LKL viščiukų skaičiuoklė: kurie klubai geriausiai rinkosi legionierius? (22)

„Viščiukus skaičiuosime pavasarį“, – gerai žinoma frazė, reiškianti, kad darbų rezultatus reikia vertinti tik šiems pasibaigus. Neįprastai anksti šį frazeologizmą galima pritaikyti Lietuvos krepšinio lygai („Betsafe–LKL“), kurios mūšiai dėl koronaviruso buvo sustabdyti dar kovo viduryje.

Visus lygos klubus įvertinsime keturiais skirtingais aspektais. Pirmuoju tapo darbas su jaunimu, antruoju – skautų kuruotas legionierių pasirinkimas.

Nebus atsižvelgiama tik į užsieniečių rinktą statistiką – taip pat atkreipsime dėmesį tai, kaip klubai išnaudojo savo finansines galimybes, motyvus renkantis žaidėjus bei bendrą sudėties viziją ir jos išpildymą. Komandos išrikiuotos pagal užimtą vietą reguliariajame sezone.

Kauno „Žalgiris“ – 9

Kaune sezoną pradėjo penki legionieriai – Thomasas Walkupas, Alexas Perezas, Zachas LeDay‘us, Nigelas Hayesas bei Jockas Landale‘as. Gerą komandos skautų pasirinkimą iliustruoja ir faktas, kad sezono metu atliktas vienintelis pakeitimas – A.Perezo pakeitimas K.C.Riversu (neskaitant trumpos Kerro Kriisos viešnagės pagrindinėje komandoje).

A.Perezo situacija Kaune iki šiol yra apipinta daugybe neaiškumų. Meksikietis užtruko pritapdamas aukštesniame lygyje, vėliau jo reikalus sumaišė sunki tėvo liga, o gerbėjams užkliuvo net ir jo bandymas tapti veganu. A.Perezas sulaukė trenerių štabo ir vadovybės palaikymo, tačiau aistruoliai neslėpė nepasitenkinimo juo, o abiejų pusių išsiskyrimas atrodė tik laiko klausimas. Meksikiečiui prieš grįžtant į Eurolygą tikrai dar reikia sutvirtėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Apie prastą jo laikotarpį sufleruoja ir tai, kad lapkritį palikęs „Žalgirį“ jis daugiau niekur nežaidė.

Perezas

Th.Walkupo galimybės gerai žinomos buvo jau prieš sezoną. Amerikietis sezono eigoje savo vertę įrodė ir ją net kiek pakėlė, įtikindamas komandos vadovus iš anksto pratęsti sutartį. Vienintelis kitas Eurolygos patirties turintis svečias buvo Z.LeDay‘us, tai taip pat rodęs aikštelėje. Individualiai jis Kaune atsiskleidė vienas pirmųjų ir patempdavo komandą sunkiais momentais. Tiesa, dažnas komandos draugų užmiršimas ir beatodairiškas lėkimas į puolimą dažnai kėlė nerimą gerbėjams. Vėlesnis patyrusio K.C.Riverso prisijungimas apskritai yra aukso radimas pelenuose, nes skurdžioje rinkoje buvo rastas komandos puolimo veidą visiškai pakeitęs snaiperis.

Daugiausiai kantrybės pareikalavo N.Hayesas ir J.Landale‘as. Eurolygoje pritapti niekam nėra lengva ir tai visada užtrunka. Iki pat sezono pabaigos jie žaidė banguotai, kartais prapuldami net LKL rungtynėse. Vis dėlto N.Hayesas įsibėgėjo po Naujųjų metų, o paskutiniuosiuose penkiuose Eurolygos mačuose jau buvo itin užtikrintas (8/11 tritaškių). Tuo tarpu J.Landale‘ui iki šiol yra sunku gynyboje, tačiau australas pagaliau rado savo vietą puolimo schemose ir „Žalgiris“ džiaugsis, jei jie abu komandoje bus ir kitą sezoną.

Visi „Žalgirio“ legionieriai turėjo solidžius praėjusius sezonus (K.C.Riversas dar ir šį sezoną Ispanijoje pradėjo gerai), todėl jų pasirinkimas neturėjo nustebinti. A.Perezą užklupusių problemų nebuvo įmanoma nuspėti, tačiau įžaidėjo klausimas „Žalgiryje“ visada yra svarbiausias, o ir griežtą Šarūno Jasikevičiaus muštrą lemta atlaikyti ne visiems. Nė vienas komandos žaidėjas netapo Eurolygos žvaigžde, tačiau klubo tikslas ir nėra juos tokiais paversti, p A.Perezo atvykimas į Kauną yra turbūt vienintelis ryškesnis minusas legionierių pasirinkime.

Vilniaus „Rytas“ – 6

Sostinės ekipa sezoną pradėjo ir užbaigė su trimis tais pačiais legionieriais – Francisco Cruzu, Tu Holloway‘umi ir Cameronu Bairstow. Kiekvienas iš jų turėjo savų pliusų minusų, kuriuos galima panagrinėti atskirai.

F.Cruzas viso sezono metu išbuvo rezultatyviausiu „Ryto“ žaidėju tiek LKL, tiek Europos taurėje. Puolime jis akivaizdžiai buvo talentingiausiu komandos žaidėju, galinčiu tiek pataikyti iš toli, tiek kurti progas sau ir ir bendraklubiams. Vis dėlto visus jo pliusus atsvėrė minusai gynyboje. Meksikietis stokojo tiek elementarių fizinių duomenų, tiek susiorientavimo „Ryto“ gynybos schemose. Sezono pabaigoje jį dar išderino ir sudėtinga išvyka su Meksikos rinktine, po kurios jo atsigavimas galėjo užtrukti ir ilgiau, jei ne sezono pabaiga.

T.Holloway‘us demonstravo banguotą ir dažnai komandai net žalingą žaidimą pirmojoje sezono dalyje. Amerikietis vėliau atskleidė, kad turėjo kitų komandų pasiūlymų, o tai jam tikrai nepadėjo susikaupti. Pasibaigus kontrakte numatytam išpirkos terminui, T.Holloway‘us atsiskleidė naujomis spalvomis ir pagaliau ėmė rodyti tai, ką ankstesniais metais demonstravo Turkijoje, Italijoje ar Izraelyje. Vis dėlto tokio lygio komandai reikėtų stabilesnio ir psichologiškai tvirtesnio gynėjo.

Holloway'us

Tuo tarpu C.Bairstow savo žaidimu viso sezono metu vertė komandos gerbėjus krapštyti galvas. Australas nežibėjo ne tik Europos taurėje, bet ir LKL. Akivaizdu, kad sudėtinga kelio trauma, privertusi jį praleisti visą 2017–2018 metų sezoną, paveikė puolėjo žaidimą ir praradęs svarbiais jo ginklais buvusius greitį bei atletiškumą jis dar sunkiai persiorientuoja į kitokį rungtyniavimo tipą. Vilniuje jis taip ir neatsiskleidė.

Suprantama, kad „Rytas“ turėjo siaurus finansinius rėmus, pagal kuriuos galėjo rinktis legionierius, tačiau atliktas darbas vis tiek neįtikina. Visi jie turėjo savo „raudonų vėliavų“ – T.Holloway‘us per pastaruosius 7 metus net 15 kartų keitė komandas, C.Bairstow po sunkios traumos ir praleisto sezono buvo paleistas savo gimtojo miesto ekipos ir pirmą kartą žaidė Europoje, o F.Cruzo gynyba jau anksčiau buvo išskirtas kaip aspektas, sulaikantis jį nuo žaidimo aukštesniame lygyje. „Ryto“ skautus šiuo metu pagirti sunku – savo vertę jie turės iš naujo įrodyti kitą tarpsezonį.

Panevėžio „Lietkabelis“ – 5

Aukštaitijos klubas sezoną pradėjo su keturiais legionieriais – Željko Šakičiumi, Kendricku Brownu, Femi Olujobi ir Stefanu Sinovecu. Apie tokį pasirinkimą daugiausiai pasako faktas, kad sezoną Panevėžyje užbaigė vienintelis Ž.Šakičius.

