P.Motiejūnas: nemanau, kad aukšta bilietų kaina yra būdas privilioti sirgalių į areną (53) stebisi, kad „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ akistata įvyks ne „Siemens“ arenoje

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos vadovų sprendimas į artėjančias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes su Kauno „Žalgiriu“ bilietus pardavinėti po 25 eurus nemaloniai nustebino ne tik daugumą sostinės klubo sirgalių, tačiau suglumino ir „Žalgirio“ direktorių Paulių Motiejūną.

Portalui Krepsinis.net susisiekus su „Žalgirio“ vadovu, jis pažymėjo, kad nėra linkęs kištis į kito klubo politiką bei kritikuoti būsimų varžovų sprendimo, tačiau nuogąstavo, jog išaugusios bilietų kainos gali atbaidyti nemažai „Žalgirio“ sirgalių, kurie norės atvykti į Vilnių palaikyti savo komandos.

„Tikiu, kad kažkiek atvyks. Nemanau, kad tiek daug, kiek atvyktų, jei kainos būtų mažesnės. Krepšinio sirgalius, kuris važiuos į Vilnių, nėra pats turtingiausias. Manau, kad daugumą tikrų sirgalių, kurie važiuoja autobusais, perka pigesnius bilietus, tai atbaidys. Vienareikšmiškai, jie negalės skirti tokių pinigų bilietams“, – pripažino P.Motiejūnas.

Anot P.Motiejūno, „Žalgiris“ apie galimybę pasekti panašiu pavyzdžiu niekuomet negalvojo. Komandos vadovas teigė, kad sirgalių pritraukti į krepšinio rungtynes darosi vis sunkiau.

„Matote, kai žaidžiame didelėje arenoje, turime galimybę daryti skirtingų lygių kainas: yra pirmas aukštas, yra antras aukštas. Paprastai, kaip matote, apačia būna išpirkta. Tai tuos brangiausius išperka. Sunkiau yra užpildyti areną pilnai, tačiau mes nenorime tų kainų kelti dar labiau, nes žmogų pritraukti ir taip tampa vis sunkiau. Krepšinis konkuruoja su kitais renginiais. Esame patenkinti esamomis kainomis ir galimybės jas pakelti nesvarstome“, – dėstė P.Motiejūnas.

Galima daryti prielaidą, kad „Lietuvos ryto“ vadovų sprendimą gerokai padidinti bilietų kainas į rungtynes su „Žalgiriu“ įtakojo tai, kad kovo 8 dieną įvyksiantį susitikimą komanda žais ne „Siemens“ arenoje, o kur kas mažesnėje „Lietuvos ryto“ arenoje. Taip sostinės ekipa, ko gero, mėgins uždirbti maksimalų pelną iš turtingesnių krepšinio gerbėjų ir kompensuoti finansinį nuostolį, rengiant rungtynes gerokai mažiau sirgalių talpinančioje arenoje.

Panašu, kad „Lietuvos rytas“ šioje situacijoje siekia maksimalios finansinės naudos trumpalaikiame periode. Paklaustas, ar sutinka, kad toks komandos sprendimas gali pakišti koją ilgalaikėje perspektyvoje siekiant išlaikyti esamus sirgalius lojalius klubui, P.Motiejūnas pažymėjo, kad bilietų kainų didinimas, be jokios abejonės, nepadeda pritraukti sirgalių į rungtynes.

„Jeigu mes taip nedarome, tai vadinasi galvojame, kad tai yra blogai. Mums kaip „Žalgiriui, žinoma, sunkiausia yra privilioti naujus sirgalius nei išlaikyti esamus. Nemanau, kad aukšta bilietų kaina yra būdas privilioti sirgalių į areną. Dėl to į mūsų rungtynes Eurolygoje ar su „Real“, ar su „Barcelona“, ar su ta pačia „Galatasaray“ komanda, kuri dar atvažiuos, bilietų kainos prasideda nuo šešių eurų. Svarbu sudaryti galimybę atvykti ir pasižiūrėti rungtynes skirtingiems sirgalių segmentams“, – pabrėžė P.Motiejūnas.

„Žalgirio“ vadovas pripažino, jog jam keisčiausia – ne išaugusios bilietų į rungtynes kainos, o tai, kad ši intriguojanti šalies krepšinio flagmanų akistata bus rengiama ne „Siemens“ arenoje: „Ne tiek keista dėl kainos, kiek dėl to, jog rungtyniausime ne „Siemens“ arenoje“.

Portalas Krepsinis.net praėjusią vasarą skelbė, kad „Lietuvos rytas“ artėjantį sezoną „Siemens“ arenoje beveik nerungtyniaus, bet vėliau klubo direktorius šiuos pranešimus bandė neigti. Vis tik iki vasario 17 dienos „Lietuvos rytas“ „Siemens“ arenoje rungtyniavo tik kartą.

Praėjusių metų spalio 19 dieną vykusią akistatą su kauniečiais „Siemens“ arenoje stebėjo 7800 žiūrovų. Kovo 8 dieną įvyksiantį trečiąjį „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ susitikimą šiame LKL sezone „Lietuvos ryto“ arenoje galės stebėti 2500 sirgaliai.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys