Europos jaunių (U-20) čempionas kaunietis vidurio puolėjas Paulius Vaitiekūnas prisipažino, kad per dažnos traumos jį slegią. Iš šešiolikos savo komandos rungtynių P. Vaitiekūnas šiame sužaidė vos ketverias.
Tiesa, praėjusią savaitę puolėjas pagaliau sužaidė dvi rungtynes iš eilės. Jonavos „Petrochemos“ ekipoje žaidžiantis krepšininkas tiki, kad šįkart į aikštę grįžo ilgam, ir iš naujo visiems bandys įrodyti, jog yra geras žaidėjas.
– Pauliau, po ilgos pertraukos grįžai į aikštę. Koks jausmas?
– Kai po tiek laiko galiu žaisti nevaržomas skausmų – jausmas nuostabus. Džiaugiuosi, kad jau netrukus būsiu visiškai sveikas ir galėsiu padėti komandai.
– Kaip šiuo metu jautiesi?
– Viskas tikrai neblogai, jau tris–keturias savaites sportuoju visa jėga. Po rungtynių dar kartais suskausta nugarą, bet čia proceso dalis, taip turi būti.
– Ką apie tavo sveikatą sako medikai?
– Sako, kad viskas vyksta pagal planą. Beliko sudėlioti paskutinius taškus ir galėsiu rungtyniauti visa jėga.
– Kuo užsiimdavai, kai gydeisi traumą ir negalėjai žaisti krepšinio?
– Buvo visko – poilsio, atostogų. Dariau didelę klaidą, kad į aikštę įžengdavau per anksti – iš naujo gaudavau traumą. Nuo rugpjūčio mėnesio po truputį didinom krūvius sporto salėje, o rytais su Aurimu Mačiuku tvarkėme nugaros reikalus.
– Esi laikomas perspektyviu žaidėju, bet vis trukdo traumos, tai slegia?
– Taip, traumų turėjau per daug. Tik pasiekiu optimaliausią formą – ir iškart iškrentu ilgam laikui iš rikiuotės. Žinoma, visa tai labai slegia, bet gautos traumos jau praeityje. Dabar labai daug dirbu prižiūrėdamas savo kūną, judesius, ko anksčiau nedarydavau. Dabar judu į priekį ir tikiu, kad viskas bus gerai.
– Jei ne traumos, būtum aukštesniame lygyje?
– Manau, kad būčiau. Turėjau tikrai ne vieną pasiūlymą iš aukštesniame lygyje rungtyniaujančių komandų. Tačiau turiu galiojančią sutartį su Jonavos komanda, tad rungtyniauju čia.
– Ar kalbėjai su treneriu, koks vaidmuo tau numatytas šiame sezone?
– Tiek treneriai, tiek pati komanda laukia, kol būsiu visiškai sveikas. Esu labai dėkingas treneriui, kuris manimi tiki bei pasitiki. Taip pat komandai, kuri nepyksta, kai darau nemažai klaidų (juokiasi). O dėl vaidmens komandoje nešnekėjome. Ją reiks išsikovoti darbais, o ne kalbomis.
Motiejus Baublys
Norėdami komentuoti prisijunkite.