Kroatas viso sezono metu demonstravo nuostabų aikštės matymą, universalumą bei individualų meistriškumą, probėgšmais net primindamas nukainuotą LeBrono Jameso versiją. Aukštaūgis savo vertę įrodė tiek LKL, tiek FIBA Čempionų lygoje, o sezonui jau besibaigiant – dar ir Kroatijos rinktinėje. Ne kartą kilo klausimų, kaip „Lietkabelis“ apskritai prisiviliojo tokio lygio krepšininką.

Kiti pasirinkimai atsidūrė kitoje spektro pusėje. K.Brownas Lietuvoje jau buvo užsirekomendavęs su Vilniaus „Rytu“ ir Alytaus „Sintek–Dzūkija“, o ir Panevėžyje sezoną pradėjo kaip vienintelis puolimo variklis, tačiau šioje komandoje sau vietos taip ir nerado. Visą laiką jis žaidė atskirai nuo komandos draugų, o dar lapkričio pabaigoje persikėlė į Salonikų „Aris“ klubą. Tai privertė sunerimti dėl „Lietkabelio“ puolimo, bet vėliau paaiškėjo, kad tai išėjo komandai į naudą.

Šakičius

S.Sinovecas virto nemenku nesusipratimu. Jau praėjusį sezoną jo žaidimas kėlė daug klaustukų. LKL jis patikimai metė iš toli, tačiau FIBA Čempionų lygoje neatliko ir šios funkcijos. Jis toli gražu nebuvo vienas komandos lyderių, nors lūkesčiai legionieriams visada yra didesni nei vietiniams žaidėjams. Nepaisant to, komandoje jis liko, tačiau didžiąją šio sezono dalį buvo traumuotas ir, niekieno nusivylimui, komandą veikiausiai paliko. Panevėžyje taip ilgai jis veikiausiai išsilaikė tik dėl ryšių su strategu N.Čanaku.

F.Olujobi apskritai buvo labai rizikingas projektas. Dar žaisdamas NCAA jis du kartus keitė universitetą, o į Panevėžį atvyko neturėdamas jokios profesionalaus krepšinio patirties. Puolėjas komandai nedavė apčiuopiamos naudos, o jo lygį geriausiai parodo vėlesnis persikėlimas į Šiaurės Makedonijos lygą, kurioje nespėjo debiutuoti.

„Lietkabelis“ rinkdamasis legionierius nesužibėjo. Skautų darbą nuo neigiamo pažymio gelbsti tik Ž.Šakičiaus žaidimas bei tai, kad K.Browno pasirinkimas atrodė patikrintas ir gana patikimas variantas. Verta prisiminti, kad komandą ir treniruoja užsienietis, pirmą kartą išvedęs „Lietkabelį“ į tarptautinio turnyro atkrintamąsias, o tai prideda papildomų taškų.

Klaipėdos „Neptūnas“ – 4

Pajūrio ekipa sezoną pradėjo vos su dviem legionieriais – Andre Williamsonu bei Darrinu Dorsey. Sezonas nesusiklostė nė vienam iš jų, o aukštaūgis Klaipėdą paliko šiam ir nepasibaigus.

D.Dorsey sezoną pradėjo solidžiai, demonstruodamas užtikrintą metimą iš toli ir puolimo organizavimo įgūdžius, tačiau po to jį sustabdė traumos. Gynėjas šį sezoną rečiau žaidė nei stebėjo mačus iš šono, o jam numatytos lyderio rolės kiti komandos žaidėjai taip ir neužkaišė. Negalima legionieriaus kaltinti dėl traumų, tačiau retas jo žaidimas daug kainavo tiek komandos rotacijai, tiek rezultatams.

A.Williamsonas sezoną pradėjo besimėtydamas tiek puolime, tiek gynyboje. Akivaizdu, kad iš Šveicarijos pirmenybių atvykusiam aukštaūgiui startas buvo sudėtingas. Gerbėjams jis paliko prastą pirmąjį įspūdį ir nuolat buvo gausiai kritikuojamas, nors antrojoje sezono pusėje jau atrodė neblogai. Sprendimas jį atleisti vasario pabaigoje jau atrodė keistas ir pavėluotas – tiek ilgai išlaikius aukštaūgį jau derėjo su juo keliauti iki sezono galo, nes ieškoti pamainos tiesiog nebuvo laiko.

Williamsonas

„Neptūnas“ atliko tik du tarptautinius pirkinius, tačiau abu jie nepasiteisino. Jei 32-ejų D.Dorsey ilgai žaidė Europoje ir atrodė kaip užtikrintas pasirinkimas, A.Williamsono pasikvietimą paaiškinti sunkiau. Didžiąją dalį karjeros jis žaidė žemo pajėgumo klubuose, o ir praėjusį sezoną FIBA Čempionų lygoje debiutavo tik dėl netikėto Friburgo „Olympic“ žygio atrankoje. „Neptūnui“ pastaraisiais metais vis trūksta centimetrų, todėl su Simu Galdiku suporuoti kitą žemą vidurio puolėją iškart atrodė kaip keistas sprendimas, kuris vaisių taip ir nedavė.

Utenos „Juventus“ – 7

Utenos klubas sezoną pradėjo ir užbaigė su dviem tais pačiais legionieriais – Shannonu Scottu ir Bryantu Crawfordu. Nė vienas iš jų nenuvylė, tačiau ir lygos savo pasirodymais nedrebino.

LKL tik probėgšmais stebintys gerbėjai iki pat sezono pabaigos galėjo maišyti net fiziškai panašius komandos legionierius, o ir savo žaidimu nė vienas jų kito ženkliai neužgožė. Sh.Scottas buvo labiau orientuotas į gynybą ir žaidimo organizavimą, o B.Crawfordas – į puolimą bei taškų gamybą ir abu jie savo darbą atliko neblogai. Amerikiečiai prastai atakavo iš toli (nė vienas neperkopė 25 procentų taiklumo), tačiau kartu perimdavo net 3,2 kamuolio, pagal šį rodiklį užkeldami uteniškius į antrąją vietą visoje lygoje.

Crawfordas

Problema ta, kad gynėjai savo žaidimu nebuvo ženkliai pranašesni už vietinius žaidėjus, nors jie tarsi ir yra renkami į lyderių roles. B.Crawfordas tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju (12,3 taško), tačiau naudingumu nusileido Gyčiui Radzevičiui, o Sh.Scottas pagal šį rodiklį komandoje apskritai buvo vos aštuntas (6,5 naud. balo).

Legionierių atranką, kaip ir daugelį kitų darbų, Utenoje atlieka Žydrūnas Urbonas, Strategas tikina atlikęs didelį darbą vasarą, domėjęsis ne tik atletų žaidimu, bet ir jų charakteriu, dėl to susisiekęs su buvusiais jų klubais. Dėl amerikiečių charakterio problemų nekilo – abu jie demonstravo legionierių kartais stokojamą atsidavimą.

Vis dėlto pastaraisiais metais „Juventus“ išlepino geru amerikiečių pasirinkimu – atvykę Alexas Hamiltonas, Spenceris Butterfieldas, Jamaras Diggsas ar Anthony Irelandas iškart tapo lyderiais ir vėliau kilo į turtingesnius klubus. Dabartinių legionierių progresas nėra toks greitas,o ateityje norėtųsi jais paįvairinti ne tik gynėjų, bet ir priekinę liniją, kurioje šiemet stigo atletiškumo.

Prienų „Cbet“ – 3

Neigiamą pažymį galima pagrįsti labai paprastai – sezoną „Cbet“ baigė be legionierių. Komandoje lankęsi Skylaras Spenceris, Devonas Van Oostrumas, Tomas Digbeu ar K.Kriisas joje neužsibuvo.

Jei T.Digbeu ir K.Kriisa į Prienus atvyko dėl „Žalgirio“ vizijos, tai dėl kitų pasirinkimų jau galima kaltinti ir Prienų komandos atstovus. S.Spencerio CV yra išties neįkvepiantis – universitete jis nė karto neperžengė net 5 taškų vidurkio, vėliau kukliai pasirodė Plėtojimosi lygoje, o kalnų nevartė ir Venesueloje bei Rumunijoje. Sunku paaiškinti, kodėl pagrindinio vidurio puolėjo rolė buvo patikėta abejotinų gabumų aukštaūgiui, kuris niekada gyvenime neturėjo lyderio vaidmens.

Spenceris

D.Van Oostrumo pasirinkimas buvo suprantamesnis, tačiau itin rizikingas. Ne vieną sudėtingą traumą iškentęs gynėjas turi ir Eurolygos patirties, o jo talentas buvo akivaizdus, tačiau žaidimo praktikos trūkumas padarė savo. Prienus jis paliko sužaidęs vos keturis mačus LKL, o ir grįžęs į gimtąją Oladiją nedominavo, rinkdamas 9,5 taško (26 procentai tritaškių) silpnoje lygoje.

T.Digbeu dėl traumos Lietuvoje taip ir nesužaidė nė vieno oficialaus mačo, o K.Kriisa komandoje pabuvojo tik iki Donato Sabeckio atvykimo, kai įžaidėjų grandyje pasidarė ankšta, nors lietuviui tarsi niekuo ir nenusileido.

Šio sezono „Cbet“ patirtis su legionieriais nėra tokia karštakošiška kaip brolių Ballų laikotarpis, tačiau vis tiek paliko neigiamą prieskonį. Prienų klubas niekada nepasižymėjo išskirtiniu skautų darbu ir iki šiol smagiausiai žiūrisi tada, kai yra visiškai lietuviškas. Būtent tokiu pagrindu buvo pasiekti ryškiausi laimėjimai klubo istorijoje, ties šiuo keliu derėtų ir likti.

Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 5

Pasvalio klubas per sezoną spėjo panaudoti net devynis legionierius, beveik dvigubai lenkdamas visus kitus LKL klubus. Sezono metu išvyko Malcolmas Grantas, Ivaras Žviguris, Trevoras Thompsonas ir Sergejus Pavlovas, o sezoną komandoje užbaigė Edgaras Lasenbergas, Johnas Gillonas, Miha Lapornikas, Michaelas Bruesewitzas bei Danielis Amigo.

Akivaizdu, kad išbandant tokią gausybę legionierių su kažkuriais iš jų bus pataikyta. Šio sezono atradimu galima laikyti slovėną Miha Laporniką. Snaiperis kas antrą sezoną išbando savo laimę užsienyje, rungtyniavo Bilbao „RETAbet“ ir Klužo Napokos „U-Banca Transilvania“ komandose, tačiau šis bandymas yra geriausias ir gali jam leisti išties užsikabinti.

Lapornikas

Pliusą komandos skautai gali užsidėti ir dėl Johno Gillono. Amerikietis iki šiol rungtyniavo tik gimtinėje, po studijų išbandęs Plėtojimosi lygą ir žymųjį „The Basketball Tournament“. Vis dėlto kokybės štampą jam uždėjo studijos individualiai pajėgius krepšininkus ruošiančiame Sirakūzų universitete, o su 14 taškų vidurkiu jis tapo antru rezultatyviausiu lygos legionieriumi (po Ch.Collinso), todėl galima teigti, kad debiutas Europoje neprisvilo.

Visus kitus Pasvalio klubo užsieniečius galima įvertinti kaip signalo trikdžius – kartais iškildavo į eterį, tačiau dažniausiai tiesiog prisidėjo prie bendro fono sudarymo.

Gedimino Petrausko treniruojamos komandos jau įgauna savotišką etiketę – dažnas ir gausus legionierių keitimas, sudėties perkomplektavimas sezono viduryje ir likimas LKL turnyro lentelės viduryje, nekrentant į dugną bet ir negrasinant lyderiams. „Pieno žvaigždėms“ norėtųsi palinkėti žaidėjų peržiūras atlikti detaliau arba turėti daugiau kantrybės – bent menkas tęstinumas gali duoti stebinančių rezultatų.

„Šiauliai“ – 6

„Šiauliai“ šį sezoną taip pat neapsiėjo be pokyčių – eigoje buvo išbarstyti Akeemas Wrightas, Keronas DeShieldsas ir Davis Gekas, o iki pabaigos sudėtyje išbuvo Kevinas Hardy ir Demetriusas Denzelis-Dysonas.

D.Gekas komandos sudėtyje turėjo pakeisti sparnus į „Žalgirį“ pakėlusį Karolį Lukošiūną, tačiau vilčių nepateisino. Jaunimo turnyruose spindėjęs latvis iki šiol sunkiai randa vietą vyrų krepšinyje, nors sulaukė jau 25-erių. Geras žaidimas silpnoje gimtosios Latvijos lygoje daug nepasako, o antrojoje Ispanijos lygoje jis kol kas išlieka stipriu vidutinioku. Jo neatskleidė net su tokių gabumų žaidėjais puikiai dirbantis Antanas Sireika, todėl jo potencialas kelia abejonių. „Šiaulius“ už šį bandymą pagirti galima tik tuo atveju, jei jis atsiėjo nebrangiai.

A.Wrighto susigrąžinimas atrodė logiškas – komandai trūko gynėjų ir aukštaūgių linijas jungiančio žmogaus, o amerikietis jau yra žaidęs Šiauliuose, todėl atrodė kaip užtikrintas variantas. Antrasis krepšinio klajoklio sustojimas Lietuvoje statistiškai nebuvo prastesnis už pirmąjį, tačiau 35-erių veteranas aikštėje jau nerodė didelio užsidegimo ir paliko blankų įspūdį.

Hardy

K.DeShieldsas ir D.Denzelis-Dysonas buvo tik laikini papildymai, kamšant spragas sudėtyje. „Šiauliai“ vien finansiškai negali sau leisti sezono eigoje prisijungti žaidėjų, kurie kategoriškai pakeistų komandos žaidimą. K.DeShieldsas atidirbo savo minutes, tačiau niekuo neišsiskyrė, o jo kolega apskritai vos spėjo debiutuoti LKL, todėl čia kalbėti nėra apie ką.

Tuo tarpu K.Hardy tapo netikėta staigmena visos lygos gerbėjams. Iki šiol tik gimtinėje ir Rumunijoje rungtyniavęs amerikietis išsiskyrė kaip klaikiai iš toli metantis, tačiau ultra atletiškas gynėjas. Į LKL jis atvyko su dideliu pasitikėjimo avansu, kurį Šiauliuose visiškai pateisino. LKL jis rinko 7,5 taško, 4,7 atkovoto ir 3 (!) perimtus kamuolius, 4,6 rezultatyvaus perdavimo bei 12,8 naudingumo balo. Net tritaškius jis metė ne taip prastai kaip buvo galima laukti (10/34, 29 procentų taiklumas). Tokio dėjimų meistro ir gynybos specialisto „Šiauliai“ neturėjo jau seniai.

Vis dėlto K.Hardy pasirinkimas yra vienintelis išties pasiteisinęs sprendimas ties legionieriais. 26-erių gynėjas dar turi laiko patobulinti metimą ir šoktelėti į aukštesnį lygį, tačiau kitų „Šiaulių“ legionierių pasirinkimą galima įvertinti neigiamai – kitą sezoną reikės pasitempti.

Alytaus „Sintek–Dzūkija“ – 5

Dzūkijos klubas šį sezoną legionieriais švaistėsi lengva ranka. Sezono metu komandą paliko Adrianas Bowey, Jonathanas Hudsonas, Loganas McLane‘as ir Radoslavas Pekovičius, o sezona komandoje užbaigė Chauncey Collinsas, Gabe‘as DeVoe, Petaras Rakičevičius ir Kemalis Canbolatas.

Tik du iš aštuonių komandos legionierių galima pavadinti išties pasiteisinusiais pirkiniais. Ch.Collinsas buvo lengvas pasirinkimas – gynėjas dar praėjusį sezoną siautėjo Kėdainiuose, o kaip taškų mašina užsirekomendavo visur, kur žaidė – Lenkijoje, Slovėnijoje, Rusijoje bei universitete. Antrojoje sezono dalyje Ch.Collinsas gavo visišką laisvę ir savo tritaškių salvėmis gal net pranoko lūkesčius, nors dažnų pergalių tai ir nenešė.

Collinsas

G.DeVoe žaidimas taip pat paliko solidų įspūdį. Vos antrą sezoną profesionalo karjeroje žaidžiantis gynėjas pernai sulaukė menkų minučių Zielonos Guros „Stelmet“ klube, tačiau buvo produktyvus ir taip atsidūrė Alytuje. Čia jis pirmąją sezono dalį praleido dėl traumos, tačiau vėliau sudarė puikų puolimo tandemą su Ch.Collinsu. Nuojauta kužda, kad tolimesnėje sezono eigoje jie būtų susižaidę tik geriau ir ši pora buvo išskirta anksčiau laiko.

Tuo tarpu į kitų legionierių pasirinkimą, panašu, daug minčių įdėta nebuvo. J.Hudsonas jau anksčiau buvo žaidęs Alytuje, K.Canbolatas atvyko iš NKL, o P.Rakičevičiui tiesiog atstovauja tas pats agentas, kaip ir komandos strategui Valdemarui Chomičiui (Obradas Fimičius). Žinoma, LKL vidutines komandas visada riboja finansai, tačiau norėtųsi matyti daugiau pastangų atsirenkant legionierius ir koncentraciją sutelkti į kokybę, o ne kiekybę, tikintis, kad kažkas prilips.

Kėdainių „Nevėžis“ – 8

Kėdainiuose legionierių rotacija taip pat sukosi greitai – sezono metu išvyko Austinas Chatmanas, Jaelanas Sanfordas ir Zacharas Vediščevas, o komandoje iki pabaigos liko Michaelas Gbinije, Georgios ir Panagiotis Kalaitzakiai, Kevinas Chamas bei Viny Okouo.

„Nevėžio“ legioną vertinti yra sudėtingiausia, nes šį iš esmės sudarė jaunimas, o ties tokiais žaidėjais rizika visada yra didžiausia. Pavyzdžiui, su tiesiai iš Toledo universiteto atvykusiu J.Sanfordu buvo prašauta, nes šis akivaizdžiai nesiekė LKL lygio, o štai Z.Vediščevas vos po trumpos stažuotės šovė į gerokai turtingesnį Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. Čia labiau reikėtų vertinti „Nevėžio“ atstovų motyvus, o ne jau pademonstruotą žaidėjų sėkmę.

V.Okouo pasirinkimas buvo akivaizdus – 22 metų 213 cm ūgio žaidėjai su Eurolygos patirtimi rinkoje tikrai nesimėto. Žinoma, ta patirtis buvo minimali, o ir LKL pademonstruotas žaidimas parodo, kad jam dar tikrai yra kur tobulėti, tačiau komandos motyvus suprasti yra labai lengva.

Okouo

Brolių Kalaitzakių atvykimas taip pat atrodo kaip teisingas sprendimas. Jie talento nestokoja, o daug pasako vien faktas, kad Atėnų „Panathinaikos“ sezono pradžioje norėjo susigrąžinti paskolintą G.Kalaitzakį. LKL komentatoriai graikus dažnai ir perspaustai vadino būsimomis NBA žvaigždėmis – 21 metų žaidėjams, kurie nėra pakviesti naujokų biržoje toks scenarijus šviečiasi retai. Vis dėlto talento jie turi ir ateityje gali pasiekti aukštą lygį.

M.Gbinije prisijungimas taip pat nustebino teigiama prasme – šis gynėjas savo dosjė turi riebų NBA štampą, o tokie žaidėjai į Kėdainius užsuka nedažnai. Vis dėlto „Nevėžyje“ jis, kaip ir A.Chatmanas, sužaidė tik du mačus, todėl išsiplėsti čia sunku. Minusą galima padėti tik ties K.Chamu – 22-ejų Monako sistemos auklėtinis savo vertę iki šiol yra įrodęs tik Prancūzijos jaunimo lygoje, o ir LKL to padaryti nesugebėjo.

„Nevėžis“ rinkdamasis žaidėjus tiek prieš sezoną, tiek šiam jau prasidėjus išties džiugino. Komanda buvo dėliojama protingai ir su vizija, o iš dar neseniai byrėjusio klubo daugiau prašyti tiesiog negalima. Ne visi pirkiniai pasiteisino, tačiau žingsnis teisinga kryptimi yra išties solidus.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra