Pasibaigus sezonui – atostogomis nekvepia (52)

Baigėsi sezonas ir, manau, kad dabar pats laikas jį apibendrinti. Tuo labiau, kad jis buvo tikrai įdomus ir turiningas.

Savo įgytą patirtį Kėdainiuose vertinu labai palankiai ir džiaugiuosi, kad pasirinkau šią komandą sezono pradžioje. Turėjau progų pasimokyti tiek iš neigiamų, tiek ir iš teigiamų dalykų. Manau, kad labiausiai mano žaidime trūko stabilumo. Nors esu labiau sunkusis krašto puolėjas nei „centras“, daugiausiai laiko žaidžiant teko praleisti būtent šioje pozicijoje. Sezono eigoje išvyko A.Maneikis ir T.Čerkunovas, traumas patyrė V.Vasylius ir M.Sakalauskas – likau vieninteliu žaidėju, galinčiu rungtyniauti „centru“.

Galbūt dėl to man asmeniškai buvo šiek tiek sunkiau – grumdamasis su ne savo pozicijos varžovais prisirinkdavau pražangų, dėl to aikštelėje praleisdavau mažiau laiko nei norėčiau. Prieš tokius žaidėjus kaip M.Janišius bei M.Petravičius žaisti buvo sunkiausia. Norint tikėtis sėkmės, reikia labai daug jėgų.

Bet, kaip jau minėjau, džiugių akimirkų bei progų buvo kur kas daugiau. Pirmą kartą teko žaisti tokioje draugiškoje komandoje. Sezono pradžioje jokių problemų pritapti prie kolektyvo nebuvo. Kiekvienas patobulėjome ir kaip individualūs žaidėjai, ir kaip komanda. Net ir dabar, pasibaigus sezonui, visi bendraujame, palaikome ryšį. Smagu, kad ir komandos vadovai tą mato, siekia išlaikyti susiformavusį branduolį. Ir nors apie tai dar labai anksti šnekėti, manau, kad tokia komanda, pasipildžiusi tikru centro puolėju, galėtų garbingai pasirodyti kitą sezoną ir BBL elitiniame divizione. Galiu drąsiai pasakyti, kad prie visos situacijos labai daug yra prisidėjęs treneris.

Gintaras Leonavičius – vienas geriausių trenerių-psichologų. Jis pats palaiko tą draugišką atmosferą, niekada nesikarščiuoja ir nešaukia ant žaidėjų už kiekvieną klaidą. Dažniau paaiškina paprastu patarimu. Mums, žaidėjams, suteikiama daug laisvės patiems tiesiog žaisti ir kurti. Todėl jauniems žaidėjams tobulėti tokioje aplinkoje yra tiesiog malonumas.

Deja, tas malonumas šį sezoną baigėsi anksti. Atkrintamosiose varžybose savo varžovu norėjome matyti „Alytų“, tačiau atiteko „Šiauliai“. Pritrūko gal vienos kitos pergalės, ir turnyrinė lentelė galėjo atrodyti visai kitaip. Nepaisant to, šį sezoną namuose „Šiauliams“ nebuvome pralaimėję. Turėjome vilčių, bet varžovas pasirodė stipresnis. Abi rungtynes žaidėme gerai, netgi ilgą laiką pirmavome, tačiau pergalėms pasiekti tiesiog pritrūko jėgų.

Kiek kitokia padėtis susiklostė Lietuvos studentų lygos finale. Tai buvo vienintelės rungtynės per visą sezoną, kai VDU treneriams pavyko surinkti pilną komandos sudėtį. O kadangi joje – tik LKL klubų žaidėjai, natūralu, kad nuo pačios sezono pradžios tikslai buvo patys didžiausi – čempionų vardai. LKKA komanda žaidė puikiai ir jų tritaškiai metimai suteikė jiems daug energijos kovoti. Tuo tarpu mūsų komanda tris kėlinius buvo naujokė pati sau. Ir tik ketvirtajame kėlinyje, kai jau apsipratome vienas su kitu ir radome bendrą supratimą, sugebėjome apginti LSKL čempionų titulą. Manau, kad visą laiką treniruodamasi tokios sudėties komanda galėtų kovoti ir dėl prizinės LKL vietos. Mano manymu, leidimas žaisti studentų lygoje profesionaliems krepšininkams yra abipusiai naudingas tiek žiūrovams, tiek ir žaidėjams. Žinoma, klubų vadovai turi atskirą nuomonę šiuo klausimu :).

Na o artimiausi mano planai tikrai nekvepia atostogomis. Šiuo metu pareigą universitetui tenka vykdyti ir toliau. Dėjimus iškeitęs į paskaitų suolą labai rimtai bandau paklusti negailestingam koliokviumų ir egzaminų tvarkaraščiui. Gegužės mėnesio antroje pusėje prasideda SELL žaidynės, po jų – išvyka su VDU komanda į Izraelį, o sugrįžus kitą dieną jau teks iškeliauti su „Nevėžiu“ į Kiniją. Tokioje šalyje dar neteko būti. Bus visai smagu vėl susitikti su „chebra“ bei pasižiūrėti, kaip kinai ruošiasi olimpiadai. Apie kitą sezoną šiuo metu stengiuosi net negalvoti. Jau žinau, ką reiškia būti legionieriumi, taip pat žinau, ką reiškia žaisti Lietuvoje, todėl manau, kad vasarą sprendimą priimti bus lengviau.

Kadangi pabaigoje paprastai visi visiems dėkoja, norėčiau neišsiskirti. Tad šiuo paskutiniuoju savo įrašu noriu padėkoti visiems, kurie skaitė ir domėjosi mano blogu. Dėkoju tiems, kurie buvo dar aktyvesni ir reiškė savo nuomonę komentaruose. Patikėkite, jūsų mintys nenuėjo į nežinią :). Tikiuosi, kad ir jūs sužinojote šį bei tą įdomaus.

Visiems geros vasaros!