Oficialu: L.Jamesas sugrįžta į „Cavaliers“! (141) paaiškino, kodėl pasirinko Klivlendo ekipą

Keturiskart naudingiausias Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšininkas LeBronas Jamesas „sugrįžta namo“ – krepšininkas nusprendė sugrįžti į Klivlendo „Cavaliers“ ekipą, kurioje pradėjo profesionalaus atleto karjerą.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po fiasko NBA finale, L.Jamesas nutraukė sutartį su „Heat“ ir tapo laisvuoju agentu. Nors iš pradžių buvo manyta, jog tai pirmasis žingsnis link pasirašymo mažesnės vertės kontrakto su Majamio klubu, siekiant privilioti daugiau pajėgių žaidėjų, amerikietį iškart ėmė vilioti būrys NBA komandų.

Maksimalią 23,7 milijono Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių vertės sutartį L.Jamesui galėjo pasiūlyti Fynikso „Suns“, Dalaso „Mavericks“, Filadelfijos „76ers“, Los Andželo „Lakers“ ir „Heat“, tačiau netrukus į darbą kibo ir kiti klubai.

Los Andželo „Clippers“ už „Heat“ lyderį siūlė Blake‘ą Griffiną ir Jaredą Dudley arba Mattą Barnesą, į „Mavericks“ jį asmeniškai kvietė Dirkas Nowitzki, o garsiai apie rungtyniavimą kartu bet kuriame NBA klube kalbėjo ir Carmelo Anthony.

Manoma, jog svarus buvo ir Žydrūno Ilgausko indėlis, kadangi lietuvis Klivlendo „Cavaliers“ savininkui Danui Gilbertui priklausančiu lėktuvu skrido į Majamį įkalbėti sugrįžti į ekipą.

Klubas perleido tris krepšininkus Bostono „Celtics“ ir Bruklino „Nets“ ekipoms ir atlaisvino „algų kepurę“, taip sudarydama puikias sąlygas prisivilioti L.Jamesą. Po paros JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad tarp „Karaliaus Jameso“ pasirinkimų – tik du klubai – būtent „Cavaliers“ ir „Heat“.

Ketverius metus Majamio komandos garbę gynęs puolėjas dukart – 2012 ir 2013 metais – virš galvos kėlė NBA čempionų taurę, tapo šių finalų naudingiausiu žaidėju bei laimėjo du sezono MVP apdovanojimus.

Per šiuos metus L.Jamesui pavyko padaryti tai, ko nepadarė su „Cavaliers“ per septynis sezonus – žaisdamas Klivlende 2003-ųjų metų NBA naujokų biržos pirmasis šaukimas kolekciją pildė asmeniniais prizais – geriausio naujoko, naudingiausio krepšininko – ir pirmą sykį klubo istorijoje „Cavaliers“ atvedė į NBA finalą. Tiesa, tada kaip ir šiemet, L.Jamesas iš šalies stebėjo „Spurs“ triumfą.

Prieš septynerius metus pirmą kartą į NBA finalą „Cavaliers“ atvedęs amerikietis pasiryžęs komandai padovanoti ir pirmąją NBA čempionų taurę.

Šią žinią penktadienį išplatino oficialus L.Jameso internetinis tinklalapis. Krepšininkas kartu pasidalino savo mintimis.

Prieš tai, kol dar niekam nerūpėjo, kur žaisiu krepšinį, buvau vaikas iš Šiaurės Rytų Ohajo. Ten aš kiekvieną dieną vaikščiojau, ten aš bėgiojau, ten aš verkiau, ten aš liejau kraują. Visa tai užima ypatingą vietą mano širdyje. Žmonės čia matė mane augant. Kartais jaučiuosi jų sūnumi. Jų aistra gali būti nenugalima. Tačiau tai mane ir veda į priekį. Aš noriu suteikti jiems viltį. Aš noriu įkvėpti juos. Mano santykiai su Šiaurės Rytų Ohaju yra glaudesni už santykius su krepšiniu. To nesupratau prieš ketverius metus. Tačiau dabar tai žinau.

Pamenate, kai sėdėjau „Boys&Girls“ klube 2010 metais? Tada aš mąsčiau. Tai buvo itin sunku. Aš galėjau tai jausti. Tada aš palikau tai, ką ilgus metus kūriau. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, visa tai būčiau daręs kitaip, tačiau sprendimą būčiau priėmęs tokį patį. Majamis man buvo tarsi koledžas kitiems vaikams. Tie ketveri metai padėjo man tapti tuo, kuo esu dabar. Aš tapau geresniu krepšininku, geresniu žmogumi. Aš visados Majamį laikysiu antraisiais savo namais. Jei ne įgyta patirtis, aš nebūčiau pajėgus pasielgti taip, kaip pasielgiau šiandien.

Į Majamį persikėliau dėl Dwyane‘o Wade‘o ir Chriso Bosho. Mes aukojomės, kad išlaikytume Udonį Haslemą, džiaugiuosi, kad galėjau pabūti Mario Chalmerso vyresniuoju broliu. Aš tikėjau, kad galėjome nuveikti kažką magiško kartu. Ir tai mes padarėme! Sunkiausia yra palikti tai, ką mes su šiais vaikinais sukūrėme. Su keletu iš jų aš kalbėjausi, su kitais dar kalbėsiuosi. Tačiau niekas nepakeis to, ką mes pasiekėme. Mes likome broliais visam gyvenimui. Taip pat noriu padėkoti Micky Arisonui ir Patui Riley už nuostabius ketverius metus.

Aš rašau šią ese, nes noriu pasinaudoti galimybe išreikšti save netrukdomas. Aš nenoriu, kad kas nors galvotų: „Jis ir Erikas Spoelstra nerado bendros kalbos... Jis ir Riley nesutarė... „Heat“ nesugebėjo surinkti tinkamos komandos“. Tai yra visiška netiesa.

Nesirengiu rengti spaudos konferencijos ar vakarėlio. Po viso šito laukia sunkus darbas.

Kai palikau Klivlendą, turėjau misiją. Siekiau laimėti čempionų titulus ir mes laimėjome du. Tačiau Majamis puikiai žino tą jausmą. Tuo tarpu Klivlendas to jausmo nėra patyręs jau ilgus metus. Mano tikslas – laimėti kiek įmanoma daugiau titulų. Tačiau svarbiausia – iškovoti titulą Šiaurės Rytų Ohajui.

Aš visados tikėjau, kad karjerą baigsiu Klivlende, tik nežinojau, kada tai įvyks. Po šio sezono susimąsčiau apie tai, nes turiu du berniukus, o mano žmona Savannah laukiasi mergaitės. Pradėjau mąstyti, kaip svarbu būtų augti vaikams mano gimtajame mieste. Aš bendravau ir su kitomis komandomis, tačiau Majamio nebūčiau iškeitęs į nieką kitą, tik Klivlendą. Su kiekviena diena jaučiausi vis tvirčiau apsisprendęs. Dabar jaučiuosi laimingas.

Be mano žmonos, mano motinos paramos, priimti tokį sprendimą būtų labai sunku. Dano Gilberto laiškas, „Cavaliers“ sirgalių švilpimai ir degantys mano marškinėliai – matyti visa tai yra nelengva. Mano emocijos buvo dvejopos. Yra lengva pasakyti: „Gerai, aš nebenoriu su šiais žmonėmis turėti reikalų“. Tačiau aš stengiuosi įžvelgti ir kitą pusę. Kas, jeigu tarp jų buvo vaikas, kuris visą gyvenimą stengėsi imti pavyzdį iš manęs, tačiau aš staiga išėjau? Kaip aš jausčiausi jo vietoje? Aš buvau susitikęs su Danu akis į akį, vyras prieš vyrą. Mes tai išsprendėme. Visi daro klaidų. Aš taip pat.

Aš nepažadu čempionų žiedų. Aš žinau, kaip sunku juos laimėti. Kol kas mes esame tam dar nepasiruošę. Be šansų. Žinoma, noriu laimėti jau kitąmet, tačiau aš realistas. Tai bus ilgas procesas, kur kas ilgesnis nei 2010 metais prasidėjęs Majamyje. Mano kantrybė jau patikrinta. Aš tai žinau. Žinau, kad einu į jauną komandą su nauju treneriu. Būsiu vienas vyriausių komandoje. Tačiau aš nekantrauju dirbti jaunoje komandoje ir padėti jai nueiti ten, kur vedančio kelio jie dar nežino. Manau, kad padėsiu Kyrie Irvingui tapti vienu geriausių atakų organizatorių lygoje. Manau, kad galiu padėti gerokai patobulėti Tristanui Thompsonui ir Dionui Waitersui. Ir aš galiu vėl suvienyti jėgas su Andersonu Varejao – vienu iš mėgstamiausių mano komandos draugų.

Tačiau visa tai ne apie sudėtį ar organizaciją. Manau, kad mano atėjimas čia yra kur kas svarbiau už tik krepšinį. Aš esu atsakingas už daugiau nei vieną dalyką ir į tai žiūriu labai rimtai. Mano būvimas gali būti svarbus Majamiui, tačiau tai yra kur kas svarbiau miestui, kuriame gimiau. Aš noriu, kad vaikai iš Šiaurės Rytų Ohajo, kaip ir šimtai Akrono trečiokų, kuriuos remia mano fondas, jaustų, kad čia yra geriausia vieta augti. Galbūt kai kurie jų sugrįš čia po koledžo, sukurs šeimą ir įsteigs verslą. Tai priverstų mane šypsotis. Mūsų bendruomenei, kuriai teko išgyventi tiek negandų, reikia visų talentų.

Šiaurės Rytų Ohajuje niekas nėra duodama ant lėkštutės. Čia viskas yra užsidirbama. Dirbi tam, kad turėtum tai, ką turi.

Esu pasirengęs priimti iššūkį. Sugrįžtu namo.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys