M.Pociaus mintys po "Žalgirio" pergalės Pirėjuje: apie prastą mačo startą, gynybą, klaidas ir ateitį (30)

Kauno "Žalgiris" ketvirtadienį pratęsė pergalių seriją Eurolygoje ir išvykoje 79:61 įveikė titulą ginančius Pirėjo "Olympiacos" krepšininkus. Portalo Krepsinis.net apžvalgininkas Martynas Pocius pateikia penkis pastebėjimus iš vakarykščio susitikimo. 

Lėtas rungtynių startas. Antras rungtynes iš eilės „Žalgiris“ pradeda sunkiai. Tai turėtų būti pagrindinis galvos skausmas Joanui Plazai, kadangi visų komandų žaidimo lygis sezono įsibėgėjant neabejotinai turėtų kilti, todėl, dvikovos pradžioje paleidus į priekį stipriausias turnyro komandas, jas pasivyti bus labai sudėtinga. Kita vertus, džiugu, kad po blogos pradžios kauniečiai nepradeda skubėti, stengdamiesi sumažinti taškų deficitą, tačiau ir toliau labai drausmingai laikosi žaidimo plano, kuris anksčiau ar vėliau pradeda veikti ir būtent Lietuvos čempionai tampa ta komanda, kuri kontroliuoja žaidimo temą ir sąlygas.

Gynyba prieš Vassilį Spanoulį. Pirmoje dvikovos pusėje V. Spanuolis buvo svarbi ikona „Olympiacos“ puolime ir tai akivaizdžiai parodo statistika: 9 taškai, 3 rez. perdavimai ir 8 išprovokuotos pražangos. Būtent pražangų skaičius tiksliausiai nusako, kodėl per didžiąją pertrauką „Žalgirio“ gynyba buvo pakeista, nes dvigubinamą gynybą Spanuolis apgaudavo pakankamai nesunkiai: vos tik, žaidžiant „du prieš du“, prie jo bandydavo prišokti du žalgiriečiai, Graikijos rinktinės įžaidėjas puikiai išlaukdavo momento, kada gynybos „dėžutė“ nebūdavo užsidariusi, nes priekinės linijos krepšininkas pasisaugodavo nuo kamuolio perdavimo įkertančiam „Olympiacos“ aukštaūgiui ir vengdavo pilnai „užlipti“ ant Spanuolio, todėl šis labai staigiai pranerdavo pro daromos „dėžutės“ vidurį, priversdamas jį stabdyti pražanga arba aštrindamas komandos ataką. Tą matėme mažiausiai 4 kartus. Po pertraukos „Žalgirio“ gynybos dvigubinimas pasikeitė, nes abu kauniečių aukštaūgiai ėmė saugoti vienas kitą, todėl Spanuolis jau buvo stabdomas drąsiai, o po krepšiu įkertantį aukštaūgį perimdavo kitas kauniečių priekinės linijos žaidėjas. Prie to, prisitaikė ir Spanuolį prižiūrėję mažieji krepšininkai, kelis kartus tiesiog nesudėtingai perėmę kamuolį. Rezultate per antrąją rungtynių pusę graikas pelnė tik 1 tašką, atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir išprovokavo 2 papildomas pražangas.

Klaidos. Prieš „Cedevita“ suklysta 19, prieš „Caja Laboral“ – 10, vakar – 13 kartų. Atrodytų, neskaitant sezono starto rungtynių, rezultatas džiuginantis. Tačiau vakar per pirmąją pusę buvo prarasti 9 kamuoliai. Ar tai to paties sunkaus rungtynių starto išdava? Galbūt, tačiau verta pastebėti, kad klaidų kaltininkais daugumoje atvejų buvo patys žalgiriečiai, o ne ką nors įdomaus demonstravusi „Olympiacos“ gynyba: dukart sužingsniavo Mindaugas Kuzminskas, po kartą – Rimantas Kaukėnas ir Kšištofas Lavrinovičius, porą kartų buvo bereikalingai stengiamasi žūt būt įmesti kamuolį varžovų apsuptiems aukštaūgiams. Po didžiosios pertraukos vaizdas aikštelėje kardinaliai pasikeitė. Ir jei ne apmaudžiai ketvirtajame kėlinuke iš Tremmello Dardeno rankų išsprūdęs kamuolys, klaidų minimizavimas buvo tiesiog pavyzdinis.

Žaidimas „du prieš du“ puolime. Antroje rungtynių pusėje buvo sutvarkytas ne tik Spanuolio bandymas žaisti „du prieš du“, tačiau pagerintas ir analogiškas žaidimo elementas priešingoje aikštelės pusėje. Tai nulėmė tą „Žalgirio“ spurtą, po kurio „Olympiacos“ nebeatsigavo iki rungtynių pabaigos. Per du pirmus kėlinukus kauniečių aukštaūgiai puolime dirbo labai daug, stengdamiesi statyti užtvaras įvairiose aikštelės vietose, padedant nuo gynėju atsipalaiduoti komandos draugams, tačiau akcentuoto žaidimo „du prieš du“ nebuvo. Marko Popovičius tapo pagrindiniu „kaltininku“, pradėjusiu būtent tuo paremtą ‚“Žalgirio“ žaidimą. Per 4 trečiojo kėlinuko minutes kroatas „iškišo“ 3 puikius perdavimus komandos aukštaūgiams, kurių du „sėkmingai“ sugadino Darjušas Lavrinovičius, įsigudrindamas pramesti iš po krepšio, tačiau pelnydamas taškus po analogiško Ibrahimo Jaabero perdavimo. Aikštelės šeimininkai bandė gelbėtis gaudydami aukštaūgių įkirtimus, tačiau buvo baudžiami tiek Popovičiaus, tiek Jaabero metimų iš distancijos. Negana to, spausdamiesi link krepšio gynyboje, graikai paliko erdves kraštuose, kur juos individualiais prasiveržimais ėmė terorizuoti Dardenas. Tą triuškinančio dėjimo, o tiksliau prieš jį atlikto klaidinančio judesio, po kurio Kosto Papanikolaou kojos tiesiog susipynė, įrašą žiūrėjau bent 5 kartus.

Ko laukti ateityje? Šiuo metu tai yra pagrindinis klausimas, kurį sau užduodu, stebėdamas „Žalgirio“ žaidimą. Neabejoju, kad jį kelia ir kiti komandos gerbėjai. Sezonas yra tik prasidėjęs, o „žaliai balti“ dabar demonstruoja, nepabijokime to žodžio, fantastišką krepšinį – tai ko nematėme eilę metų. Jei komanda tokį krepšinį žaidžia pirmą mėnesį, kaip ji atrodys sezono viduryje, kuomet bus artėjama prie žaidimo piko? Po rungtynių Plaza teigė, kad „Olympiacos“ neįvertino varžovų. Jei taip buvo, daugiau tokių neįvertinimų nebus. Trys „Žalgirio“ pergalės kalba pačios už save. Vakar pamatėme, kad jei komanda dirba tiksliai kaip laikrodis, jos žaidime puikiai save gali atrasti net tokie išskirtinių gebėjimų neturintys „medžiai“ (bent jau taip jo nevengia pavadinti dalis Kauno klubo gerbėjų) kaip Jeffas Foote'as, vakar sužaidęs puikią atkarpą. Tai rodo, kad kiekvienose rungtynėse kauniečiai gali varžovams pažerti naujų staigmenų, tačiau viskas priklauso tik nuo jų pačių. Kai kurių rungtynių baigtį nulemti gali ir pavieniai žaidėjai, tačiau viso sezonu metu laimi komandos. „Žalgiris“ šiuo metu – tikra komanda.