R.Kaukėnas: amžius, traumos ir ilgas sezonas skatina iš krepšinio pasiimti kiek tik dar įmanoma (5)

Prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės prisijungė paskutinis kandidatas – Hjustone prakaitą pradėjo lieti vos prieš keletą dienų Italijos čempionatą baigęs Rimantas Kaukėnas.

Pirmojoje treniruotėje 35-erių gynėjas sportavo individualiai, bet nuo rytojaus dalyvaus bendroje treniruotėje. Dėl didelio laiko juostų skirtumo ir ilgo skrydžio R.Kaukėnas atrodė labai pavargęs, bet nepraleisdavo progos pajuokauti.

„Turėjau mėnesį atostogų (juokiasi). Yra kaip yra. Malonu čia būti“, - ironizavo birželio 17 dieną klubinį sezoną pabaigęs R.Kaukėnas.

Ilgas sezonas, sunki trauma ir ilga reabilitacija bei amžius vienam labiausiai patyrusių nacionalinės komandos žaidėjų neigiamos įtakos nedaro. Anaiptol, kai bėga paskutiniai metai profesionalų krepšinyje, R.Kaukėnas nori pasisemti visko kuo daugiau.

„Buvo visokių minčių, - paklaustas, ar nebuvo kilę dvejonių, jog vasarą reikėtų skirti poilsiui, sakė R.Kaukėnas. - Bet jei sustočiau žaisti, nebūtų verta apskritai kažkur žaisti. Esu tokio amžiaus, jog noriu džiaugtis krepšiniu kiek tik galima, nes neaišku, kiek dar žaisiu. Noro rungtyniauti yra labai daug, bet kitos aplinkybės ateityje kažką pakeis.“

- Galbūt būtent rinktinė ir motyvavo po traumos pasveikti kuo greičiau?

- Tai žinoma. Mane motyvuoja vien tai, kad aš noriu žaisti. Man krepšinis gyvenime reiškia daug, todėl tai motyvuoja visais būdais.

- Šarūnas Jasikevičius sakė, kad vasarą praleisdamas rinktinėje rizikuoja „napatempti“ kito klubinio sezono pabaigos.

- Tame yra daug teisybės, bet kažkur visada turi kažką aukoti, tik neaišku, kur ir kaip. Galbūt nepriimame teisingo sprendimo iš vienos pusės , bet teisingai renkamės kitu atžvilgiu. Darai, kaip pačiam atrodo teisingiausia.

- Kaip sveikata?

- Normaliai. Po truputį, ne šimtas procentų, bet gerai.

- Po operacijos niekas nekalbėjo, kad pasveiksite taip greitai.

- Negali pradėti žaisti tol, kol negali nei bėgti, nei šokti. Aišku, gali pagreitinti reabilitacijos procesą daug dirbdamas, įdėmiai klausydamas daktarų. Galbūt man pasisekė, nes reabilitaciją vėl dariau su tais pačiais žmonėmis, kurie mane atstatė ne pirmą kartą. 

- Ar dabar rizika traumai dar didesnė?

- Aišku, du kartus buvus supjaustytam nėra taip gerai. (šypsosi)

- Kokia jūsų ateitis Sienoje?

- Turiu sutartį, joje yra sąlyga pratęsti kontraktą dar sezonui. Nežinau, kaip viskas baigsis, nes išėjo treneris, bus daug permainų. Kol kas nežinau nieko. Net neturėjau kada apie tai pagalvoti. Dabar visos mintys apie rinktinę.

- Kokią formą pavyko įgyti per pastaruosius du mėnesius, kai vėl žaidei po traumos?

- Banguojančią. Keturi mėnesiai nežaidžiant reiškia daug. Per finalus ir atkrintamąsias žaidimas buvo banguotas, bet kai komanda laimi, nekreipi dėmesio. Niekas nesitikėjo, kad finalą laimėsime 4:1. Nebuvo laiko skirti papildomo dėmesio reabilitacijai, nes rungtynės vyko kas antrą dieną, todėl galvojau apie jas, o ne apie savo formą. 

Krepsinis.net, Hjustonas