme situacijas ir metimai buvo geri.

Dėl kovos vyrams nieko negaliu pasakyti, atkovojome keturiolika kamuolių puolime, kova buvo. Iš mūsų pusės buvo energija, susiklausymas, bet pritrūko. Aišku, nežinau, kiek Echodas kartų blokavo... Šeši? Lyg rodėme, kad Echodas tą daro ir kalbėjome, kaip reikia saugoti savo cilindrą, bet vyrukai visada pabando. Tai ir žiūrėjome, kaip Echodas blokuoja šešis kartus, o mes nemokame dengti savo cilindro. Kalbėta su gynėjais ir visa kita, bet vis tiek reikia lipti ant to grėblio, norisi pabandyti, kaip mažiems ir jauniems. Norisi pažiūrėti, o gal kaip nors pramesiu. Dar viena bėdelė, nes dvitaškių procentas nebuvo geras.

Gynyboje prasme rungtynės nebuvo blogos, rodėme energiją ir kontroliavome, bet pritrūko. Aišku, „Rytas“ šiek tiek talento turi daugiau, reikia tai pripažinti. Skausmingas buvo Normanto tritaškis iš priekio, vieną kartą kažkas rankytę nuleido ir gavo tritaškį į veidą“, – po mačo teigė Ž.Urbonas.

– Tomašas Pavelka po pertraukos sužaidė geresnes rungtynes. Ko jam trūko iki šiol?

– Gerai daviau su pagaliu per kuprą. Realiai, taip ir buvo. Kažkaip atsigavo. Realiai po rinktinės „lango“ buvo nuosmukis. Jis iki tol turėjo gerų rungtynių, jau ir man treniruojant toks gyvas buvo, o po rinktinės grįžo negyvas. Dar kalbėjome su juo, gal tas treneris kroatas jį nužudė. Aišku, mums po KMT, įsivaizduokite, sužaidėme daug rungtynių, o jis iškart po to išskrido, jam ir treniruotės, žaidimas... Jis buvo duobėje psichologiškai ir visaip kitaip. Supurčiau jį ir pradėjo žaisti, smagu už jį, visiškai kitas žmogus. Aišku, nežinau, ar jis gali būti pagrindiniu vidurio puolėju su „Šiaulių“ ambicijomis, bet visai pozityviai dabar į jį žiūriu. Galės žaisti krepšinį kažkada.

– Esate žaidęs prieš šiandien pagerbtą Chucką Eidsoną, gal turite kokį ryškesnį prisiminimą?

– Įdomesnis prisiminimas, kad jam pašokus matai tik jo šortus. Tikrai atletas buvo. Jo perdavimas atrodo pasiėmus televizoriaus pultelį – jis pašoka, sustabdo, visi nukrenta ant žemės, jis apsidairo, įvertina situaciją, vėl įjungia žaidimą ir paleidžia perdavimą. Man tai labiausiai įstrigo. Taip, tai yra puikus žaidėjas. Bendravome su Antanu Sireika, kad atskleidė jį įžaidėjo pozicijoje, nes buvo traumos ar kažkas ir teko jam žaisti. Jis pagavo gerą supratimą, nes buvo protingas žaidėjas ir labai greitai perprato įžaidėjo vaidmenį, kas yra unikalu. Iš lengvojo krašto puolėjo virto įžaidėju. Čia ir buvo tas gerasis jo virsmas, kad galėjo žaisti per kelias pozicijas. Labai geras žaidėjas, malonu, kad tokios pagarbos eina tokiems žaidėjams.

– Šiandien aikštėje netrūko jaunų žaidėjų, sūnų akistatą surengė Ignas Urbonas ir Deividas Žukauskas. Ką sūnui sakysite dėl praleisto varžovo metimo?

– Lupk stogą Deividui Žukauskui. Deividą pagirsiu, o sūnui sakysiu „ką, negali nublokuoti?“. Ne, ten buvo pikenrolas, Tomašas pastatė užtvarą, šiandien geras statė ir turėjo eiti pagalba iš „Ryto“ didelio žmogaus. Negaliu pykti dėl tokio epizodo. Deividą pagirsiu, gerai, kad metė, drąsiai gavo ir metė. Čia svarbiausia. Visa kita ateina. Žinau, kad jis gali pataikyti.

NUOTRAUKOS: „Rytas“ – „Šiauliai“ (30 nuotraukų)

DAUGIAU >

– Kaip tėčiui neeilinė diena, sūnus debiutavo LKL. Koks jausmas jam išbėgus į aikštelę?

– Pagalvojau, kad gerą vyrą padariau. Vyrišką. Žmona buvo atvažiavus. Vidus susijaukė. Esi vyras, treneris, turi aibę vaidmenį, vienas iš jų yra tėtis. Jei tavo sūnus išbėga, aišku, būtų labai smagu, jei dar žaisčiau, bet nemanau, kad 47-erių galėčiau. Čia nebent Lukauskis gali sulaukti savo sūnaus. Manau, kad ir taip esu pagerbtas, jog galiu matyti savo sūnų žaidžiantį tokioje komandoje, kad ir prieš mane, tiek to. Nebepyksiu ant jo, nebarsiu. Labai. Bet pastabų turėsiu.

– Jūsų debiutas įvyko prieš keletą dešimtmečių. Daugiau emocijų buvo prieš saviškį, ar sūnaus debiutą?

– Savo debiuto gerai neatsimenu, atsimenu tik vienerias rungtynes, kai žaidėme prieš „Atletą“ išvykoje, kažkokioje Kauno gamyklos salėje. Išbėgau, pamenu, kad sukasi vaizdas, žiūrovai visur aplink, metu, stogą gaunu. Toks buvo debiutas. Parašiau ir aš jam žinutę „varyk be baimės, nestabdyk“. Tai yra natūralu, kai tu ateini jaunas į visa tai ir tau duoda rungtynes. Gerbėjai skanduoja, palaiko. Normalu, kad išsilieji iš savęs ir ne visai jauti kūną. Mano debiute tiek gerbėjų nebuvo, bet įsivaizduoju, kaip jis jautėsi. Nuostabios, bet ir sunkios akimirkos krepšinio prasme. Reikia tai praeiti, turi tos minutės sudegti ir tada reikės suprasti, kad esi vyrų krepšinyje, nes tai – sudėtinga. Po didelių pergalių sakoma, kad tik po kurio laiko pradedi suvokti tokius dalykus. Čia yra tokie patys psichologiniai virsmai.

– Suspurdėjo širdelė jam išmetus tritaškį?

– Žinokite, būsiu sąžiningas, tuo metu jau norėjau, kad įmestų. Tiek to jau, kaip ir viskas aišku. Dabar meluosiu, sakysiu, kad nenorėjau, jog įmestų? Ne, kai išmetė, jau buvo likę 30 sekundžių, tų rungtynių niekaip neužkabinsime. Norėjau, kad įmestų. Viskas savas laikas. Svarbiausia, kad metė, reiškia, viskas su juo gerai.

– Kitos LKL komandos dar pildosi, iš jūsų komandos dar galima tikėtis naujoko?

– Prašysime žurnalistų asociacijos pagalbos, kad pinigų mums sumestų. Ne, jau visą biudžetą senokai išleidome ir tie visi šio sezono pasipildymai jau įvyko. Net ir tą Seaną pasiėmėme nepilniems dviem mėnesiams. Šį sezoną baigiame taip, kaip yra. Aš manau, kad mes viltį dar turime. Mums dabar reikia viską laimėti, dabar pakeliui laukia komandos, kurios savo galimybėmis yra kiek silpnesnės nei „Rytas“. Jie yra antri, „Žalgiris“ – pirmi. Pabandysime duoti kovą, juolab ir šiandien rodėme charakterį. Man svarbiausia matyti savo komandos darbą, charakterį, tada kažkokie dalykai gaunasi, kažkokie – ne. Tikiuosi, kad rankų nenuleisime. Bent jau aš to neleisiu.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys