M.Kalnietis: ne pirmą kartą šiame čempionate išsisukame iš tokių situacijų (7)

Lietuvos rinktinė pateko tarp keturių stipriausių Europos čempionato komandų. Jono Kazlausko auklėtiniai ketvirtfinalyje 81:77 palaužė Italijos krepšininkus ir žengė į pusfinalį.

Po pergalės Lietuvos nacionalinės ekipos įžaidėjas Mantas Kalnietis pabrėžė, kad viską lėmė kantrus, komandinis darbas, tačiau patikino, kad neketina sustoti ir kausis dėl pačių aukščiausių apdovanojimų.

– Mantai, kas lėmė pergalę?

– Manau tai, kad ketvirtajame kėlinyje labai suaktyvinome gynybą, padarėme korekcijas, nes jie per pirmus kėlinius dažnai keisdavosi dengiamaisiais ir jie mus apžaisdavo. Paskutiniame ketvirtyje pakeitėme gynybos sistemą – jie buvo priversti mesti neparuoštus metimus, o mes surengėme kelias greitas atakas ir komandiškai žaisdami šiek tiek nutolome, pasidarė ramu.

– Prieš rungtynes buvo šnekama, kad Lietuvos rinktinė turi ūgio pranašumą ir tuo galbūt bus pasinaudota, tačiau didžiąją dalį rungtynių komandą „traukė“ gynėjai. Pasikeitė žaidimo planas, ar tiesiog šis variantas buvo geriausias?

– Sunku pasakyti, ką italai dėliojo rengdamiesi rungtynėms. Gal jie labiau „uždarė“ mūsų aukštaūgius, tada gynėjams atsirišo rankos. Visi kalba, kad mūsų priekinė linija yra stipriausia iš visų, todėl varžovai tai akcentuoja, ko pasekoje daugiau pažaisti gavo antrosios linijos žaidėjai.

– Penktadienį pusfinalio rungtynes žaisite palyginus anksti. Ar spėsite atgauti jėgas?

– Tiesą pasakius, sistema yra truputį keista – tie, kas žaidė vakar, žais antrąsias vakaro rungtynes, o mes – pirmąsias. Vėl gi, nieko mes čia nepakeisime, turime koncentruotis į tai, ką galime padaryti. Smagu, kad laimėjome šiandien, bet norisi kažko daugiau.

– Kuri rungtynių akimirka buvo sunkiausia?

– Gal kai varžovai pradėjo tirpdyti skirtumą, reikėjo sužaisti šaltakraujiškiau. Truputį jautėsi baimė, kad jie priartės. Visos rungtynės buvo sunkios, tuo ketvirtfinalis ir išsiskiria, jis niekada nebūna lengvas.

– Bet panikos nebuvo? Tikėjote savo jėgomis ir žaidėte pagal savo planą?

– Žinoma, kad tikėjome. Džiaugiuosi, kad jau ne pirmą kartą šiame čempionate išsisukame iš tokių situacijų. Kad ir buvo rezultatas apylygis, žaidėme kantriai, nesipykome. Buvo gal šiokių tokių pykčių, tačiau susitarėme, kad turime vienas kitą palaikyti – pradėjome žaisti kartu, vienas kitam padėjome gynyboje. Nutolome ir ta panika išnyko.

– Kaip manai, kiek pašokai į aukštį, kai pataisei komandos draugo metimą?

– Ten buvo geras (juokiasi). Pašokau aukštai, bet kiek – paskaičiuokite jūs (žurnalistai – red.). Džiaugiuosi.

– Paties pasirodymas šiose rungtynėse buvo geras.

– Džiaugiuosi, kad rungtynės pasisekė visai neblogai ir, kad laimėjome. Praėjome ketvirtfinalį, bet darbas dar nebaigtas – reikia dar „datempti“ iki pabaigos.

– Gerai sužaidė ir Renaldas Seibutis bei Martynas Pocius sužaidė. Kaip manai, kodėl varžovai leido daugiau žaisti gynėjams?

– Džiaugiuosi už juos. Anksčiau jie būdavo mažiau išnaudojami, o vėliau tiek Martynas, tiek Renaldas pagavo savo bangą, pradėjo savimi pasitikėjo, pataikyti metimus. Mūsų stiprūs gynėjai paįvairino žaidimą ir davė labai didelį pliusą.