Skauto darbas – svajonių profesija ar pasirinkimas užsimauti kilpą?: 365 dienos lėktuve, jokio asmeninio gyvenimo ir abejotinas tikslas (3) pirmoji dalis

Krepšinio skautas – žodžių junginys, daugeliui žadinantis vaizduotę ir smalsumą. Apie šiuos žmones, kurių darbas dažnai yra nematomas, tačiau kartais lemiantis esminius sprendimus komandose, yra kalbama retai. Jų darbo kasdienybė atrodo tokia paslaptinga.

„Grantland“ apžvalgininkas Markas Titusas praėjusiais metais apsilankė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Las Vegase, organizuojamoje profesionalių skautų mokykloje. Dvi dienas, kurias jis praleido renginyje, sparčiai sklaidėsi apžvalgininko miražai apie Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubo skauto darbą.

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net savo skaitytojams pateikia dviejų dalių pasakojimą apie NBA skautus: kokie jie, kokia jų kasdienybė, kokie jų iššūkiai, kiek jie uždirba ir kas juos įkvepia dirbti šį darbą.

Pirmojoje dalyje: pasakojimas apie skautų kasdienybę bei du iš trijų skautų tipų – tarptautinius skautus ir koledžų skautus.

Nors nemažai laiko praleidau domėdamasis aukščiausio lygio krepšiniu, apie skautų darbą ir jų gyvenimo kasdienybę nežinojau nieko. Niekas manęs neperspėjo, kas manęs laukia ir toje profesionalių skautų mokykloje.

Tikėjausi, kad susirinks būrys vaikinų, kurių gyvenimai yra kur kas įdomesni nei mano. Jie pasakos, kaip šaunu keliauti po pasaulį, žiūrėti krepšinį ir dirbti NBA klubams, mokantiems jiems už patarimus. Beveik tikėjausi, kad mokyklą paliksiu įtikintas savo dabartiniams darbdaviams įteikti atsistatydinimo iš pareigų raštą, pasinaudoti turimomis pažintimis ir pradėti naują gyvenimo etapą – tapti skautu.

Tačiau ten man labiausiai įstrigo vienas momentas: NBA skauto darbas, ko gero, yra prasčiausia profesija pasaulyje. Mane labai nustebino tai, kad buvo nemaža dalis mano laikinųjų klasiokų, kurie krapštė paskutinius kišenpinigius, kad įsigytų bilietą į Las Vegasą ir atvyktų į šią mokyklą, išgirdo, koks suknistas yra jų svajonių darbas, tačiau mokyklą vis tiek paliko įtikinti, kad jie nori tapti skautais. Man žodžiais sunku pasakyti, kokie jie yra bepročiai.

Pasakysiu kuo suprantamiau: profesionalūs krepšinio skautai ne gali, o privalo keliauti po pasaulį ir stebėti krepšinį. Tai yra žodžių žaismas, apie kurį anksčiau nebūčiau pagalvojęs. Mano idėja apie profesionalų skautingą buvo tokia, kad žmonės vyksta į nuostabiausius pasaulio kampelius tam, kad pasižiūrėtų į būsimas NBA žvaigždes.

Realybė yra tokia, kad būdamas tarptautiniu NBA skautu tu iš Bulgarijos skrendi į Estiją, kad pasižiūrėtum į dviejų metrų apžėlusia nugara keturiolikmetį bei įvertintum, ar po septynerių metų jis gebėtų pelnyti 0,5 ar 2,5 taško NBA. Skrisdamas į Turkmėnistaną, tu pildai jo skautingo ataskaitą. Tą patį veiksmą kartoji kiekvieną dieną, visus metus. Jeigu tau sekasi, vienas iš tų šimtų vaikinų, kuriuos tu stebėjai, vieną dieną apsivilks tavo atstovaujamo klubo marškinėlius. Jeigu tu esi gimęs po labai laiminga žvaigžde, vienas jų galbūt pelnys 10 ar daugiau taškų keliose rungtynėse.

NBA yra keli skirtingi skautų tipai, tačiau kelionių faktorius vienija juos visus. Kelionės buvo dažna tema skautų mokykloje. Buvau įpratęs kiekvieną dieną matyti montažą, kuriame buvo vaizduojami lėktuvai, metro linijos ir statistika, kiek skautai nukeliauja – mažiausiai 100 tūkstančių mylių per metus (apie 160 tūkst. kilometrų). Bene kiekvienas pranešėjas, nuo Dalaso „Mavericks“ direktoriaus Tony Ronzone‘o iki Fynikso „Suns“ prezidento Ryano McDonougho, savo kalbą pradėdavo žodžiais: „Tu turi mylėti keliones ne mažiau nei myli krepšinį, kitaip šitas darbas tave pražudys“.

Jie pasakojo, kaip sunku palaikyti gerą savijautą nuolatos keliaujant. Jie teigė, kad skautui turėti šeimą yra beveik neįmanoma. Jie juokavo, kad skautų šeimomis tampa jų dažnai lankomų miestų viešbučių darbuotojai. Jie pažymėjo, kad kelionės planuojamos prieš eilę mėnesių, kad būtų galima įtilpti į labai ribotą biudžetą.

Taip pat sužinojau, kad būvimas NBA skautu nereiškia apsirengimo polo marškinėliais su savo klubo emblema ir keliavimo kur nori, pasižiūrėti kokio tik nori tau asmeniškai įdomaus žaidėjo. Kiekvienas skautas, atsižvelgiant į jo pareigas organizacijoje, turi labai aiškiai apibrėžtas atsakomybes.

Porzingis

Tarptautiniai skautai

Galbūt daugelis mano klasiokų skautų mokykloje su manimi ir nesutiks, tačiau spręsdamas iš to, ką pamačiau, galiu pasakyti, kad tarptautinio skauto pareigos yra labiausiai bauginančios. Jie turi keliauti ilgiausius atstumus, manevruoti tarp skirtingų šalių biurokratinių reikalavimų ir susitvarkyti su kalbos barjero problema kiekvieną kartą, kai nusileidžia oro uoste.

Pete‘as Philo, Indianos „Pacers“ tarptautinis skautas ir vienas šios mokyklos iniciatorių, vienu metu ėmė nuogąstauti, kaip viso to jis turėjo išmokti „sunkiuoju keliu“ ir kaip visa tai sugriovė jo santykius šeimoje. Įspūdis dar labiau sustiprėjo, kai kitas pranešėjas, kalbėdamas apie iškylančias problemas šeimyniniame gyvenime, prisiminė P.Philo: „Jis tai žino per daug gerai“. Nuo to momento negalėjau atsikratyti jausmo, kad Philo teko išgyventi tikrai juodų momentų ir tam vyrukui desperatiškai reikėjo šilto apkabinimo.

Šį darbą tokiu brutaliu daro ne mylios, kurias reikia nukeliauti. Tai nuolatinis kultūrinio šoko išgyvenimas. P.Philo pažymėjo, kad Europoje jis turi šimtus kontaktų, kurių pagalba jis gali pažinti naujas vietoves ir susitvarkyti su kalbos barjero problemomis. Jis pridūrė, kad Vakarų Europoje dažniausiai nesusiduria su rimtomis bėdomis, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad į Rytų Europą dėl saugumo priežasčių vienas jis atsisako vykti.

T.Ronzone‘as, kuris taip pat turi tarptautinio skauto darbo patirties, papasakojo, ko gero, smagiausią istoriją šioje mokykloje. Apie tai, kaip jis stebėjo 236 cm ūgio Šiaurės Korėjos krepšininką vardu Michaelas Ri. T.Ronzone‘as susitiko akis į akį su Kim Jong-Ilu ir derėjosi dėl leidimo Ri vykti į NBA. Šiaurės Korėjos lyderis pareiškė, kad leis Ri palikti šalį ir žaisti profesionalų krepšinį tik tuo atveju, jei komanda atsiskaitys Kim Jong-Ilo rėžimui kviečiais. T.Ronzone‘as pridūrė, kad jis yra praleidęs nemažai skrydžių per savo gyvenimą, tačiau patikino, kad skrydžio iš Šiaurės Korėjos jis nepraleido, nes iš tos šalies išvykti galima tik antradieniais ir penktadieniais.

Paskutinė pastaba apie tarptautinius skautus: krepšinis, be jokios abejonės, tapo globalus sportas, yra keletas užsieniečių, kurie turėjo sėkmingas karjeras NBA. Tačiau lygoje vis dar dominuoja amerikiečiai. Turint tai omenyje, kyla klausimas, ar tarptautiniams skautams nekyla dvejonių dėl darbo, kuris sužlugdo jų asmeninius gyvenimus, nešamos naudos? Turiu omenyje, ar verta keliauti po visą pasaulį, kad atrastum kitą Kyrylą Fesenko?

Net jeigu skautas atranda krepšininką, kuris turi didžiulį potencialą, nėra garantijos, kad tai komandai pavyks jį pašaukti naujokų biržoje. Nėra jokios garantijos, kad tas žaidėjas, net ir po naujokų biržos, žais NBA. Jis gali nuspręsti likti Europoje. Tarptautinių skautų darbo vaisiai tikrai neatrodo tokie saldūs, lyginant su jų darbo sudėtingumu.

Tačiau, žinoma, „Spurs“ penki titulai per pastaruosius penkiolika metų galėtų būti puikus kontrargumentas.

Townsas

Koledžų skautai

Tai yra darbas, apie kurį, ko gero, daugelis žmonių pagalvoja, kai kalba pasisuka apie NBA skautus. Bene kiekvienas krepšinio gerbėjas JAV šį darbą dirba mėgėjiškame lygyje (įveskite į „Google“ paiešką „wiggins parker embiid“ ir atsiverskite komentarų skiltį prie kiekvieno straipsnio, kurį rasite. Tuomet, prašau, atsispirkite pagundai trinktelti galva į sieną). Tačiau pranešėjai palietė keletą koledžų skautų darbo aspektų, apie kuriuos jūs turbūt nepagalvojote.

Pavyzdžiui, Niujorko „Knicks“ personalo direktorius Markas Hughesas prisipažino, kad jam šiame darbe yra sunkiausia atsispirti bandos mentalitetui. Tai yra įdomu. Bandos mentalitetas yra neatsiejama bet kokios diskusijos apie sportą dalis, ypatingai internete, tačiau aš visada galvojau, kad skautai gyvena savo atskiruose pasauliuose, kur kitų žmonių mintys ir žodžiai neturi įtakos jų nuomonei.

M.Hughesas mano įsitikinimus paneigė. Jis pabrėžė, kad kasdieninėje rutinoje svarbų vaidmenį vaidina straipsnių žiniasklaidoje apie stebimą žaidėją skaitymas tam, kad būtų galima apie jį surinkti kuo daugiau informacijos. Jis aiškino, kad jo darbas reikalauja formuoti savo įsitikinimus apie žaidėjus ir niekada jais neabejoti. Tačiau kaip tai įmanoma, kai į tavo akiratį patenka tiek daug skirtingų požiūrio kampų?

Vienas iš įdomiausių mokyklos renginių – profesionalų pasakojimai, kaip jie dirba savo darbą (skautingo mechanika). Ko konkrečiai jie ieško žaidėjuose? Kur jie sėdi? Ar jie žymisi pastabas rungtynių metu, ar tiesiog patogiai įsitaiso, renka informaciją ir ataskaitą paruošia vėliau? Daugelis pranešėjų kalbėjo apie panašų darbo principą.

Jie mėgsta atvykti į areną anksčiau, kad pasižiūrėtų, kurie krepšininkai pirmieji daro apšilimą. Jie stengiasi atsisėsti kuo arčiau aikštelės. Ir jie renka informaciją bei ataskaitą ruošia po rungtynių. Kai kurie skautai pabrėžė, kad neretai aikštelėje visų rungtynių metu yra stebimas tik vienas žaidėjas, net jeigu jis retai apleidžia atsarginių žaidėjų suolelį.

„Kiekvienas deda didžiausias pastangas, kai turi kamuolį arba kai ginasi prieš kamuolį, – pasakoja M.Hughesas. – Nes tada visas dėmesys nukrypsta į jį. Tačiau man ne mažiau įdomu, kaip jie elgiasi, kai dėmesys į juos nėra atkreiptas.“

Koledžų skautingas pastarąjį dešimtmetį tapo kur kas sudėtingesnis dėl įsivyravusios praktikos jauniems krepšininkams aukštąsias mokyklas palikti jau po pirmųjų metų. Tą žinojau. Tačiau aš nenumaniau, kad nuo 2005 metų NBA skautams draudžiama lankytis vidurinių mokyklų renginiuose, įskaitant vasaros stovyklas.

Tai reiškia, kad jie turi priimti multimilijoninės vertės sprendimus, galinčius turėti lemiamos įtakos jų komandoms artimiausiais dešimtmečiais, 8–9 mėnesių laikotarpiu. Nenuostabu, kad jiems patinka skaityti viską, kur tik yra paminėta jų dominančio žaidėjo pavardė, bei susmeigti į tuos vaikinus akis visų rungtynių metu.

Antroje pasakojimo dalyje sužinosite apie trečiosios kategorijos NBA skautus – skaičių maniakus, žaidimo skautus – skautų atlyginimą NBA ir kas įkvepia šiuos žmones atlikti savo darbą maksimaliai gerai.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra