Rinktinės pirmas „langas“: R.Jokubaičio ir E.Bendžiaus perspektyvos pagrindinėje sudėtyje ir D.Motiejūno pasirodymas (97)

Lietuvos vyrų rinktinė su naujuoju vyriausiuoju treneriu baigė pirmąjį Europos čempionato atrankos „langą“, kuriame nusileido belgams, bet pranoko čekus. Apie pastarąją dvikovą ir bendrą pasirodymą – portalo Krepsinis.net parengtame straipsnyje.

Čekų pranašumas. Svečiai itin patogiai jautėsi „Siemens“ arenoje nuo pat dvikovos pradžios ir pirmoje mačo dalyje jie diktavo savo sąlygas. Išskyrus kelias minutes pirmajame kėlinyje, visą laiką priekyje buvo čekai. Antrajame ketvirtyje Čekija bandė perlaužti mačą ir atitrūkti, kai spurtavo 12:3 ir įgijo 9 taškų pranašumą – 37:28. Sunkiu momentu rinktinei nepalūžti padėjo Eimanto Bendžiaus žaidimas, kuris pataikė 5 tritaškius vos per 6 minučių atkarpą ir po 5-ojo jau mūsiškiai pirmavo – 42:41.

Dar kartą mūsiškiams charakterį reikėjo rodyti trečiojo ketvirčio pabaigoje. 6 tuščias atakas sužaidę lietuviai vėl atsiliko 9 taškais (56:65) ir taip gerokai nutilo „Siemens“ arenos tribūnos. Atsilaikyti padėjo Arno Butkevičiaus tritaškis ir E.Bendžiaus dvitaškis, o labiausiai pasitarnavo trečiojo ketvirčio pabaigą skelbianti sirena, kuri buvo reikalinga tarsi į nokdauną patyrusiam boksininkui, kuriam žūtbūt reikėjo atokvėpio minutėlės ir trenerio patarimų.

Lietuvių atkarpa. Tos pertraukėlės pakako, kad vaizdas aikštelėje visiškai apsiverstų aukštyn kojomis – lietuviai ketvirtajame kėlinyje užsikūrė, o štai čekų žaidimas nusirito žemyn. Darius Maskoliūnas kėlinį pradėjo pasitikėdamas Laurynu Biručiu ir palikdamas ant parketo Roką Jokubaitį, o tai davė vaisių – lietuviai spurtavo net 18:0 (80:67) ir tai tapo kertiniu dalyku šioje akistatoje.

Pagyrų vertas R.Jokubaitis, kuris su kamuoliu nueidavo būtent ten, kur ir reikėjo, kad padavus kamuolį L.Biručiui šiam beliktų įridenti jį į krepšį, kadangi prieš centrą visada būdavo visa galva žemesnis Patrikas Auda. D.Maskoliūnas vis naudodavosi proga ir L.Birutį keisdavo Jonu Mačiuliu, taip likdamas su žemesniu penketuku ir galėdamas taikyti susikeitimų gynybą. Ir šįkart ji neveikė nepriekaištingai, bet kur kas geriau nei Belgijoje, kur žaidėjai dažnai „pamesdavo“ savo žmogų gynyboje. Tokioje situacijoje strategas galėjo galvoti apie Donatą Motiejūną, kuris savo laiką išnaudojo gerai, bet aukštaūgis yra prastos fizinės kondicijos ir protingai buvo paliktas ant suolo visą ketvirtą kėlinį kaip ir Mantas Kalnietis. Pastarasis serga ir negalėjo normaliai kvėpuoti, o tai leido R.Jokubaičiui praleisti aikštelėje daugiau laiko ir rungtyniauti lemiamais mačo momentais.

Verta pridurti, kad lūžio metu Čekija neparodė tvirto stuburo, kokį dukart šiame susitikime pademonstravo Lietuva. Svečiai perskubėdavo atakuoti iš toli ir tie metimai skriedavo pro šalį. Buvo atvejų, kai atakavo iš neblogų situacijų, bet kamuolys tiesiog tikslo nepasiekdavo. Nepagelbėjo čia net ir dvi vyr. trenerio Roneno Ginzburgo minutės pertraukėles per pusantros žaidimo minutės.

E.Bendžius ir R.Jokubaitis pagrindinėje rinktinėje. Lietuvos rinktinei labai reikia pataikančių „ketvirtų numerių“ ir Vilniaus „Ryto“ atstovas naujajam strategui aiškiai rodo, kad gali būti reikalingas ne tik atrankos „languose“, bet ir atrankoje į olimpiadą bei pagrindiniame turnyre, jeigu ten pavyktų pataikyti. Dvikova Belgijoje E.Bendžiui buvo prasta kaip ir visai rinktinei, bet visai kitaip jis atrodė pirmadienį sau gerai pažįstamoje arenoje. Džiugina ne tik tai, kad E.Bendžius sumetė 6 tritaškius iš 9, bet ir parodytas šaltakraujiškumas svarbiais momentais, kadangi būtent jo tolimi metimai neleido čekams galutinai perlaužti mačo. Dar viena svarbi savybė, kurią matėme ir „Ryto“ komandoje – gerą bangą pagavęs E.Bendžius gali per 5 minučių atkarpą sumesti 3 ar 4 tritaškius, kurie iš esmės gali pakeisti rungtynių tėkmę. Dabartinėje Lietuvos rinktinėje nėra nė vieno sunkaus krašto, kuris turėtų kažkokių panašių savybių. Žinoma, kad E.Bendžius yra labai pažeidžiamas arčiau krepšio, bet atskirose atkarpose jis puikiai tiktų praplečiant aikštelę bei ieškant žaidėjų, kurie galėtų patraukti komandą paskui save. Juolab, kad oponentams teks telkti gynybą prieš Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį, o šalia jų toks pataikanti „ketvirtas numeris“ būtų labai naudingas. Jeigu reikėtų lažintis, dabar galima būtų drąsiai statyti savo pinigus, kad E.Bendžius bus rinktinėje olimpiados atrankoje.

Pirmą kartą su nacionalinės komandos apranga matėme žalgirietį R.Jokubaitį. 19-metis puikiai atrodė aikštelėje ketvirtajame kėlinyje, kuris ir tapo lemiamu, o sergančiam M.Kalniečiui nereikėjo eiti žaisti sukandus dantis. Akivaizdu, kad R.Jokubaitis yra ateitis rinktinės atakų organizatorius, bet klausimas lieka, ar ta ateitis ateis jau šiemet. Vis dėlto M.Kalniečio patirtis ir reikšmė nacionalinei komandai yra didelė, o jo dubleriu bus Lukas Lekavičius, kuris įneša spalvų „Žalgirio“ žaidimui bei įneš į rinktinės žaidimą, kur D.Maskoliūnas jį mokės išnaudoti dar geriau. Įmanomas variantas, kad rinktinėje būtų visi trys minėti gynėjai ir L.Lekavičius žaistų kaip atakuojantis gynėjas. Juolab, kad šalia Mariaus Grigonio nebus Renaldo Seibučio, o realiausias kandidatas yra Artūras Milaknis, galintis žaisti ir „trečiu numeriu“, ką dažniausiai daro „Žalgiryje“. R.Jokubaičio varianto atrankoje tikrai negalime atmesti.

D.Motiejūno mįslė. Aplinkybės lėmė, kad D.Motiejūnas pasirodė rinktinėje atrankos „lange“ ir tai buvo gera proga visiems sirgaliams vėl ant parketo pamatyti šį aukštaūgį. Statistikos grafoje D-Mo atrodo gražiai: 18 minučių, 13,5 taško, 6 atkovoti kamuoliai ir 13 naudingumo balų, o dvitaškių pataikymas siekia 64,7 proc. Vis dėlto tikrojo D.Motiejūno mes taip ir nepamatėme, ką sakė ir D.Maskoliūnas, kad tai buvo tik 50 proc. šio krepšininko potencialo. Akivaizdžiai matėme, kad atletas buvo itin prastos fizinės kondicijos ir pavargdavo po 3–4 žaidimo minučių. Pašaipų sulaukė tai, kad D.Motiejūnas gyrėsi dirbęs salėje dukart per dieną su Virginijumi Mikalausku, o štai aikštelėje greitai pavargdavo. Reikia pasakyti, kad treniruotės salėje ir žaidimas ant parketo – du skirtingi dalykai. Žaidimo ritmo nebuvimas lemia tokį greitą uždusimą ir tikrai tai nerodo, kad D.Motiejūnas sėdėjo ant sofos. Kalbant apie šio žaidėjo perspektyvas žaisti atrankoje, jos kelia daug abejonių. Centro pozicijoje ir taip ankšta, o su juo sunkiojo krašto pozicijoje tai būtų žaidimas dviem vidurio puolėjais. Trečio centro vietą tarsi mintyse rezervuodavome Artūrui Gudaičiui, bet šiame sezone Milano „AX Armani“ sudėtyje jis nežiba ir neaišku, ar jis yra visiškai atsigavęs po sunkios traumos, o tai galėtų būti šansas D.Motiejūnui. Kinijoje situacija negerėja ir kelia daug abejonių, kad sezonas bus pratęstas. D.Motiejūnui būtų idealu susirasti komandą Europoje, kur gautų pakankamai minučių ir joje demonstruoti savo sugebėjimus.

NUOTRAUKOS: EČ atranka: Lietuva – Čekija (44 nuotraukos)

DAUGIAU >

Išvada. Pirmas atrankos „langas“ su nauju treneriu – visada įdomus reiškinys. Tai rodo ir portalo skaitomumo rodikliai, ir televizijos reitingai. Šioje situacijoje kvalifikacija pasitarnavo rinktinei, kadangi prieš olimpiados atranką naujam strategu įdiegti savo idėjas būtų dar sunkiau. Dabar bent jau dalis žaidėjų jau buvo toje sistemoje ir jiems bus lengviau rodyti gerą žaidimą birželio pabaigoje Kaune. Pats strategas gavo šansą „pačiupinėti“ žaidėjus, su kuriais galbūt nėra tekę dirbti arba tai buvo senokai. Geras pavyzdys yra E.Bendžius, kuris D.Maskoliūno treniruojamos Sopoto „Trefl“ garbę gynė 2014–2015 m. Turbūt galima neabejoti, kad atrankoje žais M.Kalnietis, Mindaugas Kuzminskas. Dideli šansai ten matyti E.Bendžių ir A.Butkevičių arba J.Mačiulį, mažesni – R.Jokubaitį. Dėl rezultato pernelyg nerimauti nereikėtų, nes nacionalinė komanda tikrai grupėje susitvarkys su savo oponentais ir žengs į Europos čempionatą.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra