Bursos „Tofaš“
IV kėlinys, 9 min.
89
:
76
Atsinaujins po sek
Vilniaus „Rytas“

Mitais apipinto E.Ulanovo analizė: naujasis kontraktas – milžiniško pasitikėjimo avansas (60)

Gegužės 12 d., 12:00
Ar E.Ulanovas pasieks karjeros aukštumas? (Fotodiena.lt)
Ar E.Ulanovas pasieks karjeros aukštumas? (Fotodiena.lt)

Šį sezoną dažnai kritikos dėl nepasiteisinusio komandos komplektavimo sulaukęs Kauno „Žalgiris“ praėjusią savaitę žengė pirmąjį žingsnį formuojant ekipą 2016–2017 metų sezonui. Sezonui, prieš kurio pradžią „Žalgiris“ su dar 15 komandų tars „sudie senoji Eurolyga, sveika naujoji Eurolyga“. Lietuvos čempionų laukia 30 rungtynių ir mažiausiai 1200 minučių kovos prieš 15 aukščiausio lygio Europos klubus. Pirmasis žingsnis – naujos, dvejų metų su galimybę pratęsti tretiesiems, apie 180–200 tūkstančių eurų per sezoną siekiančios sutarties pasirašymas su 24-erių metų puolėju Edgaru Ulanovu.

Žaidėju, kurio žaidimas 2015–2016 metų sezone dažniausiai buvo apibūdinamas žodžiu „solidžiu“, žaidėju, kurį kolegos vadina naujuoju Jonu Mačiuliu ir žaidėju, apie kurį sezono metu buvo prikurta daugybė realybės neatitinkančių mitų, prie kurių kūrybos prisidėjo ne tik žiniasklaida, bet ir „Žalgirio“ komanda.

REKLAMA

Įprasta, kad kol žaidėjo alga – net keliskart mažesnė už kitų startinio penketo narių, tol ir lūkesčiai jo atžvilgiu – kur kas mažesni. Tačiau su nauju kontraktu, kuris bus tarp didžiausių „Žalgiryje“, ateina ir atitinkama atsakomybė už rezultatus. Našta, kuri, jei situacija nesikeis, E.Ulanovui kitame sezone bus per didelė.

Dar prieš žeriant argumentus, užbėgsiu už akių. 2015–2016 metų sezone E.Ulanovas nebuvo 180–200 tūkstančių eurų vertas žaidėjas, o nauja sutartis tik dar kartą parodo aukšto lygio lietuvių trūkumą laisvųjų žaidėjų rinkoje. Bet apie viską iš eilės – kodėl naujasis kontraktas yra milžiniško pasitikėjimo avansas ir apie kokius tikrovės neatitinkančius mitus užsiminiau dar įžangoje.

Pasyvumas ir silpnumas puolime

„Žalgiris“ pasirinko savo startiniu lengvojo krašto puolėju artimiausiems dviem sezonams žaidėją, kuris statistiškai yra išskirtinai pasyvus poziciniame puolime. E.Ulanovas puikiai pereina iš gynybos į puolimą pasinaudodamas savo didžiuliu greičiau, kurį taip pat gali panaudoti greitose atakose, tačiau tokio tipo puolime „Žalgiris“ antrajame „Top 16“ rate rinko tik 4,2 taško iš visų 71,9 savo taškų (5,8 proc.) – visi kiti taškai buvo renkami poziciniame žaidime. Žaidime, kuriame E.Ulanovas išsiskyrė savo pasyvumu pagal panaudojimo procenta (USG), kuris parodo, kaip dažnai (procentaliai) atakų pabaigose (kai tam tikras žaidėjas yra aikštelėje) kamuolys atsiduria žaidėjo rankose. Pagal panaudojimo procentą E.Ulanovas šį sezoną „Žalgiryje“ rikiavosi šalia Roberto Javtoko ir Martyno Sajaus, o tarp visų startinių lengvojo krašto puolėjų Eurolygoje buvo priešpaskutinis.

REKLAMA

E.Ulanovas 2015–2016 metų Eurolygos sezone užbaigdavo tik 13,6 procentų „Žalgirio“ atakų ir tai yra žaidėjas, „Žalgirio“ komandoje aikštelėje praleisdavęs daugiausiai laiko – vidutiniškai po daugiau nei 26 minutes per rungtynes. Žemas E.Ulanovo panaudojimo procentas išsiskiria tarp visų nuo 2010 metų „Žalgiryje“ žaidusių atletų. Pasyvesni už E.Ulanovą buvo tik 19-etis Tomas Dimša, Siimas-Sanderis Vene, Vytenis Lipkevičius ir 2011–2012 metų sezone per 16 rungtynių 14 metimų (33 proc. dvitaškių, 24 proc. tritaškių ir 33 proc. baudų) pataikęs Tadas Klimavičius.

Žemiausi panaudojimo USG proc. Žemiausi panaudojimo USG proc.

Svarbus aspektas – E.Ulanovas šį sezoną sužaidė tik kiek mažiau atakų nei šalia lentelėje esantys T.Dimša, S.Vene ir T.Klimavičius kartu sudėjus, o V.Lipkevičius startiniu pasyviu lengvojo krašto puolėju tapo tokiomis pat aplinkybėmis kaip ir E.Ulanovas – taupymo sumetimais. 

REKLAMA

Daugelis atkreipia dėmesį į E.Ulanovo metimo techniką, į kurią neatkreipti dėmesio – sunku. Kartais E.Ulanovo žaidimas puolime lyginamas su J.Mačiulio. Pirmiausiai – J.Mačiulio metimo forma, lyginant su E.Ulanovo – tikras atidirbtas šedevras. Antra – J.Mačiulis per visą savo karjerą Eurolygoje niekada nėra dvitaškius metęs mažesniu nei 40 procentų taiklumu. E.Ulanovo, žaidėjo, kurio prasiveržimai yra viena stipriųjų pusių puolime, 38,5 procentų dvitaškių taiklumas 2015–2016 metų sezone yra tarp trijų blogiausių rezultatų tarp visų Eurolygos lengvojo krašto puolėjų. Prasčiau už E.Ulanovą iš dviejų taškų zonos šiame sezone atakavo tik nusivylimu Zagrebo „Cedevita“ klube tapęs Henry Walkeris, kuris praėjusį sezoną Majamio „Heat“ per 26 minutes rinko 7,2 taško, o šiemet „Cedevita“ per 15 min. pelnė 5,2 taško (35,5 proc. dvitaškių). Už E.Ulanovą taip pat žemiau yra Izmiro „Pinar Karsiyaka“ nusivylimas Joshas Carteris, kuris per 27 minutes pelnė 5,3 taško (15,8 proc. dvitaškių). Viskas.

E.Ulanovo pataikymo procentas iš toli šį sezoną (34,2 proc.) yra keliais procentais geresnis nei praėjusį ir yra netoli Eurolygos vidurkio (tradiciškai apie 35 proc.). Problema ta, kad E.Ulanovo metimai iš toli – labai reti. Lyginant su septyniais tiesioginiais oponentais „Top 16“ etape – startiniais lengvojo krašto puolėjais F grupėje – „Žalgirio“ puolėjas pagal išmestus tritaškius per 40 minučių (E.Ulanovas sužaidė daugiausiai laiko, todėl būtina proporcingai suvienodinti žaidimo laiką) su 2,4 tritaškio rodikliu stipriai nusileidžia visiems savo varžovams. Stratos Perperoglou išmeta 6 tritaškius, J.Mačiulis 5,5, Darius Milleris 5,2, Kostas Papanikolaou 5,1, Tyleris Honeycuttas 3,5, Nikita Kurbanovas 3,3. Net visą karjerą prastai iš toli metantis ir laiminčiai, finaliniame ketverte žaisiančiai komandai atstovaujantis Adamas Hanga iš toli meta 1,3 karto dažniau nei E.Ulanovas (3,1). Tai komandai kelia puolime nemažai problemų, tarp kurių – negalėjimas efektyviai išplėsti puolimo ir sėkmingai pritraukti gynybos.

REKLAMA

Tikintiems, kad E.Ulanovo pavojingumas už tritaškio zonos didės, priminsiu, kad bendras visų E.Ulanovo tritaškių pataikymo rezultatas atstovaujant visų amžiaus Lietuvos rinktinėms – 35,1 procento. Kol kas E.Ulanovo Eurolygos karjeros tritaškių vidurkis – 33,3 procento. Palyginimui, J.Mačiulio pataikymas iš toli jaunučių, jaunimo ir jaunių Lietuvos rinktinėse – taip pat 35,1 procento. Karjeros Eurolygos tritaškių pataikymo rodiklis – 34,6 procento. Jau nekalbant apie tai, kad metimų kiekį, kurį E.Ulanovas iš toli išmeta per visą 24 rungtynes trunkantį Eurolygos sezoną, J.Mačiulis prieš prisijungdamas prie Madrido „Real“ atlikdavo dar pirmajame etape. Trumpi svyravimai, formos įgavimai pasitaiko daugeliui, bet pataikymo procento gerinimas ilgesniam periodui, atsižvelgiant į E.Ulanovo techniką ir amžių (24,5 metų) – mažai tikėtinas ir labai retai pasitaikantis atvejis.

Ulanovas Ulanovas

REKLAMA

E.Ulanovas šį Eurolygos sezoną buvo puikus baudų metikas – 87 proc. taiklumas nuo baudų metimo linijos ir net 14 proc. geresnis pataikymas nei karjeros LKL vidurkis. Tačiau statistinis pasyvumas jaučiamas ir šioje kategorijoje. Vidutiniškai 2,6 išprovokuotos pražangos per 40 min. (76-as Eurolygoje) ir 2 atlikti baudos metimai (84-as Eurolygoje) per daugiau nei 26 minutes žaidėjui, kurio, pasikartosiu, stiprybė yra prasiveržimai ir žaidimas nugara į krepšį – kuklus rezultatas.

Gynyba, gynyba, gynyba

Bet ei, E.Ulanovo didžiausia stiprybė – gynyba. Net „Žalgirio“ pranešime spaudai praėjusią savaitę buvo sakoma: „Žalgirio“ treneris drąsiai patikėjo Edgarui užduotis stabdyti pavojingiausius priešininkų lyderius. Dėl savo fizinių duomenų E.Ulanovas galėjo gintis prieš 3–4 pozicijų krepšininkus – nuo įžaidėjo iki sunkiojo krašto puolėjo“.

Tai vienas didelis iš trijų dalių sukurtas mitas – gynyba prieš lyderius, išskirtiniai fiziniai duomenys ir gynyba prieš keturių pozicijų žaidėjus.

Pirmiausiai, trumpai apie fizinius duomenis, kur yra dalis tiesos. Pagal oficialią Eurolygos svetainę, Edgaro Ulanovo ūgis – 197 centimetrai (kai kur kitur nurodoma 198). 197–198 būtų pranašumas, jei E.Ulanovas būtų atakuojantis gynėjas, tačiau lengvojo krašto pozicijoje E.Ulanovo ūgis nesiekia net Eurolygos vidurkio (prieš porą sezonų jis buvo 198,4 cm). Sunkiojo krašto puolėjų ūgių vidurkis Eurolygoje – 205,8 cm, tad šie, jei E.Ulanovas žaistų ketvirtoje pozicijoje, vidutiniškai prieš savo varžovą turi 8–9 centimetrų pranašumą. Tiesa, E.Ulanovo pranašumas – ilgos rankos. E.Ulanovo rankų ilgis (wingspan) yra net 12 cm ilgesnis nei ūgis ir šis fiziologinis aspektas, kartu su geromis šuolio savybėmis, E.Ulanovui padėdavo kovojant dėl atšokusių kamuolių ar stabdant varžovų prasiveržimus.

REKLAMA

Grįžtame prie pranešimo spaudai: „Žalgirio“ treneris drąsiai patikėjo Edgarui užduotis stabdyti pavojingiausius priešininkų lyderius“.

Kelios atakos ar du kėliniai per visą sezoną gynyboje prieš varžovų lyderius nėra „drąsiai patikėti stabdyti pavojingiausius lyderius“. Paminėsiu kelis faktus. Prisiminkime penkerias paskutines Eurolygos sezono rungtynės su Madrido „Real“, Pirėjo „Olympiakos“, Maskvos srities „Chimki“, Maskvos CSKA ir „FC Barcelona“. Šias rungtynes turėtų gerai atsiminti dauguma krepšinio gerbėjų – E.Ulanovas žaidė daug ir demonstravo įprastus statistinius rodiklius, nei vienose iš jų „Žalgiris“ nepatyrė triuškinamų pralaimėjimų, todėl vertinant gynybą, argumentas „kai mus triuškino, trūko motyvacijos kovoti dėl pergalės ir gintis“ netinka. Beje, „Žalgiris“ antrajame „Top 16“ rate atrodė kaip solidi, geras atkarpas galinti žaisti ir be 10 minučių dėl pergalių antrame etape galinti kovoti komanda. Šešeriose iš septynerių rungtynių „Žalgiris“ ilgosios pertraukos metu neatsiliko, o penkeriose po antrojo kėlinio – pirmavo. Bet šiandien ne apie tai.

Tad penkerios šviežiausios Eurolygos rungtynės prieš pajėgias „Real“, „Olympiakos“, „Chimki“, CSKA ir „FC Barcelona“. Faktas numeris vienas – per visas šias penkerias rungtynes, E.Ulanovas nei karto (!) negynė bent vieno iš trijų pagrindinių varžovų žaidėjų. Prieš „Real“ E.Ulanovas visą laiką praleido prie J.Mačiulio (kuris „Top 16“ dukart surinko dviženklį naudingumo balų skaičių – abukart prieš „Žalgirį“), prieš „Olympiakos“ – K.Papanikolaou (prieš „Žalgirį“ sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynes) ir Ioannio Papapetrou, prieš „Chimki“ – T.Honeycuttu (prieš „Žalgirį“ surinko 30 naudingumo balų), CSKA – N.Kurbanovu, į trečią poziciją paslinktu Cory Higginsu („Žalgiris“ didžiąją dalį gynėsi zona, bet ir joje E.Ulanovas didžiąją dalį praleido prie savo pozicijos žaidėjų), prieš „FC Barcelona“ – Stratos Perperoglou ir Alexu Abrinesu. Kuris iš jų yra savo komandos lyderis ar bent patenka į svarbiausių žaidėjų trejetuką?

REKLAMA

Ulanovas Ulanovas

Žinoma, buvo išimčių, bet jos buvo tokios retos, kad užteks kelių eilučių jas paminėti – pora sužaistų atakų prieš Aleksandrą Vezenkovą iš „FC Barceloną“, epizodinės (viena ar dvi) atakos prieš Andrėjų Vorontsevičių, Milošą Teodosičių ir Vitalijų Fridzoną iš CSKA dėl zoninės gynybos, kelios atakos prieš į trečią poziciją paslinktą Zoraną Dragičių iš „Chimki“ (E.Ulanovas tąkart sėkmingai išnaudojo įgudžius žaidžiant nugara į krepšį, tad Z.Dragičius greitai buvo pakeistas), taip pat pora atakų prieš Danielį Hackettą iš „Olympiakos“, kuris aikštelėje taip pat būnant Vassiliui Spanouliui ir Dariui Odomui-Johnsonui buvo paslinktas į trečią poziciją. Viskas.

Vėl grįžkime prie „Žalgirio“ pranešimo: „Dėl savo fizinių duomenų E.Ulanovas galėjo gintis prieš 3–4 pozicijų krepšininkus – nuo įžaidėjo iki sunkiojo krašto puolėjo“.

REKLAMA

Net jei teoriškai ir galėjo, nesigynė. Faktas numeris du – apie 97 proc. aikštelėje praleisto laiko E.Ulanovas dengėsi prieš lengvojo krašto puolėjus, o super retais mano paminėtais atvejais gynė antros ar ketvirtos numerius žaidėjus tik dėl varžovų trenerių trumpalaikių sprendimų. Net tais retais atvejais, kai gynėsi, buvo daugiau problemų nei pranašumo. Priminsiu priešpaskutinių rungtynių su CSKA pradžią:

Pirmoji ataka, CSKA trečioje pozicijoje žaidžiantis N.Kurbanovas žaisdamas nugara arčiau krepšio, pasinaudodamas jėgos persvara pelno pirmuosius taškus prieš E.Ulanovą. 2:0.

Antroji CSKA ataka. Kamuolys vėl įmetamas už nugaros E.Ulanovą laikančiam N.Kurbanovui, kuris dukart sumuša kamuolį ir pasisukęs į dešinę vėl pelno taškus. 4:0.

„Žalgiris“ atsako atkarpa 8:0, bet po dviejų minučių pertraukos kamuolys vėl N.Kurbanovo rankose. Prieš jį – E.Ulanovas. Šį kartą kantrus žaidimas nugara vienas prieš vieną, posukis ir du taškai su E.Ulanovo pražanga. 7:8.

CSKA anksti rado „Žalgirio“ silpnąją vietą. 2 minutes ir 43 sekundes sužaidęs E.Ulanovas atsisėda ant suolo (minimą rungtynių pradžią galite prisiminti čia). Tai buvo antras greičiausias „Žalgirio“ atliktas keitimas „Top 16“ etape – sekunde anksčiau (po 2 min. ir 42 sek.) mače su „Olympiakos“ buvo pakeistas tik M.Sajus.

REKLAMA

Kurbanovas Kurbanovas

E.Ulanovas turi problemų ne tik su aukštesniais ir stipresniais žaidėjais. Puolėjas dažnai kimba už užtvarų žaidžiant du prieš du net ir su savo pozicijos žaidėjais, jau nekalbant apie mažus ir vikrius pirmos ir antros pozicijos žaidėjus. Pavyzdžiui, dešimtajame reguliariojo sezono ture, namų rungtynėse prieš Atėnų „Panathinaikos“, balandį atleistas, vilčių nepateisinęs Aleksandras Pavlovičius:

Pirmą ataką užkabino E.Ulanovą už užtvaros ir pelnė pirmuosius taškus. Jau kitą ataką E.Ulanovą apibėgo greitame puolime.

Trečią „Panathinaikos“ rungtynių ataką – E.Ulanovas pašoka prie tritaškio po prasto A.Pavlovičiaus pagąsdinimo (bet spėja sugrįžti).

Ketvirtą – E.Ulanovas įvažiuoja į Jameso Gisto užtvarą, A.Pavlovičius prasiveržė, išprovokavo Pauliaus Jankūno pražangą ir pataikė abu baudos metimus. Visa tai – per mažiau nei dvi pirmąsias rungtynių minutes. Patys įsitikinti galite čia.

REKLAMA

Tądien A.Pavlovičius pelnė  12 taškų, atkovojo 10 kamuolių ir sužaidė vienas geriausių rungtynių bendrai nuvylusiame sezone. Beje, startiniai, kaip ir E.Ulanovas, lengvojo krašto puolėjai statistiškai Eurolygos „Top 16“ etape prieš „Žalgirį“ sužaisdavo akivaizdžiai geresnes rungtynes nei vidutiniškai Eurolygoje. Ir kalbame apie poziciją gynyboje, kuri, manoma, buvo „Žalgirio“ stiprybė bei tokia liks kitame sezone.

Startinių lengvojo krašto puolėjų rezultatai Startinių lengvojo krašto puolėjų rezultatai

E.Ulanovas – šiemet geroje situacijoje atsidūręs, kelias dėmesį atkreipiančias Eurolygos rungtynes sužaidęs, greitai pereiti iš puolimo į gynybą ir atvirkščiai, prasiveržti bei kovoti dėl atšokusių kamuolių galintis puolėjas. Taip pat puolėjas, kuris šį sezoną Eurolygoje išskirtinai pasyviai žaidė puolime, kartais demonstravo potencialą gynyboje, bet buvo apipintas mitais apie nematomą darbą, retą universalumą ar lyderių neutralizavimą. Taip pat nepamirškite, kad E.Ulanovas, kuris už pusmečio švęs 25-ą gimtadienį, šį sezoną atstovavo vienintelį lengvojo krašto puolėją turėjusiai ir prasčiausiai „Top 16“ etape pasirodžiusiai komandai, kurios startinės pozicijos nebus geresnės ir prieš 2016–2017 metų sezoną.

REKLAMA

E.Ulanovas iš „Žalgirio“ gavo milžinišką pasitikėjimo avansą. Vadinti kaunietį pervertintu dar anksti – naujas kontraktas įsigalios nuo 2016–2017 metų sezono, kuriam pasiruošti dar yra pusmetis. Tačiau šis „Žalgirio“ sprendimas – kur kas rizikingesnis nei gali atrodyti. Kaip minėjau, su nauja sutartimi E.Ulanovą užguls atsakomybė, kurią norėdamas pavežti, keliskart šiemet blykstelėjęs puolėjas turi perkelti savo žaidimą į visi kitą lygį.

Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]


60 komentarai
Naujausi komentarai (60)
Geriausiai ivertinti (60)
PRO komentarai (40)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti

Tau gali patikti