Sukomplektuota „Juventus“ sudėtis – grėsmė ne tik „Lietkabeliui“, bet ir „Rytui“? (22) apklausa

Utenos „Juventus“ ekipa trečiadienį baigė savo sudėties komplektaciją artėjančiam sezonui. Portalas Krepsinis.net kviečia iš arčiau pažvelgti į uteniškių surikiuotas gretas, kuriose yra penki naujokai, bet tik trys žaidėjai, kurie niekada nebuvo žaidę šioje komandoje.

Gynėjai – vienas kitą papildantys

Vienas skambiausių vasaros ėjimų yra Martyno Gecevičiaus įsigijimas. 32-ejų snaiperis galbūt pernelyg anksti buvo „nurašytas“ į veteranus. Pernai jis labai ilgai buvo be klubo ir rugsėjį buvo nusprendęs keliauti į Saudo Arabiją, kur krepšinio lygis yra žemas, bet uždarbis – solidus. Vis dėlto paskutinę akimirką jį pasikvietė geras vilniečio bičiulis Viktoras Sanikidze, kuris užima Salonikų „Aris“ sporto direktoriaus pareigas.

M.Gecevičius per 27 minutes pasižymėdavo 8,4 taško, 3 rezultatyviais perdavimais ir 9,5 naudingumo balo, o tritaškius pataikė 38,4 proc. Statistika nėra tokia, kuri leistų vasarą sulaukti labai pelningų pasiūlymų, todėl snaiperis tapo įperkamas uteniškiams. „Juventus“ ekipai šis pirkinys gali tapti tikra vagyste, kadangi M.Gecevičius gali duoti ne tik tolimus metimus, bet ir žaidimą „du prieš du“. Daug kalbama apie jo prastą gynybą, tačiau jis tikrai nėra ta skylė, pro kurią varžovai galės lengvai rinktis taškus, o ir vieną silpniau besiginantį atletą treneris penketuke gali tikrai paslėpti.

„Antrojo numerio“ pozicijoje laiką su M.Gecevičiumi turėtų dalintis Ignas Vaitkus. Jam prabėgęs sezonas buvo gana blankus ir jis visiškai liko Gyčio Radzevičiaus šešėlyje. Dabar „Juventus“ leis I.Vaitkui grįžti į atakuojančio gynėjo poziciją ir taip daugiau žaisti su kamuoliu bei draskyti varžovų gynybą, ką jis tikrai moka daryti labai gerai. „Vienas prieš vieną“ I.Vaitkus yra labai stiprus žaidėjas, kuo galėjome įsitikinti „Hoptrans 3x3“ turnyre. M.Gecevičiaus ir I.Vaitkaus grandis – labai įdomi ir galinti pasiūlyti skirtingus dalykus.

„Juventus“ jau buvo praktiškai atsisveikinusi su rezultatyviausiu savo žaidėju (12,3 tšk.) Bryantu Crawfordu ir svarstė kitų įžaidėjų kandidatūras, bet, galiausiai, nusprendė pasilikti šį amerikietį. Praėjusiame sezone buvo viena iš problemų, kad tiek Shannonas Scottas, tiek B.Crawfordas prastai pataikė iš toli ir iš jų stigo agresijos puolime.

B.Crawfordas užfiksavo vos 23,7 proc. tritaškių taiklumą ir tai yra aspektas, ties kuriuo legionierius turėjo labai daug dirbti, kadangi varžovai galėdavo ties juo rizikuoti ir rinktis užtvaras kirsti pro apačią, taip atiduodant metimą, bet neleidžiant veržtis arčiau krepšio. B.Crawfordas nėra tas tipinis aikštės generolas, bet komandą moka suvaldyti gana neblogai, ką rodo ir 4,2 rezultatyvaus perdavimo. Pasirinktas užtikrintas variantas su B.Crawfordu leidžia uteniškiams jaustis ramiai, kadangi žino, kad problemų dėl adaptacijos komandoje, lygoje ar problemų su charakteriu tikrai nebus.

Antro įžaidėjo vaidmuo numatytas Mariui Runkauskui. Klaipėdietis didžiąją karjeros dalį rungtyniavo „antru numeriu“, bet jau Rumunijoje buvo bandomas kaip įžaidėjas ir tai jam sekėsi tikrai neblogai. M.Runkauskas moka valdyti kamuolį ir gali surikiuoti komandos draugus, o 34-erių veterano patirtis bus labai naudinga. Krepsinis.net žiniomis, gynėjas vasarą turėjo pasiūlymą išvykti žaisti į Rumuniją, bet nusprendė likti Utenoje. Vėlgi, M.Runkauskas galės duoti tai, ko stinga B.Crawfordui – jis yra tikras snaiperis, o praėjusiame sezone iš perimetro atakavo 38,6 proc. tikslumu.

Rice'as

Puolėjų grandyje – rizikingiausias ėjimas

Paskutiniu „Juventus“ pirkiniu tapo Glenas Rice‘as jaunesnysis. Uteniškiai galėjo įsigyti ir Deividą Gailių, su kuriuo buvo vedamos derybos ir klaipėdietis buvo arti to, kad pasirašytų kontraktą, bet paskutinę akimirką nusprendė likti laisvuoju agentu. 29-erių G.Rice‘as yra platų puolimo arsenalą turintis žaidėjas, kuris dar 2017–2018 m. sezone Holono UNET sudėtyje FIBA Čempionų lygoje fiksavo 20 taškų vidurkį, o taip pat pridėdavo 5,8 atkovoto kamuolio bei 3,5 rezultatyvaus perdavimo.

Lengvojo krašto puolėjo poziciją Utenoje užimsiantis amerikietis nėra tas savanaudis, kuris rūpinasi tik savo statistika, todėl komandos draugai iš jo tikrai sulauks perdavimų. G.Rice‘as ir Vilniaus „Ryto“ naujokas Andrew Goudelockas yra geri bičiuliai bei abu turės panašų statusą komandoje – būtent jų rankose kamuolys bus atsakingiausiais momentais ir jie spręs rungtynių likimą. „Juventus“ praėjusiame sezone turėdavo problemų tuomet, kai atsakingu metu reikėdavo vieno lyderio. Dabar toks bus būtent G.Rice‘as.

Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) patirties turinčio žaidėjo gebėjimai prie varžovo krepšio tikrai yra aukščiausio lygio, bet jis neturėjo darbo iki pat rugpjūčio 19-osios bei pasirinko ekipą, kuri nežais jokiame tarptautiniame turnyre. Kodėl? Akivaizdus atsakymas yra jo charakteris. G.Rice‘as toje pačioje UNET ekipoje rūbinėje užvožė kapitonui Guy‘ui Pnini, vėliau Naujojoje Zelandijoje lėbavo bare ir susimušė su vietiniu vyruku – abiem atvejais buvo atleistas. Tiesa, Izraelyje po mėnesio pertraukos buvo sugrąžintas į ekipą Izraelio finalo ketverto kovoms.

G.Rice‘as pastaruoju metu dėl skirtingų priežasčių neužsibūdavo jokioje ekipoje: 2018 m. rudenį dėl nugaros traumos po dviejų mačų paliko Puerto Riko ekipą. Tada nukeliavo į Meksiką, kur parungtyniavo kelis mėnesius sezono užbaigimo atkarpoje ir 2019 m. vasarį jau užsivilko Argentinos klubo aprangą. Kovo 1-ąją buvo išvarytas iš aikštės po dvigubos techninės pražangos, kai buvo sužaidęs vos 3 minutes. Kitą dieną ekipa paskelbė, kad atleido G.Rice‘ą vos po penkerių jo sužaistų rungtynių. Sezoną jis baigė kitoje Argentinos komandoje.

2019 m. lapkritį G.Rice‘as pasuko į Naująją Zelandiją, bet ten po dviejų susitikimų buvo areštuotas dėl muštynių bare. Tuomet amerikietis buvo suspenduotas ir grįžo į komandos sudėtį po trijų praleistų mačų, bet vis tiek buvo atleistas, kadangi pažeidė lygtinio paleidimo taisyklę.

Akivaizdu, kad „Juventus“ gavo labai sunkaus charakterio žaidėją, su kuriuo reikės kažkaip susitvarkyti. 29-erių žmonės taip lengvai nepasikeičia, todėl galima tikėtis konfliktų treniruočių metu. Tokie vyriški pokalbiai pratybose yra normalus reiškinys komandose, bet labai svarbu, jog tai neperaugtų į muštynes ar kažkokius pykčius, kurių negalima greitai užgesinti. G.Rice‘as gali tapti tuo žmogumi, kuris „Juventus“ pakels į aukštesnį lygį, bet būtina sąlyga, jog jis išbūtų visą sezoną, ką padaryti pastaruoju metu jam tampa sudėtinga. Kartais net nereikia vieno įvykio, kad žaidėjas būtų atleistas – užtenka, jog jis užknistų komandos draugus ir jau prasideda trintis. Tokiam klubui kaip „Juventus“ kartais tenka rizikuoti, kadangi galima labai daug laimėti, jeigu toks žaidėjas kaip G.Rice‘as savo energiją išnaudos geriems darbams aikštelėje, o ne už jos ribų.

Visiškai kitokio charakterio yra G.Rice‘o dubleris – šešerius metus „Juventus“ garbę gynęs 33-ejų Gintautas Matulis, kuris sugrįžta į komandos gretas po šešerių metų pertraukos ir būtent čia greičiausiai baigs savo karjerą. G.Matulis tikrai dar turi pakankamai parako, kad susitvarkytų su savo užduotimis LKL pirmenybėse, o jo patirtis ir aukštas krepšinio intelektas pravers uteniškiams. Jeigu Žydrūnas Urbonas tam tikrose situacijose norės „trečioje pozicijoje“ matyti kitą žaidėją, galės drąsiai į kovą mesti I.Vaitkų.

Sunkiųjų krašto puolėjų tandemas yra visiškai nepasikeitęs – lieka skirtingi žaidėjai – puolimą praplėsti galintis Vytautas Šulskis ir kovotojas iki kaulų smegenų Žygimantas Skučas. V.Šulskis praėjusiame sezone savo šansus iš toli išnaudojo tik 29,6 proc. tikslumu, bet galima tikėtis jo geresnio pasirodymo, kadangi dar sezonu anksčiau iš šio taško atakavo beveik 37 proc. Juolab, kad gynybos dėmesys turėtų būti daugiau skiriamas kitiems žaidėjas ir V.Šulskis gali gauti daugiau šansų laisviems metimams. Tuo tarpu Ž.Skučas įneša agresijos gynyboje ir daugiau žaidimo baudos aikštelėje.

Juventus

Vidurio puolėjai – vienodo tipažo

Dar vienas į „Juventus“ gretas sugrįžęs krepšininkas – Mindaugas Kupšas. Būtent 2017–2018 m. sezone jo parodytas galingas žaidimas (22 min., 13,6 tšk., 6,6 atk. kam., 18,4 naud. bal.) atvėrė jam duris į Panevėžio „Lietkabelį“, o vėliau – Jeruzalės „Hapoel“ bei Ostendės „Filou“. Šią vasarą dėl šeimyninių aplinkybių M.Kupšas pats norėjo žaisti Lietuvoje ir grįžo ten, kur jautėsi taip užtikrintai.

Tandemą su M.Kupšu sudarys Julius Jucikas, kuris praėjusiame sezone paliko labai dviprasmišką įspūdį. Į treniruočių stovyklą jis atvyko turėdamas gerokai per daug kilogramų ir tai atsispindėjo jo žaidime. Tragišką formą centras demonstravo iki pat gruodžio, kol nusimetė nemažai nereikalingo svorio, kuris jam akivaizdžiai trukdė. Vėliau J.Jucikas tikrai įsibėgėjo ir atkarpomis davė nemažai naudos, o paskutiniai du nutraukto sezono susitikimai buvo prieš „Rytą“ ir Kauno „Žalgirį“, per kuriuos „penktas numeris“ sudėjus sumetė 33 taškus ir surinko 36 naudingumo balus.

Tiek J.Jucikas, tiek M.Kupšas yra geri LKL lygio vidurio puolėjai. Pastarojo atvykimas net yra savotiška vagystė, kadangi jo rinkos vertė gerokai didesnė, bet minėtos aplinkybės vertė aukštaūgį rinktis pasiūlymą gimtojoje šalyje. Klaustukas tik tas, kad abu centrai yra vienodo stiliaus – su jais negalima keistis gynyboje ir abu jie varžovų bus labai dažnai atakuojami pikenrolo situacijose. Tiesa, čia Ž.Urbonas turi vieną rezervą – Ž.Skučą, kuris gali pavaduoti abu centrus toje „penktoje pozicijoje“ ir taip gynyboje įnešti universalumo, kai galima sėkmingiau stabdyti oponentų „du prieš du“ bei keistis ginamaisiais. Vaizdą, kai M.Kupšas ir J.Jucikas abu sėdės ant suolo, kitą sezoną tikrai pamatysime.

Išvada. „Juventus“ turi gerai subalansuotą 10 žmonių sudėtį, kadangi keturiose iš penkių pozicijų yra skirtingų žaidėjų, o nemažai krepšininkų gali rungtyniauti keliose skirtingose pozicijose. Jau praėjusiame sezone sutartį turėjęs Martynas Žvirblis bei dabar atvykęs vietinis jaunuolis Redas Šukšta bus dvyliktuke ir lauks savo galimybių pasirodyti ant parketo, bet rimta paspirtimi jų vadinti tikrai negalime.

Gaila, kad „Juventus“ negavo teisės pasivaržyti FIBA Čempionų lygos atrankoje, kur tikrai turėtų daugiau šansų įveikti, pavyzdžiui, Londono ar Minsko klubus nei dabar turi Klaipėdos „Neptūnas“. Dar labiau gaila, kad „Juventus“ nusprendė nesivaržyti ir FIBA Europos taurėje, kur tikrai turėtų realias galimybes pakovoti dėl aukštų pozicijų. Argumentai aiškūs – tektų daugiau finansų skirti kelionėms ir kitoms išlaidoms, taip atimant pinigų iš žaidėjų krepšelio, todėl galbūt komandoje nebūtų to paties G.Rice‘o ar M.Gecevičiaus. Patiems žaidėjams smagiau yra daugiau žaisti nei treniruotis, o du susitikimai per savaitę – labai optimalus skaičius. Iš kitos pusės, „Juventus“ turės daug laiko pasiruošti tam vienam susitikimui, kai nereikės žengti ant parketo praėjus 24 valandoms po 12 valandų trukusios kelionės arba neteks sekmadienį vakare baigus rungtynes jau pirmadienį paryčiais sėsti į autobusą ir skubėti į Rygos ar Vilniaus oro uostą.

„Juventus“ turi labai grėsmingą sudėtį, kokios nematėme labai seniai. 2014–2015 m. sezone LKL bronzą laimėjusi Dainiaus Adomaičio vadovaujama ekipa „popieriuje“ atrodė tikrai silpniau nei dabartinė sudėtis. Dabar Utenos ekipa turi labai gerą galimybę vėl laimėti medalius, kadangi sudėties pajėgumas šiuo metu atrodo labai panašus į Panevėžio „Lietkabelio“, o kai kuriose pozicijose net galima įžvelgti „Juventus“ pranašumų. Galima neabejoti, kad „Juventus“ bus labai rimtas varžovas ne tik panevėžiečiams, bet ir „Rytui“, su kuriuo laukia susidūrimas jau pirmajame naujojo sezono LKL ture. Už vasaros darbus „Juventus“ ekipai rašome 8,5 balo.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra