Mįslingai prakalbęs J.Kazlauskas: savo duoklę Saboniui atidaviau ir daugiau niekam nesu skolingas (57)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštadienį skiria pasirengimui svarbiausiam šiais metais mačui – Europos čempionato finalui su Prancūzijos nacionaline komanda.

Šeštadienį kalbėdamas su Lietuvos žiniasklaida vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas prakalbo apie tai, kad praėjusiais metais pasirašyta ketverių metų sutartis su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) olimpiniam ciklui yra daugiau formalumai.

„Tie ciklai yra toks dalykas – nusiraminimui ir visa kita. Jeigu viskas sekasi, tada tave aukština, jeigu ne – purvais apipila. Ciklai yra spaudai, žmonėms, žurnalistams. Mano kredo toks – aš savo duoklę Arvydui atidaviau ir daugiau niekam nesu skolingas“, – teigė specialistas. 

Vėliau jo dar kartą buvo paprašyta paaiškinti, ką reiškia skolos grąžinimas Arvydui Saboniui: „Jis grįžo ir metus man padėjo, dabar aš jam metus padėjau. Tokia ir duoklė.“

J.Kazlauskas omenyje turėjo 1999 metus, kai jis paprašė dabartinio LKF prezidento grįžti į rinktinę ir žaisti Europos čempionate, kuriame buvo iškovotas kelialapis į Sidnėjaus olimpiadą.

Dar mūsiškiams kaunantis pirmajame etape po pergalės prieš Juodkalniją J.Kazlauskas tarė: „Kartais pagalvoji, kam treneriui tiek nervų.“

Nepaisant sėkmingo pasirodymo čempionate ir patekimo į finalą, J.Kazlauskas vis dar galvoja, ar jam reikia tu nervų ir teigė galvosiantis po Senojo žemyno pirmenybių.

„Ir dabar galvoju. Aišku, kaip bebūtų, aš jau dirbau daug kur. Su kitomis komandomis buvo pasiektos pergalės, bet su Lietuvos rinktine laimėjimai yra kitokie. Čia yra kitaip. Kitur irgi džiaugiesi atlikęs darbą, laimėjęs kažką, bet čia kažko prisipildo. Turi vėliau susivaldyti ir vadovauti komandai, bet dažnai pagalvoju, ar to dar reikia“, – kalbėjo J.Kazlauskas.

– Kokios mintys prieš finalą su Prancūzijos rinktine?

– Abi komandos bus pakankamai motyvuotos, nes tai – finalas. Papildomos motyvacijos čia nereikia. Pirmoje dvikovoje prancūzai maksimaliai visko neparodė, gal mums kažkiek sekėsi. Tai buvo rungtynės už vietą grupėje. Matėte, kaip ji žaidė pusfinalyje su ispanais. Turime ruoštis, pamatysime, kaip gausis.

– Ar Tony Parkeris dabar geriausios sportinės formos?

– Taip, kaip jis sužaidė su ispanais, be abejo.

– Kas, jūsų nuomone, šiame čempionate žaidė stabiliau – lietuviai ar prancūzai?

– Sunku pasakyti. Jie turėjo taip pat gerų rungtynių, kaip ir mes. Matysime.

– Atrodote ramus. Ar prieš čempionatą numatėte, kad galime nueiti taip toli?

– Dirbi savo darbą, jei kažkas pavyksta, turi nusiraminimą ir pasitenkinimą. Kam ta įtampa? Ji persiduoda žaidėjams. To nereikia. Laikas, kai reikėjo kažką taisyti, praėjo. Dabar reikia raminti ir motyvuoti.

– Lietuvos rinktinę Slovėnijoje visi giria, o Lietuvoje – daug rinktinės kritikų?

– Visada reikia palaukti iki galo ir tuomet tik kritikuoti. Nėra žmonių nekritikuotinų. Jei kvailas, nesimokai iš kritikos. Kartais turi sustoti, atsigręžti, pažiūrėti, ką nuveikei, kaip sekasi. Visuomet reikia sulaukti pabaigos. O jei tai ne kritika, o noras pakenkti... Tegu jie galvoja, kad jie protingiausi ir gudriausi.

– Ar šiai kartai, kuri jau dabar turi mažiausiai sidabrą, nepritrūks alkio ir motyvacijos ateityje?

– Jei po metų būsi sotūs, gal pasirinkai ne tą sporto šaką. Turi būti alkanas nuo rungtynių iki rungtynių. Pagrindinė motyvacija šios komandos – prašiau susakyti žaidėjų, kiek jie iškovojo titulų, ar daug jų turi. Jei neturite, einame, stengiamės iškovoti. Aišku, gali nepasisekti, bet kai normaliai dirbi per ilgą laiką turi kažką pasiekti.

– Ar po šio čempionato išgirsime, kad kažkas pasitraukia iš rinktinės?

– Mano nuomonę žinote – jei geras ir tinkamas, tai kam jį varyti. Po čempionato galima bus daug ką kalbėti. Labai gerai, kad patekome į planetos pirmenybes ir galima geriau kvėpuoti. Jei nepatektume, tai metai praeina. Ten dėl vardinio kvietimo kovoja tokios šalys kaip Kinija, Rusija, Graikija, Turkija, Brazilija. Sunku būtų patekti. Kai rinktinė nežaidžia, ciklas kitoks. Yra daug jaunų žaidėjų, kuriuos galime įtraukti pasiruošimo programą. Keli nepasiekė iki pagrindinės rinktinės lygio, bet tai nereiškia, kad ir kitais metais jiems nepavyks to padaryti.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys