Nuo nesėkmių ir nesusipratimų neapsaugoti nei krepšininkai, nei žurnalistai (8)

Gyvenime vadovaujuosi taisykle: jei gali nerašyti – nerašyk. Štai kodėl per ketverius darbo portale Krepsinis.net metus jūs neišvydote nei vieno mano blogo. Mielai šią tradiciją būčiau tęsęs ir toliau, tačiau, žinote, kas pinigus moka, tas ir muziką užsako :).

Po pastarųjų dienų įvykių, kuriuos jūs atspindėjote įvairaus turinio komentarais, į Šiaulius vykau genamas misijos – pažiūrėti, ar užsienio žiniasklaidos lygis ir klausimai yra tokie pat, kaip ir mūsų. Na, žinote, kaip nuotaikos? Ar laimėsit? Kaip nueiti į biblioteką antrą valandą nakties? :)

Taip pat siūlome perskaityti kito mūsų korespondento Vytauto Ramanausko BLOG'ą apie įvykius Alytuje.

Pirmoji čempionato diena aiškaus atsakymo nedavė. Pasirodo, tiek tie išgirtieji serbai, tiek tie prancūzai, tiek tie vokiečiai tokie pat žmonės, kaip ir mes. Aišku, ne kiekvienas prancūzas turi tokį talentą, kaip ponia iš LRT, bet aureolių ant galvų pas juos taip pat nėra.

Skirtumas yra kitur. Krepšininkų kultūros lygyje. Tikrai nuostabu, kai po pralaimėtų rungtynių Andrea Bargnani kokius 24 kartus kantriai atsakinėjo į tuos pačius klausimus vis kitam įvairių šalių žurnalistui. Arba NBA žvaigždė Joakimas Noah su šypsena veide geras dešimt minučių pasakojo apie skirtumus tarp NBA ir Europos krepšinio. Jau nekalbu apie MVP (taip vokiečiai vadina Dirką Nowitzkį). Šis žmogus yra neįtikėtinas tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.

Sutinku, kad jei manęs likus parai iki čempionato pradžios pradėtų klausinėti tokių dalykų, kokių antradienį klausinėjo Šaro, aš toks mandagus nebūčiau buvęs, tačiau šiek tiek supratingumo mūsų krepšininkams visgi reikėtų. Gi visi siekiame vieno tikslo, o nuo nesėkmių ir įvairių nesusipratimų neapsaugoti nei krepšininkai, nei žurnalistai.

Apie patį krepšinį kalbėti tikriausiai nėra prasmės – patys viską matėte ar bent jau perskaitėte. Galiu pasakyti tik tiek, kad jei vokiečiai nepablogins savo žaidimo, turime labai rimtus pretendentus bent jau į olimpinį kelialapį. Dirkas – fenomenas, Kamanas – darbininkas. Kai šie du žmonės aikštelėje, krepšinis virsta tikra magija. Bent jau mane ji tikrai užbūrė.

Šaunuoliai Šiaulių žiūrovai. Tikrai nesitikėjau jų tiek išvysti pirmąją čempionato dieną. Buvo labai smagu matyti beveik pilnas tribūnas per Prancūzijos ir Latvijos rungtynes. Pasirodo, Šiaulių publika krepšinio vis dar nepamiršo ir jį tikrai myli.

Kol dabar galvojate, keikti mano rašliavą ar ne, užduosiu jums mįslę, susijusią su vienu Vokietijos rinktinės krepšininku :)

To paskutinį NBA sezoną nematė Bostonas, Šarlotė, Klivlendas, Majamis, Milvokis, Minesota, Niujorkas, Orlandas, Fyniksas ir San Antonijus, tačiau trečiadienį tai matė Šiaulių arenoje susirinkę žiūrovai. Kas tai? :)

Atsakymas kitame bloge :).