Reikšminga sukaktis – FIBA prieš 31 metus atvėrė kelią „Svajonių komandai“ (3)

Krepšinio pasaulis balandžio 8-ąją mini reikšmingą sukaktį – būtent šią dieną 1989-aisiais FIBA nusprendė priimti Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšininkus į olimpines žaidynes.

FIBA surengtame balsavime, svaria balsų dauguma (56:13) buvo nuspręsta leisti olimpinėse varžytis profesionaliems krepšininkams, nors ne visi tokiu sprendimu buvo patenkinti. Graikijos atstovai nuo balsavimo susilaikė, o Sovietų Sąjungos atstovai bandė apriboti NBA žaidėjų skaičiuje vienoje rinktinėje iki dviejų, nors tai pritarimo ir nesulaukė.

Nereikia pamiršti, kad 1988-ųjų Seulo olimpiadoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinė patyrė fiasko, kai pusfinalyje nusileido Sovietų Sąjungos komandai su Arvydu Saboniu, Rimu Kurtinaičiu, Valdemaru Chomičiumi ir Šarūnu Marčiulioniu. Tame turnyre JAV rinktinė jau turėjo būsimas žvaigždes Mitchą Richmondą, Daną Majerle, Danny Manningą ir Davidą Robinsoną, tačiau visi jie buvo ką tik naujokų biržoje pakviesti ir patirties dar stokojantys talentai.

Net ir po tokios nesėkmės netrūko abejojančių, kad NBA žvaigždės vis dėlto nenorės žaisti olimpiadoje. Tokią nuomonę garsino ir tuometinis JAV krepšinio mėgėjų asociacijos prezidentas Dave Gavittas, skundęsis, kad mažiau vietų rinktinėje liks studentams.

Šie nuogąstavimai vėliau visiškai nepasitvirtino, nes 1992-aisiais JAV surinko garsiąją „svajonių komandą“, su Michaelu Jordanu, Magicu Johnsonu, Larry Birdu, Charlesu Barkley ir kitomis ryškiausiomis NBA žvaigždėmis. Studentams tada liko tik viena vieta, kurią užėmė tuometinė Djuko universiteto „Blue Devils“ žvaigždė Christianas Laettneris.

JAV visus varžovus šlavė tiek draugiškose rungtynėse, tiek pačioje Barselonos olimpiadoje. Pusfinalyje amerikiečių bizūno teko paragauti ir lietuviams, kurie susitikimą pralaimėjo 76:127. Olimpinis finalas prieš Kroatiją buvo mažiausiu skirtumu pasibaigusios „Svajonių komandos“ rungtynės – 117:85.

Nuo tada JAV triumfavo šešiuose iš septynių olimpinių turnyrų, nesėkmę patirdama tik 2004-aisiais, kai Atėnuose strigusi komanda turėjo tenkintis bronza.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys