Prieš keturis mėnesius „Neptūną“ į finalą delegavęs R.Paulauskas: paprasčiausiai atspėjau. Antgamtiškų savybių neturiu (5)

„Nenustebsiu, jei šiemet „Neptūnas“ pateks į BEKO LKL finalą. Manau, kad šios dienos rezultatai leidžia prognozuoti, kad „Neptūnui“ yra galimybė pakonkuruoti su „Žalgiriu“ ir „Lietuvos rytu“ bei veržtis į finalą. Sakyčiau, kad tai būtų ir įdomu, ir naudinga Lietuvos krepšiniui“, – prieš keturis mėnesius „Žinių radijo“ laidoje „LKL dienoraštis“ kalbėjo treneris Rūtenis Paulauskas, su kuriuo po penktųjų finalo rungtynių pokalbį pradėjome būtent apie tai.

„Prisipažinsiu, kad paprasčiausiai atspėjau. Antgamtiškų savybių neturiu... Tiesiog pasisekė. Dabar gailiuosi, kad nepirkau tą dieną loterijos bilieto. Gal būčiau milijoną laimėjęs? – juokavo treneris.

„Aš „Neptūnu“ tikėjau dėl to, kad puikiai mačiau požiūrį kuriant tą komandą. Tai ir vadovai, ir miestas, ir pasirinktas geras treneris, ir surinkti turbūt stipriausi klaipėdiečiai krepšininkai. Tai jauna ambicinga komanda, kuri pasirinko gerą strategiją, dalyvavo tose varžybose, kurios jai per metus leido padaryti didelę pažangą. Mes turime pripažinti, kad „Neptūnas“ finale yra pelnytai.

– Sakykit, o kaip dėl paties finalo. Tikėjote, kad „Žalgiris“ bus įveiktas bent du kartus?

– Į šį klausimą manau, kad geriau atsakytų pats „Žalgiris“. Šioje vietoje reikia pažymėti vieną dalyką – po pergalės prieš „Lietuvos rytą“, žalgiriečiai nusikabino įtampos pančius bei pajautė, kad čempionatas ne tai kad pasibaigė, bet visiškai priartėjo prie pabaigos.

Paprastai kulminacija būna su paskutiniu finalo švilpuku, tačiau šįsyk kulminacija įvyko pusfinalyje. Neveltui žalgiriečiai taip džiaugėsi, žinodami, kad darbas iš esmės jau yra padarytas, o „Neptūną“ bet kokiu atveju jie įveiks. Aš galvoju, kad tai „Žalgiriui“ kiša koją, nes ne visada motyvacija yra aukščiausiame taške. „Neptūnas“ man atrodo yra ir kovingesnis, ir mėgaujasi žaidimu, ir yra visiškai laisvas. Žaidėjai jaučia, kad pagrindinį darbą jau yra padarę. Dėl to, ši dvikova ir yra įdomi.

– Jūsų nuomone, ar realu, kad serija galėtų darkart grįžti į Klaipėdą?

– Tai, kad vieną kartą atspėjau, nereiškia, kad visada tą galiu padaryti (šypsosi). Bet šįkart išdrįsiu surizikuoti ir pasakysiu, kad ši serija turėtų baigtis penktadienį Kaune. Žalgiriečiai tikrai norės su savo žiūrovais atsisveikinti tokia pakilia nata, geromis nuotaikomis. Kur geriau tą padaryti, jei ne savo arenoje ir dar žaidžiant finale?

– Nemažai diskusijų galima išgirsti apie tai, kuriai komandai šiuo metu priklauso psichologinis pranašumas. Ką jūs apie tai manot?

– Aš manau, kad „Neptūno“ nuo pat pirmų rungtynių neslegia absoliučiai jokia psichologinė įtampa. Padarius tokį darbą, kai įveiki savo varžovus pusfinalyje, ateina tam tikras lengvumas – pozityvus lengvumas. Tu jau esi nugalėtojas, į tave žiūrovai jau žiūri kaip į komandą, atlikusią darbą.

Dabar liko tik lengvas šou reginys, kurį tu gali pratęsti, prailginti, pademonstruoti savo stipriąsias savybes. Aš galvoju, kad jeigu tai būtų rungtynės, kuriose iš tikrųjų daug kas sprendžiasi, kuriose tikrinamas žaidėjų charakteris, kuriose tu negali pralaimėti, manau, kad ir „Neptūnas“ visiškai kitaip atrodytų.

Dabartiniu atveju, finalas yra dviejų pakankamai atsipalaidavusių komandų. Viena savo darbą jau yra padariusiu iki galo ir bando padaryti neįmanoma. O „Žalgiris“ nori kuo greičiau užbaigti sezoną, neatsiduodami pilnai tam darbui ir per daug savęs nekankindami.

Kita vertus, jie puikia supranta, kad situacija yra kontroliuojama, todėl vienas pralaimėjimas tėra tik mažas akmenukas į jų daržą. Visgi, neabejoju, kad jie visi galvoja apie tai, kad taps nugalėtojais.

– Šiandien startuoja ir mažasis finalas. Jis jums įdomus?

– Man visos kovos įdomios, kurios vyksta šiuo metu Europoje, o Lietuvos čempionatas yra ne išimtis. Ar ta kova dėl bronzos bus įdomi „Lietuvos ryto“ žiūrovams? Abejoju. Prienų žiūrovams – turbūt, įdomi.  

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys