Protingi mokosi iš svetimų klaidų (17)

Dosniai pravėręs savo Kalėdinių dovanų maišą bei gerokai sumaišęs kortas lietuviškame krepšinio pasaulėlyje, gruodžio mėnuo, kaip ir visi 2010-ji jau už mūsų nugarų. Mes gi, prieš atversdami kol kas dar tuščią svarbiausių batalijų Europos ir šalies krepšinio aikštelėse lapą paskubėkime apžvelgti tai, kas įvyko, nes būsimus rezultatus šitai įtakos neišvengiamai ir labai tiesiogiai.

„Karaliai viską gali“ – buvau pavadinęs taip ir neparašytą Blogą, kai, lyg perkūnas gruodžio mėnesį, Vladimiras Romanovas priminė apie savo galią atleisdamas mūsų sirgaliams gerokai atsibodusį serbą A. Petrovičių. Prasidėjusi Kalėdinių stebuklų karuselė neleido man tada šios temos pagvildent giliau, tačiau šiandien tai padaryti dar ne per vėlu. Taigi, matyt, negalėdamas pamiršti Jono Vainausko pradžioje sezono duotos „foros“, gerbiamas V. Romanovas artėjančių Kalėdų proga nusprendė džentelmeniškai atsilyginti ir į Lietuvos krepšinio kiemą sugrąžinti intrigą. Juk, sutikite, prieš amžiną oponentą laimėti 30-ties taškų skirtumu tikrai neįdomu. Kaip nors kitaip „arklių keitimą perkėloje“ paaiškint sunku. Kas skaitė mano pirmuosius Blogus apie trenerių „kėdžių braškėjimą“ gali dabar atsiversti ir prisiminti. „Reikia kartais ar ne – trenerio galva tampa nemažu dirgikliu. Net saviesiems..”, – rašiau tada. Taigi, ilgai prašę ir laukę, mūsų sirgaliai sulaukė to, ko norėjo. Tiesa, neypatingai fotogenišką serbą pakeitė nedaug labiau į modelį panašus lietuvis. Norėjote gražesnio? Jeigu turite tokiam pinigų – jokių problemų. Manau, jog čia net ponas Vladimiras būtų nieko prieš. Tačiau pinigus skaičiuoja ir moka jis. O mes galime tik mosikuoti nešvariomis nosinėmis. “Žalgirio” komandos šeimininkas visažinės krepšinio visuomenės spaudimo šįkart neatlaikė ir grąžino Jonui Vainauskui skolelę. Pakeisti trenerį gan svarbių Eurolygos rungtynių išvakarėse toks pat diletantiškas sprendimas, kaip keisti arklius ant siūbuojančio tilto. Juk rezultatai tikrai to nesąlygojo. Drįsčiau pasiginčyti su gerbiamu Pauliumi Motiejūnu dėl jo teiginio, jog komanda išnaudojo tik 60 proc. savo potencialių galimybių. Tai būtinai,padarysiu kiek vėliau. Pirmiau užbaigsiu trenerių rotacijos pasekmių analizę. Tikrai nelaikau Rimanto Grigo treneriu-nevykėliu. Šiam specialistui dar stovint už komandos vairo, niekada nebuvau pakankamai gausiose jo “duobkasių” gretose. Tačiau ir stebukladariu šiandieninio Kauno komandos stratego taip pat nepavadinčiau. Tiesa - o gal tokių pažįstat jūs? Etore Messina? Ar D. Blattas? Ar S. Scariolo? O gal D. Ivanovičius? Visi šie “kultiniai”, nuostabių pergalių savo karjeroje pasiekę, treneriai turėjo ir pakankamai gilių duobių. Eurolygos banginis CSKA šiemet gi nusisamdė stebuklus pastaraisiais metais kūrusį Duško Vujošičių irgi juk ne tam, kad nepatektų į TOP16?!

`

Taigi, trenerio pakeitimą, nepaisant jokių bandymų pasiteisinti, kad neva “Žalgirio” žaidimas jau buvo sustojęs, vertinu kaip geroką žingsnį atgal. Kaip sprinterio bėgimą geriausiai iliustruoja jo parodomos sekundės, taip komandos žaidimą – rezultatai. Nelabai juk kam akis bado jei , sakykim, pasaulio rekordo autorius ar čempionas bėga negražiai pasviręs.

O dabar grįžkime prie pono Motiejūno teiginio. Matyt norėta pasakyti, jog žaisdamas 100 proc. savo pajėgumo “Žalgiris” gali laimėti net Eurolygą. Man ir pačiam norėtųsi tuo tikėti. Tačiau nusiimkime spalvotus akinius ir pažvelkime atidžiau. Pažiūrėkime kas iš šiandieninės komandos sudėties “raško žvaigždes” nuo Europos krepšinio dangaus. Ar yra “Žalgiryje” nors viena pirmo Europinio ryškumo krepšinio asmenybė? Tegu bent tokio ryškumo, kokiais 1999 m. Europą užkariavusioje komandoje buvo T. Edney ar S. Štombergas.

Pradėkim nuo komandos variklio – įžaidėjų. “Fizikoje ir matematikoje” šiek tiek nagrinėjau esamą situaciją. Galite atsiversti. Pridėsiu tik tiek, kad Dejuano Collinso žvaigždžių valanda jau, regis, gerokai praeity. O Mantas Kalnietis, nepaisant ir toliau daromos ženklios pažangos, iki Top žaidėjo, galinčio nulemti rungtynių baigtį, deja, taip pat kol kas netempia. Kiek gi įžaidėjo žaidimas lemia komandos rezultatus, vaizdžiai, visai neseniai parodė Šarūnas Jasikevičius. Ilgą laiko tarpą traumų gydymusi bei pampersų keitimu labiau nei treniruotėmis rūpinęsis veteranas padėjo Vilniaus komandai sukurti stebuklą. Stebuklą, apie kurį antroje dalyje.

Kol kas likime prie “žaliųjų” ir nagrinėkime toliau. Šiandieniniame, žaidėjų universalumu grįstame krepšinyje riba tarp atakuojančių gynėjų ir lengvųjų puolėjų yra gerokai nusitrynusi. Paprastumo dėlei vadinsiu juos vienu vardu – metikais. Iš šios grupės krepšininkų, kuriais šiai dienai disponuoja Kauno komanda, “arčiausiai dangaus” neabejotinai yra Martynas Pocius. Pasaulio čempionate maloniai visus nustebinęs Martynas ir toliau kaupia trūkstamą patirtį bei tobulėja. Nenustebsiu, jei netolimoje ateityje, papuolęs į kurį Europos grandų klubą, M. Pocius suspindės dar ryškiau.Tačiau šiandien į geriausių Eurolygoje savo pozicijos žaidėjų penketuką, manau, Martynas tikrai dar nepatenka. Gal net į dešimtuką. Tomas Delininkaitis taip pat, nepaisant visų savo privalumų, tėra geras vidutiniokas. Kiti gi - tiek A. Milaknis, tiek netikėtai prarastas-suspenduotas D. Šalenga, tiek ir visų mylimas M. Kuzminskas taip nėra didžiųjų klubų geidžiamiausių žaidėjų sąrašuose. Kažkada tokiuose sąrašuose tikrai buvo Marcusas Brownas. Buvo. Kažkada.

Štai ir atsidūrėme po krepšiu. O ką turime čia? Sunkiųjų puolėjų pozicija, drįsčiau teigti, šiandien stipriausia komandos grandis. Aš bent dar nepamiršau, ką pernai demonstravo, ne tik Rimo Kurtinaičio galvos skausmu buvęs, Tadas Klimavičius. Ir mažiau šiemet Tadas žaidžia ne dėl to, kad prarado formą. Paprasčiausiai po pirmo etapo absoliučiai daugiausiai kamuolių Eurolygoje nusiimantis Paulius Jankūnas yra dar geresnis. O juk dar yra ir dažniausiai į centro poziciją perstumiamas galingasis Travis Watsonas. Turėjome ir geriausią Eurolygos blokuotoją Mirzą Begičių. Žinau, kad nemažai daliai tautiečių nepatiko ir Mirza. Nesiruošiu ginčytis. Tik žinau, kad M.Begičiaus praradimo reikšmę geriausiai atskleis būsimosios kovos aukščiausiame lygyje. Sakote, jau turime pakaitalą? Taip. Tie, kurie yra matę žaidžiantį garsųjį praeities CSKA milžiną iš Ukrainos V.Tkačenką – ras panašumų. Priminsiu tik, kad A. Sabonis savo stipriausią tų laikų oponentą neretai maudė kaip mokinuką. Krepšinis žaidžiamas rankomis, kažkiek - kojomis. Ir, žinoma, galva. Jei rankos greitos, o mąstymas atsilieka – nieko gero. Atvirkštiniu atveju – tas pat. Net praktiškai „neturėdamas“ kojų Arvydas vien savo mąstymo greičio ir nuostabių rankų dėka kūrė stebuklus. Taip, M.Begičius nepasižymėjo šiandieninėse grumtynėse po krepšiu reikalingu atletizmu, tačiau rankas turėjo taip pat ne prastas. Kiek pavyko pamatyt darbštųjį Bobaną – vaizdas atvirkštinis. Omaras Samhanas, nepaisant menkokos jo patirties ir neretai daromų vaikiškų klaidų, mano supratimu, gali būti realesnė kandidatūra į M.Begičiaus atlaisvintą vietą. O kaip bus – netrukus pamatysime.

Pilnos sudėties komanda, didžiąją dalį turnyro vadovaujama ją sezonui ruošusio A. Petrovičiaus, pirmajame Eurolygos etape iškovojo 50 proc. pergalių. Trenerio pakeitimas, centro puolėjo praradimas ir dabar dar Dainiaus Šalengos problemos Kauno komandos uždavinių tikrai nepalengvins. Padaryta klaidų, atsirado nenumatytų aplinkybių ir situacija jau visai kitokia nei, sakykim, atrodė dar lapkričio mėnesį. Tačiau ar kas nors savo gyvenime nedaro jokių klaidų? Ar niekam nenutinka jokių (ne tik malonių) netikėtumų gerokai paprastesnėje kasdienybėje? Jeigu tokių yra – pakelkit ranką ir ateikit padėti komandai. Jūs laukiami.

Susidomėjęs stebėjau paskutines komandos rungtynes Vieningoje Lygoje. Daugelio eilinį kartą sureikšmintas rungtynes, kurios, iš tiesų jau buvo tik puiki treniruotė. Ir tikrai džiaugiuosi, kad Rimantas Grigas, nepabijojęs kritikos strėlių dėl rezultato, jau galvojo apie ateitį, neatidėliodamas, jau dabar sprendė būsimus uždavinius. Nepabijota lemiamomis akimirkomis patikrinti net naujoko. O tai – geras ženklas. Svarbiausias dalykas, kurio, kaip gryno oro šiandien reikia trenerių štabui ir komandai – laikas. Puiku, kad komanda koncentruotam darbui išvyko į ekstra stovyklą Druskininkuose.

Tačiau ore jau sklando nauji gandai apie naujas permainas. Toliau desperatiškai ieškomas Mesijas, žmogus su sparnais ir aureole, ateisiantis ir išgelbėsiantis. Todėl nespėliokime. Sakoma, kad protingi mokosi iš svetimų klaidų. Arba bent ant to paties grėblio du kartus nelipa. Luktelėkim.