Sporto psichologas: Pačėso gestikuliacija tobuliausia iš visų trenerių (5)

Stresas, emocijos ir nuovargis sezono metu yra dažnas krepšininkų bei trenerių palydovas, o suvaldyti emocijas kartais sekasi sunkiai. Sporto psichologijos šalininkų teigimu, atleto pasiekimai labiausiai priklauso ne nuo jo fizinės būklės, o nuo psichologinio pasirengimo, todėl dauguma komandų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje naudojasi sporto psichologo pagalba.

Sporto psichologija Lietuvoje dar nėra stipriai paplitęs reiškinys. LSU profesoriaus, sporto psichologo Romualdo Malinausko teigimu, ne visi klubai gali sau leisti samdyti psichologą, o šias funkcijas dažniausiai atlieka komandos treneris.

„Mūsų valstybė ir klubai nėra tokie turtingi, kad galėtų leisti sau tokią prabangą. Jei gali išsiversti be jo, tai taip ir daro. Kartais tą funkciją atlieka komandos gydytojas, masažuotojas arba treneris. Labai gerai jei tas asmuo yra lyderis ir jam pavyksta suderinti abu vaidmenis ir krepšininkai jam atsivers taip kaip nori. Yra aišku ir kitokių pavyzdžių, kai treneris yra arogantiškas, susireikšminęs, neprisileidžia prie savęs, tai gali atsiliepti ir komandos būsenai. Sportininkai jausis nejaukiai ir rezultatai gali būti ne tokie geri“, – teigė psichologas R.Malinauskas.

Profesorius įsitikinęs, kad sėkmingai taikydamas psichologijos metodus krepšininkas gali pagerinti ir savo žaidimą, ir komandos rezultatus. Dažniausiai į sporto psichologą kreipiasi krepšininkas, kuris susiduria su motyvacijos stoka arba itin sunkiai išgyvena skaudžius pralaimėjimus ir nesėkmes.

„Vieni krepšininkai rungtyniauja daugiau, kiti mažiau ir jiems kartais gali pritrūkti motyvacijos, energijos ir įkvėpimo. Atsiranda nusivylimas. Žinoma, įtakos turi ir pralaimėtos rungtynės, trenerių pretenzijos dėl prastesnio žaidimo. Dėl to lieka nuoskauda krepšininko galvoje ir tai atsiliepia, krepšininkas papuola į užburtą ratą“.

Viena iš psichologinių gudrybių, kurias prisimena profesorius Malinauskas, tai Kęstučio Kemzūros sprendimas prieš svarbias rungtynes auklėtiniams parodyti įkvepiantį filmą.

„Jo, kaip trenerio požiūris į rungtynes yra toks, kad tai yra karas, bet kokios priemonės pateisina tikslą. Jo tokia filosofija ir tas filmas yra labai tinkamas ir vietoje, simboliškai parodo, kas jų laukia išbėgus į aikštelę. Toks sprendimas ir poveikis buvo labai geras“, – pasakojo R.Malinauskas.

Trenerių būna įvairių. Vieni – labai emocingi, kiti labai ramūs. Pačiam profesoriui labiau prie širdies ramus strategas kaip Antanas Sireika, tačiau psichologas teigia, kad naudos gali duoti ir karštakošis treneris.

„Tomas Pačėsas ne tik tik rėkia, bet ir moka už marškinėlių patempti ir pasakyti piktų žodžių. Jo gestikuliacija labai tobula, tobuliausia iš visų trenerių. Jei treneris tik garsiai aiškina, tai sportininkai priima normaliai. Jei treneris rėkia, naudoja keiksmažodžius, tai gali palikti pėdsaką sportininko sąmonėje ilgam. Treneriai dažnai pasiteisina, kad rungtynių metu užvaldo emocijos ir jie kelia balsą, bet labai svarbu ar treneris po rungtynių prieina prie krepšininkų ir atsiprašo“, – teigė LSU profesorius, sporto psichologas R.Malinauskas.

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.