„Neptūno“ koziris, kuris gali paversti „Lietuvos ryto“ sezoną tragedija (27)

Tai buvo pirmas kartas, kai Europos taurės turnyre Vilniaus „Lietuvos rytas“ iškrito grupės etapo varžybose, o Klaipėdos „Neptūnas“ tęsė kovą tarp 32 stipriausių turnyro komandų. Neprognozuotas šio sezono scenarijus buvo dar vienas aiškus ženklas, kad sąlygas šalies krepšinyje diktuoja jau nebe du klubai.

Nors nuo lapkričio 25 dienos, kai „Lietuvos rytas“ Europos taurės grupės etapo rungtynėse namuose gėdingai pralaimėjo Solnoko „Olaj“, įvyko daug svarbių pokyčių, Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) pusfinalio serijoje galima tikėtis intrigos.

Ambicijų po šešerių metų pertraukos pagaliau susigrąžinti stipriausios šalies komandos vardą nestokojantys vilniečiai susidurs su komanda, kuri šiose atkrintamosiose varžybose jau spėjo užgesinti ambicingumą. Klaipėdos „Neptūnas“ į LKL pusfinalį žengė ketvirtfinalyje serijos rezultatu 3:1 susitvarkydamas su „Šiauliais“, kurie sezono pabaigoje spindėjo savo sportine forma, laisvu ir sunkiai sulaikomu puolimu bei tikėjo, kad gali sugrįžti į stipriausiųjų ketvertą.

Žinoma, „Lietuvos rytas“ – tai ne „Šiauliai“, tačiau „Neptūnas“ turi kozirių, kurie LKL pusfinalio serijai su vilniečiais gali įnešti labai daug intrigos.

Įtrūkimas tvirtuose pamatuose

Kai 2015 m. pabaigoje „Lietuvos ryto“ vairą perėmė Tomas Pačėsas, į komandą netrukus atvyko jo buvęs auklėtinis Adamas Lapeta. 28 metų 217 cm ūgio vidurio puolėjas yra „bokštas“, kuris idealiai tinka T.Pačėso gynybinėms schemoms.

Prie komandos prisijungęs lenkas sustiprino „Lietuvos ryto“ priekinę liniją, kuri tapo pagrindine varomąja jėga, leidžiančia T.Pačėso komandai kontroliuoti „lentą“, neutralizuoti varžovų žaidimą baudos aikštelėje, efektyviai stabdyti prasiveržimus, o puolime versti oponentus sutankinti gynybą, taip atveriant erdves perimetre.

A.Lapeta, kaip ir jo dubleris Artūras Gudaitis, savo gabaritais ir fizine jėga LKL čempionate gali dominuoti baudos aikštelėje, tačiau teritorija už jos ribų – erdvė, kur minėtieji „Lietuvos ryto“ „bokštai“ jaučiasi ne komforto zonoje. Taip yra dėl to, nes abu sostinės komandos vidurio puolėjai yra pakankamai gremėzdiški ir nemobilūs.

Su didžiausiomis problemomis A.Lapeta ir A.Gudaitis gynyboje susiduria tada, kai varžovų perimetro krepšininkai geba sėkmingai atakuoti krepšį po driblingo „du prieš du“ situacijose. Bendrai, abu „Lietuvos ryto“ „centrai“ negali keistis ginamaisiais, nes yra labai pažeidžiami, kai atsiduria prieš staigius gynėjus. „Du prieš du“ situacijose jie negali agresyviai atakuoti gynėjų su kamuoliu, nes paprasčiausiai nespėtų užsiimti tinkamos pozicijos, kad sustabdytų žaidėjo su kamuoliu judėjimą, bei grįžti į baudos aikštelę, paskui savo tiesioginį oponentą.

„Lietuvos ryto“ vidurio puolėjų linijos mobilumo gynyboje problemos taps pagrindiniu „Neptūno“ puolimo taikiniu. Klaipėdiečiai turi reikiamus įrankius, kad išryškintų būsimų varžovų opią spragą.

Kertinės „Neptūno“ figūros

Ketvirtfinalio serija su „Šiauliais“ leido įsitikinti, kad šio sezono „Neptūno“ variklis puolime – Danielio Ewingo ir Mindaugo Girdžiūno įžaidėjų tandemas. Visas klaipėdiečių žaidimas sukasi apie šių dviejų krepšininkų galimybes žaisti „du prieš du“ ir vienas prieš vieną.

Geriausią karjeroje krepšinį demonstruojantis M.Girdžiūnas išsikovojo vietą startiniame penketuke. 27 metų 188 cm ūgio atakų organizatorius pradėjo visas ketverias ketvirtfinalio rungtynes su „Šiauliais“ ir buvo labai pavojingas. Trečiajame ir ketvirtajame serijos mačuose klaipėdietis rinko atitinkamai 27 ir 25 naudingumo balus. Per du susitikimus jis išprovokavo 13 pražangų, paskutiniame serijos mače susmeigė visus 7 tritaškius ir per ketverias rungtynes fiksavo 16,3 taško ir 18 naudingumo balų vidurkius.

Jo dubleriu tapęs D.Ewingas neužtruko prisitaikydamas prie kiek pasikeitusio vaidmens. Pirmajame serijos mače 33 metų 191 cm ūgio amerikietis įdūrė 24 taškus, trečiajame – 22, o ketvirtajame – 17. Serijoje jis vidutiniškai rinko 18,5 taško ir 20,3 naudingumo balo.

Abu „Neptūno“ atakų organizatoriai serijoje su „Šiauliais“ atliko 35 proc. visų komandos metimų „iš žaidimo“. Abu jie pataikė 61 proc. visų komandos taiklių tritaškių. Ir tai jie darė bendru 49 proc. taiklumu. Tai „Lietuvos ryto“ trenerių štabą turėtų neraminti dėl kelių svarbių priežasčių.

Esminė žaidimo situacija

Turėdamas du nepaslankius vidurio puolėjus, A.Lapetą ir A.Gudaitį, „Lietuvos rytas“, gindamasis prieš „pikenrolą“, yra priverstas taikyti „flat“ gynybos sistemą, kai besiginantis aukštaūgis lieka baudos aikštelėje ir uždaro perdavimo liniją kertančiam varžovų aukštaūgiui bei prasiveržimo liniją – žaidėjui su kamuoliu.

Šis gynybos prieš „pikenrolą“ metodas yra labai veiksmingas, kai žaidėjas su kamuoliu nėra geras metikas iš vidutinio ar tolimojo nuotolio. Po komandos draugo užtvaros jis akimirkai įgyja erdvės metimui, tačiau abejodamas savo galimybėmis pataikyti, priima besiginančiai komandai palankų sprendimą (pavyzdžiui, renkasi bandymą „įkišti“ kamuolį į baudos aikštelę kertančiam komandos draugui arba tiesiog atsikrato kamuoliu neatakuodamas krepšio).

Tačiau ginantis prieš D.Ewingo ir M.Girdžiūno tandemą, tokios prabangos šiems žaidėjams suteikti negalima. Jie geba puikiai atakuoti po driblingo tiek iš toli, tiek iš vidutinio nuotolio. Jei besiginantis aukštaūgis pakyla per aukštai, jie gali jį įveikti prasiveržimu. Jei besiginantis aukštaūgis susikeičia ginamaisiais, jie gali be didesnių problemų žaisti vienas prieš vieną.

Susipažinkime su penkiomis situacijomis, kaip „Neptūnas“ šiame sezone naudojosi „Lietuvos ryto“ centrų nepaslankumu.

Pirmajame pavyzdyje matome, kaip M.Girdžiūnas pradeda žaisti „pikenrolą“ su Jerai'umi Grantu. „Lietuvos rytas“ taiko gynybos sistemą „flat“, tačiau A.Gudaitis pakyla kiek per aukštai ir M.Girdžiūnas nesunkiai susitvarko su oponento gynyba, staigiai keisdamas judėjimo kryptį. Ataką gynėjas užbaigia išprovokuodamas pražangą.

