Sveiki, esu Šiaulių „Šiauliai“ klubo žaidėjas Stefhonas Hannahas. Gimiau ir užaugau Southside rajone, Čikagoje. Krepšinį žaisti pradėjau būdamas 8 metų ir kiekvieną kartą jausdavau vis didesnę meilę ir aistrą jam. Mano tėvai išsiskyrė, o aš gyvenau su vyresniuoju broliu LaRoyaliu Hannahu ir dvejomis vyresnėmis seserimis – LeToy ir LaJoy Hannah.
Mano motina Stephanie Hannah yra stipri juodaodė moteris, kuriai aš esu labai daug skolingas už tai, kas aš esu dabar. Mano brolis – tai priežastis, kodėl aš šiandien žaidžiu krepšinį, tik jo dėka esu toks žaidėjas, koks esu dabar. Jis ir keli kiti žmonės padėjo man tapti profesionaliu krepšininku. Labai myliu ir gerbiu savo šeimą, jie visi man davė dalelę savęs, padėjo man tapti geru žmogumi, stengėsi dėl manęs. Kiekviena dieną galvoju apie juos, labai jų visų pasiilgstu. Plačiau apie juos galbūt papasakosiu kitą kartą. Pirmajame savo blog`e norėčiau pakalbėti apie pirmuosius savo žingsnius krepšinyje...
Savo karjeros pradžioje atstovavau Chipole koledžui ir žaidžiau koledžų lygoje. Tais metais buvau pripažintas naudingiausiu lygos žaidėju. Užėmėme trečiąją poziciją valstijoje - kovoje dėl patekimo į finalą mes pralaimėjome po pratęsimo.. Tai buvo įspūdingiausios rungtynės mano gyvenime, kovojome iš paskutiniųjų, tačiau varžovai buvo stipresni ir tai įrodė aikštėje. Tos rungtynės visada išliks mano širdyje, tikiu, kad galėjome laimėti. Tame sezone komandoje pirmavau pagal pelnomus taškus ir atliktus perdavimus, tačiau tai nebuvo svarbiausia. Visada kovoju dėl pergalės, noriu laimėti, nenoriu būti tiesiog rezultatyviausias krepšininkas ir niekada nežaidžiau egoistiškai. Juk pats didžiausias malonumas – atlikti rezultatyvu perdavimą komandos draugui, vieną, antrą, trečią, ketvirtą... Nesuprantu tų žaidėjų, kurie žaidžia tik dėl savęs, kuriems nusispjauti ant komandos rezultatų.
Po to sezono atėjo laikas pasirinkti naujam karjeros etapui. Turėjau pasirinkti universitetą. Mane verbavo gana daug universitetų, tačiau du rimčiausius pasiūlymus gavau iš Missourio ir Kansas State universitetų. Ilgai mąsčiau, kurį universitetą pasirinkti, tačiau, išklausęs patarimų, nusprendžiau atstovauti Missourio ekipai.
Pradžioje nebuvo lengva. Pakilo rungtynių lygis, tačiau treneris manim pasitikėjo, suteikdavo žaidybinio laiko, taip pat aš dėjau labai dideles pastangas, kad tobulėčiau. Stengiausi dėl komandos, mums sekėsi visai neblogai. Į komandos ritmą pavyko įsivažiuoti ir man – ekipoje pirmavau pagal pelnomus taškus, atliktus perdavimus ir perimtus kamuolius. Buvau išrinktas į geriausiu NCAA naujokų dvyliktuką (BIG 12).
Missourio universitete praleidau du puikus sezonus, turėjau puikius komandos draugus, su daugeliu jų palaikau ryšius ir dabar. Jeigu kam nors įdomus mano statistiniai rodikliai, tai per du praleistus sezonus universitete vidutiniškai pelnydavau po 15 taškų, atlikdavau 5 rezultatyvius perdavimus, atkovodavau 4 kamuolius bei perimdavau po 2,5 kamuolio.
Nusprendžiau išbandyti savo laimę Nacionalinės krepšinio lygos (NBA) naujokų biržoje. Daugelis ekspertų gerai vertino mano šansus, tačiau aš patekau į incidentą ir netekau savo galimybės patekti į NBA... Bet treniravausi su šešiomis NBA komandomis ir labai džiaugiuosi įgytą patirtimi. Tris mėnesius dirbau su legendiniu treneriu Timu Groveriu, kuris yra dirbęs su daugeliu garsių žaidėju, taip pat treniravo Michaelą Jordaną. Jo netradiciniai darbo metodai suteikė man daug naudos.
Visada svajojau praverti NBA duris ir aš tai padarysiu, kai gausiu savo šansą. Aš tikiu savimi, žinau, kad man pavyks tai padaryti. O dabar – žaidžiu Šiauliuose. Viskas puiku, puiki klubo organizacija, draugiški komandos draugai, kartu mes galime daug pasiekti, visi čia stengiasi, kad jausčiausi gerai ir norėčiau jiems už tai padėkoti. Mane džiugina Lietuvos komandų sirgaliai, jie tikrai puikūs. Pati Lietuva yra graži šalis. Čia labai gražios merginos, tiesa, kartais atrodo, jog jos manęs drovisi... :)
Šiam kartui tiek, tikiuosi jums patiko tai, ką perskaitėte. :)
Norėdami komentuoti prisijunkite.