Sunkiausią sezoną turintis T.Jogėla: apie Jonavą supusį šurmulį, 6-os vietos svajonę ir padėką Prienų klubo bosui (6) interviu

Jonavos „CBet“ komanda šį sezoną turėjo sočiai vargų, darbų, skambių antraščių ir iššūkių. Galiausiai Virginijus Šeškus gali pasidžiaugti – balandžio viduryje jonaviečiai pagaliau turi pilną sudėtį ir bandys kapstytis iš aštuntos pozicijos turnyro lentelėje.

„CBet“ kapitonas Tauras Jogėla pripažįsta – apmaudu, kad pilną rotaciją pavyksta turėti tik dabar, kadangi su šia sudėtimi Jonavos ekipa galėjo nuveikti daugiau.

„Aš galiu garantuoti, jog su šita komanda žaisdami nuo sezono pradžios, būtume turėję kokiomis 3 pergalėmis daugiau, gal net 4“, – sako T.Jogėla.

Pats Tauras šį sezoną per 25 minutes pelno 11,4 taško, atkovoja 4,6 kamuolio, atlieka 2 rezultatyvius perdavimus ir renka 13,9 naudingumo balo.

„Gal ir banalus pasakymas, bet kai žinai, jog tavęs nekeis, tai ir kartais sužaidi. Prametus tris metimus žinai, kad vis tiek turi mesti ketvirtą bei penktą. Taip, pavargsti, tada kažkas nesigauna, o ant suolo nėra, kuo tave keisti, nors nuovargis duoda savo“, – viso sezono realybę įgarsino jis.

Jonavos komanda turi 10 pergalių ir 15 pralaimėjimų, o nuo Mažeikių „M Basket-Delamode“ juos skiria tik vienas laimėjimas (11/15). Tiesa, tuo Jonavos komanda nenori apsiriboti.

„Jei Dievas sudėlios, gal galime pasvajoti ir apie šeštą poziciją“, – šypsosi komandos kapitonas. Tiesa, tai bus sudėtinga, nes dabar šeštas – Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ (14/12), turintis 4 pergalių pranašumą.

Jonaviečiai dar kausis su Kėdainių „Nevėžiu-Optibet“, Kauno „Žalgiriu“, Vilniaus „Rytu“, Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ ir Utenos „Uniclub Casino – Juventus“.

– Po pastarųjų rungtynių Virginijus Šeškus itin džiaugėsi pagaliau turima pilna sudėtimi. Kiek jums kaip žaidėjams tai palengvina gyvenimą?

– Pagrindinis dalykas, jog treniruotėse galime pilnai išpildyti, ką norime: varžovų, savo derinius. Ir ta rotacija yra kita. Didžiąją sezono dalį sportavome 4 prieš 4 ar 3 prieš 3. Kartais net treneris prisijungdavo – ne Virgis, bet Paulius Malašauskas, kol dar dirbo čia, vėliau – Andrius Ulčickas. Paskaičiavau, kad per pastarąsias 8 rungtynes laimėjome 4 – man atrodo, visai neblogai. Ta komandėlė nauja lipdosi, turime gerus charakterius, kas patinka, tai kiekvieno nuoširdumas, atsidavimas ir charakteris.

– Sezonas jau artėja prie finišo, netrukus startuos atkrintamosios. Ar pačiam nėra apmaudu, jog pilnos rotacijos taip ir neturėjote didžiąją sezono dalį? Savo jėgas vis tikrinotės avarinių pajėgų.

– Aš galiu garantuoti, jog su šita komanda žaisdami nuo sezono pradžios būtume turėję kokiomis 3 pergalėmis daugiau, gal net 4. Taip, krepšinyje sunku, kad viskas sukirstų, sunku pataikyti su legionieriais ir jų charakteriais, sunku surinkti 12-tuką gerų žmonių. Didžiąją sezono dalį kažkas buvo traumuotas ir likę žaisdavo po 35 minutes, žaidėjai keitėsi...

Turbūt čia ne pasiteisinimas, bet rotacijoje pasikeitė 21 žmogus. Nuo sezono pradžios likome tik Kreišmontas, Mičovičius, aš ir Edvinas – keturi žmonės. Nėra lengva, sunku.

– Ar praplėtus rotaciją daugiau ramybės atsirado ir pas vyr. trenerį?

– Taip, viskas palengvėjo. Nebereikia 10 kartų suktis į suolą ir žiūrėti, kuo kažką pakeisti. Didžiąją sezono dalį ant to suolo išvis niekas nesėdėjo. Rotacijos priklauso ir nuo charakterių. Man gal kaip žaidėjui viskas atrodo gerai, bet treneriui netinka jų požiūris. Čia komandos sprendimas keisti žaidėjus, aš būčiau stengęsis ilgiau išlaikyti komandą, bet čia treneris ir komandos valdžia yra galvos. Jie mato geriau, turi didesnę patirtį.

Jogėla

– Nepaisant sudėtingos situacijos, turėjote ir keletą įsimintinų ir netikėtų pergalių, kaip prieš „Wolves Twinsbet“. Iš kur dar rasdavote energijos bei tikėjimo tokiose kovose?

– Gal ir banalus pasakymas, bet kai žinai, jog tavęs nekeis, tai ir kartais sužaidi. Prametus tris metimus žinai, kad vis tiek turi mesti ketvirtą bei penktą. Taip, pavargsti, tada kažkas nesigauna, o ant suolo nėra, kuo tave keisti, nors nuovargis duoda savo. Kas dėl pergalių prieš vilniečius, gal tai lėmė noras, gal tą dieną buvome truputį šviežesni, kažkaip tikrai apibėgome juos, buvo viskas lengva. Gal diena mums buvo geresnė, o jie buvo ne geriausios sportinės formos – nežinau.

– Kaip minite pats, sudėtis sezono eigoje keitėsi labai daug. Kiek sunku jums buvo adaptuotis prie visų pokyčių, išvykstančių bei atvykstančių žaidėjų?

– Labai sunku. Pasižiūri rūbinėje – nebesėdi žaidėjas, apsisuki kitą dieną – vėl pilna rūbinė, o vėliau ją vėl palieka 1–2 žmonės. Man tai turbūt sunkiausias sezonas, per jį įgavau daugiausiai patirties. Pamačiau, kiek svarbu komandą išlaikyti nuo pradžios iki galo. Aukso vertės situacija, kai surenki tokį 12-tuką, kur visi charakteriai sutampa. Labai retas dalykas. Mes irgi konstravome, konstravome ir kažką prikonstravome – dabar truputį geriau.

– Koks periodas buvo sunkiausias jums kaip „CBet“ kapitonui?

– Labai sunku buvo, kai žaidėme be centrų apie du mėnesius – tai reikėjo atlikti man ir Mičui. Ir lietuviams, ir užsieniečiams sakiau: chebra, tik nesulūžkime psichologiškai. Ir kažkaip nuvažiavome. Įsivaizduokite, žaidžiame be pagrindinio centro, man reikia dengti 120 kilogramų varžovą, tarp mūsų – 20 kilogramų skirtumas. Labai labai sunku.

Edvinas ir Kreišmontas slinkosi į „ketvirtą poziciją“, Furmanavičius žaidė „ketvirtoje“. Tokie dalykai parodo, jog normaliai atstovėjome ir stovime dabar. Kelios pergalės ir galime būti net šeštoje vietoje. Nežinau, bus įdomu pamatyti, ką šita komanda dar gali. Džiugina, kad net sunkiu metu sirgaliai mus taip palaikė, dėkoju jiems už tai. 

Gandia-Rosa, CBet

– Šį sezoną buvo gausybė šurmulio aplink Jonavos ekipą: Mike‘as Hughesas davė skandalingą interviu man, Lesterio Medfordo ar Ivano Gandios-Roso išvykimai taip pat tapo apipinti istorijomis ir t.t. Kaip visa ši informacija viešoje erdvėje veikė komandą?

– Žiūrėjau kelias ištraukas iš podkastų ir kai kurie pasisakymai man kėlė juoką. Galiu pasakyti, kaip buvo su Gandia-Rosu. Gydytojai pasakė, kad jis nežais 4–6 savaites. Žmogus atsigavo po 26 dienų. Mūsų klubas suteikė jam paleidžiamąjį raštą, kad žaistų vasaros lygoje ir ten atsistatinėtų. Jis jau buvo iškritęs iš Virgio rotacijos, su jaunimu jau turėjome 12 žaidėjų, o Ivanas Virgiui nelabai tiko, kaip visi patys žinote.

Žmogus atsistatė anksčiau, žinau, jog jis pirmų rungtynių nesužaidė, vėliau jis žaidė 16 minučių – komanda ir treneriai ten žinojo, kad jį reikia įtraukinėti po truputį, po 15 minučių, su daugiau keitimų.

Vaškevičius interviu davė ryte – mes tos informacijos dar nežinojome, Puerto Riko laiko juostos skiriasi, aš irgi būčiau to nežinojęs. Čia buvo išpūstas burbulas, negalima šnekėti gandais ir teršti mūsų klubo. Sutinku, buvo miskomunikacijos tarp klubo ir žiniasklaidos, bet visko būna.

– Galima sakyti, kad jums stipriai pasitarnavo „Gargždų“ bankrotas, nes atvyko visa delegacija: Laimonas Eglinskas – į štabą, o Justas Furmanavičius ir Ryanas Larsonas – į komandą.

– Gavome gerus žaidėjus, o ir trenerių štabui tapo lengviau. Nesidžiaugiu dėl šios nesąmoningos situacijos, kur „Gargžduose“ pinigėliai galimai buvo pašvaistyti į kairę bei dešinę, bet džiaugiuosi už šiuos vyrukus. Gaila, kad tokia situacija LKL kartojasi antrus metus iš eilės. Negalima surinkti orinių biudžetų ir juos rodyti LKL. Taip ir Prienuose buvo: pažadai, pažadai ir bankrotas. Gargžduose irgi: pažadai, pažadai, bankrotas. Negali taip būti, LKL turi žinoti tokius dalykus ir manau, jog jie žinojo.

Dar noriu pridurti, kad atiduodu didžiausią pagarbą Mariui Milaševičiui. Klubas bankrutavo, bet jis toliau moka mums pinigus: kartais gauname po tūkstantį, kartais po 500 eurų, kartais – kas kelis mėnesius, bet po truputį mums skolos grąžinamos. Čia suprantu Mariaus atsidavimą, tokiems žmonėms ir toliau seksis krepšinyje, čia yra vyras.

Prie to prisidėjo ir Dominykas Domarkas, daug bendravęs su miesto valdžia – jis taip pat stipriai prisidėjo, jog pinigus atgavinėtume. Dar norėčiau, kad ir LKL vieną kitą algelę duotų, kodėl ne? (Juokiasi) Juk čia ir lygos prestižo reikalas. Gerai, kad mes kaip žaidėjai dar nėjome į viešą erdvę, ką norėjome daryti.

Jogėla

– Apžvelgiant sezoną FIBA Europos taurėje, kaip manote, ar „CBet“ į naudą išėjo dalyvavimas šiame turnyre? Antrajame etape jau daug šansų neturėjote ir buvote neretai triuškinti.

– Kuomet pirmame etape užėmėme pirmąją vietą grupėje, tai buvo šioks toks pasiekimas mums. Pernai neperėjome net atrankos. Mes žinojome, kad žaisime 6–7 žmonės, kartais aštuoniese su jaunimu, bet dėl to nepalūžome. Žinojome, kad galime gauti 20–30 taškų skirtumu, nes antrame etape sutiksime komandas su milijoniniais biudžetais, kaip kad Stambulo „Bahčešehir“ – jie dabar žaidžia finale.

– Esate aštuntoje vietoje „Betsafe-LKL“ turnyro lentelėje ir realu, kad dar galite pakilti į septintą poziciją. Būtų labai apmaudu, jei ketvirtfinalyje jūsų lauktų „Žalgirio“ iššūkis?

– Pasiėmėme svarbų ir praktiškai dvigubą tašką prieš Mažeikius, dabar mūsų laukia labai svarbios rungtynės prieš „Nevėžį-Optibet“, manau, tikrai galime kilti į septintą vietą. Jei Dievas sudėlios, gal galime pasvajoti ir apie šeštą poziciją. Bet smagu būtų žaisti ir prieš „Žalgirį“ – Eurolygos komandą. Ne kiekvieną dieną tenka prieš juos pažaisti. Aš gal net labiau norėčiau gauti žalgiriuką. Taip pats tampi labiau matomas, kai sužaidi prieš Eurolygos ekipą.

– Nieko keisto, kad svajojate apie šeštą poziciją, nes ten veikiausiai jūsų lauktų „Wolves Twinsbet“...

– Tai va, pasvajoti reiktų (Juokiasi). Mums jie parankūs, bet per daug nesiplėskime. Svajone reikia tikėti.

– Kaip svajoti, galite pasimokyti iš „Neptūno“.

– Taip, nors, kaip matote, būna klaidelės pergalę padovanoja. Aišku, pripažinsiu, mums Pasvalyje irgi taip buvo. Treneris gerai sako: būna klaidos lemiamu metu, o būna visas rungtynes klaida po klaidos. Teisėjus reikia suprasti, jie irgi žmonės, kiek mes – žaidėjai – klystame, jie irgi turi tokią teisę, bet ant jų našta krenta labiau, jie suspenduojami.

Nors šiemet klaidų ir pasitaikė nemažai, „Betsafe-LKL“ dirba labai aukšto lygio arbitrai, kai teko žaisti Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, matau, kaip skiriasi lygiai. Mūsų teisėjai dirba daugiau, daugiau analizuoja rungtynes, savo klaidas – kitose šalyse nelabai teko to girdėti.

– Iš jūsų kaip žaidėjo perspektyvos, ar FIBA turėtų įvesti korekcijų ir atrišti teisėjams rankas taisyti padarytas klaidas, jei jos matomos po peržiūros – galbūt net stebint visai kitą epizodą?

– Manau, jog likus kokioms 2 minutėms treneris turėtų turėti „Iššūkį“, kuris galėtų pakeisti sprendimą. Pavyzdžiui, buvo ir mano situacija su „Šiauliais“. Išsimetinėjau kamuolį iš užribio, Keithas mynė liniją abiem kojomis, aš mečiau kamuolį į koją ir kamuolys atšoko į mane. Iš pradžių techninė pražanga turėjo būti, o išėjo va kaip. Sakyčiau, kad tokias žmogiškas klaidas turėtų pakeisti, kaip ir pražangas.