Kitas variantas – metimas iš vidutinio nuotolio. Matome, kaip D.Ewingas pradeda „pikenrolą“ su Trentu Plaistedu. „Lietuvos rytas“ vėl taiko gynybos sistemą „flat“. Šį kartą A.Gudaitis paliko daug erdvės savo varžovui, o D.Lukašovas nesugebėjo laiku susitvarkyti su T.Plaistedo užtvara. D.Ewingas išnaudojo erdvę, sėkmingai atakuodamas iš vidutinio nuotolio.

D.Zavacko ir V.Šarakausko faktorius

Nuo balandžio mėnesio dėl rankos traumos nerungtyniaujantis Donatas Zavackas teoriškai gali sugrįžti į rikiuotę serijoje su „Lietuvos rytu“, nes balandžio 3 dieną klubas skelbė, kad 36 metų 203 cm ūgio puolėjas nežais apie mėnesį.

Kalbėti apie D.Zavacką yra svarbu todėl, nes jis, kaip ir Vytautas Šarakauskas, yra dar dvi „Lietuvos rytui“ didelę grėsmę „du prieš du“ situacijose kelti galinčios figūros. Abu „Neptūno“ aukštaūgiai pasižymi gebėjimais atakuoti iš toli.

Jei „Lietuvos rytas“, gindamasis prieš „du prieš du“, sutelks dėmesį į D.Ewingą ir M.Girdžiūną, juos agresyviai atakuodamas, klaipėdiečiai gali pradėti remtis „pikenpopu“, kai minėtieji aukštaūgiai atšoka ties tritaškio linija, užuot kirtę į baudos aikštelę. Čia ir vėl „Lietuvos rytas“ gali nukentėti dėl A.Lapetos, A.Gudaičio ir to paties Antano Kavaliausko mobilumo problemų.

Matome, kaip D.Ewingas su J.Grantu sužaidžia iš rankų į rankas, taip įgydamas galimybę judėti iš „trigubos grėsmės“ situacijos. Jis pradeda „pikenpopą“ su D.Zavacku, o šį kartą „Lietuvos rytas“ taiko gynybos sistemą „show“, kai aukštaūgis trumpam uždaro žaidėjui su kamuoliu judėjimo liniją, taip suteikdamas keletą papildomų akimirkų D.Lukašovui susitvarkyti su užtvara (kai „Neptūnas“ žaidžia „du prieš du“ su A.Kavaliausko prižiūrimu žmogumi, vilniečiai gali taip gintis, nes A.Kavaliauskas yra pakankamai greitas, kad spėtų sugrįžti prie tiesioginio oponento). Tačiau šį kartą A.Kavaliauskas nespėjo sugrįžti prie D.Zavacko, kuris priėmė kamuolį ties tritaškio linija ir realizavo progą.

Įžaidėjų mikrodvikova

Jei daugelyje pozicijų „Neptūnas“ neturi pranašumo prieš „Lietuvos rytą“, tai įžaidėjų linija – kita kalba. Puikią sportinę formą įgiję D.Ewingas ir M.Girdžiūnas gerokai pranoksta savo tiesioginius oponentus Kendricką Browną ir D.Lukašovą meistriškumu. Tiesa ta, kad minėtieji „Lietuvos ryto“ legionieriai yra opiausia vilniečių spraga abejose aikštelės pusėse.

Nekalbant apie tai, kad tiek K.Brownas, tiek D.Lukašovas neretai nesugeba patikimai organizuoti atakų, jie dar ir nepasižymi gebėjimais gintis. Abu „Lietuvos ryto“ atakų organizatoriai neturi tvirto kūno, dažnai ginasi nelaikydami reikiamo atstumo su savo tiesioginiu varžovu, kas lemia dažnas jų pražangas ir pozicijų pralaimėjimą vienas prieš vieną situacijose.

M.Girdžiūnas ir D.Ewingas, neabejotinai, patikrins savo būsimus oponentus. Pavyzdžiai rodo, kad jie tai galės daryti keliais skirtingais būdais.

Pirmasis būdas – žaidimas nugara į krepšį, išnaudojant ūgio ir jėgos pranašumą. Tiek D.Lukašovas, tiek K.Brownas yra smulkaus sudėjimo, žemo ūgio įžaidėjai, kuriuos galima atakuoti iš žaidimo nugara į krepšį situacijų. Ketvirtfinalio serijoje Panevėžio „Lietkabelis“ taip mėgino įgyti pranašumą, išnaudodamas Žygimanto Janavičiaus fizinius privalumus. Tokiose situacijose puolanti komanda tikisi, jog arba puolantis žaidėjas įveiks savo oponentą vienas prieš vieną ir pelnys taškus, išprovokuos pražangą, arba sutrauks pagalbą, kas suteiktų laisvės perimetre kamuolio laukiančiam snaiperiui.

Matome, kaip D.Ewingas išvedamas žaidimui „ant ūselio“. Jam pavyksta sutraukti gynybą, išprovokuoti pražangą ir pelnyti taškus – išspausti iš šios situacijos maksimumą.

Antrasis būdas – žaidimas vienas prieš vieną perimetre. Abu „Lietuvos ryto“ atakų organizatoriai gali gana neblogai gintis kibiai, kai jų tiesioginis oponentas organizuoja derinį ir nesiima iniciatyvos. Tokiose situacijose jie gali presinguoti ir trukdyti varžovų įžaidėjui atlikti pirmąjį perdavimą ten, kur numatyta suplanuotoje žaidimo schemoje. Tačiau, kai tiesioginis oponentas pasižymi gera kamuolio valdymo technika, klaidinančiais judesiais ir stipriu pirmuoju žingsniu, tiek D.Lukašovas, tiek K.Brownas neretai nesusitvarko.

Matome, kaip M.Girdžiūnas atsisakė J.Granto užtvaros ir nusprendė reikalus spręsti žaidimu vienas prieš vieną. Keli klaidinantys judesiai ir „Neptūno“ įžaidėjas palieka D.Lukašovą už nugaros, veržiasi į baudos aikštelę ir išprovokuoja pražangą.

Tik penkios situacijos

Tai yra penkios situacijos, kuriomis „Neptūnas“ gali pridaryti rimtų nemalonumų „Lietuvos ryto“ gynybai. Vis dėlto šie klaipėdiečių turimi koziriai dar nereiškia, kad uostamiesčio komandą galima laikyti pusfinalio favorite.

Reguliariajame sezone „Lietuvos rytas“ tarpusavio akistatų seriją laimėjo 3:1, o Karaliaus Mindaugo taurės turnyre klaipėdiečius eliminavo pusfinalyje. T.Pačėsas ir jo auklėtiniai puikiai žino „Neptūno“ stipriąsias ir silpnąsias puses, o ribotų galimybių Klaipėdos komandos sudėtis neleidžia tikėtis kažkokių rimtą grėsmę keliančių siurprizų.

Vilniečiai turi pajėgesnę sudėtį, ilgesnį atsarginių žaidėjų suolelį, pranašumą baudos aikštelėje ir lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Tuo tarpu „Neptūno“ viltys – į D.Ewingą ir M.Girdžiūną. Jei smogiamoji klaipėdiečių grandis demonstruos aukšto lygio krepšinį, sėkmingai išnaudos „du prieš du“ ir vienas prieš vieną situacijas, „Lietuvos rytui“ žygiuoti ten, kur kryptingai buvo einama jau pastaruosius tris mėnesius, nebus taip paprasta.

Toną LKL pusfinalio serijai tarp „Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ komandų duos pirmosios rungtynės Vilniuje, kurios prasidės trečiadienį, 19 val.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys