LKL spragilų dėl nelankstumo davęs E.Skersis: apie kritiką bei pagyras Ž.Urbonui ir bronzą Utenoje (10) interviu

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ekipa – viena iš šio sezono Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) staigmenų. Vos 1,3 mln. eurų biudžetu disponuojantys uteniškiai iškovojo 12 pergalių, patyrė 8 pralaimėjimus ir rikiuojasi ketvirtoje turnyrinės lentelės vietoje bei lenkia maždaug 700 tūkst. eurų turtingesnį Panevėžio „7bet-Lietkabelį“.

„Buvo gerų momentų, buvo blogesnių, bet kol kas kurioje esame, ji mus tenkina, – tinklalapiui Krepsinis.net kalbėjo Utenos ekipos vadovas Eimantas Skersis. – Viskas yra neblogai. Aišku, kaip visada nepasisekė su KMT burtais. Buvo didelis noras žaisti KMT finalo ketverte, bet mes šį sezoną mokame už praėjusio sezono klaidas, nes atsidūrėme antrajame krepšelyje pagal praėjusio sezono rezultatus.

Jeigu būtų iškritęs ne „Rytas“, turbūt būtume įgyvendinę ir KMT finalo ketverto tikslą. LKL viskas yra neblogai. Esame ten, kur norime būti, norėtųsi tas pozicijas išlaikyti bent iki reguliariojo sezono pabaigos. Šiaurės Europos krepšinio lygoje prisivirėme košės, bet reikės ją išsrėbti ir parodyti, ar mes turime kokybės, noro ir galimybių ar ne. Sezonas neblogas, viskas yra gana gerai, bet visi darbai dar laukia ateityje.“

Vienas pagrindinių Utenos klubo pergalių architektų – Oliveris Kostičius. Pasak E.Skersio, serbų treneris yra labai svarbi komandos dalis ir jau yra daromi žingsniai siekiant išsaugoti šį specialistą. „Uniclub Casino – Juventus“ vadovas taip pat sukritikavo Žydrūną Urboną.

„Mes kalbame ties tuo klausimu. Pradėjome kalbėti žymiai ankščiau. Vyksta diskusijos, bet tiek treneris turbūt neskuba, tiek mes negalime visko pasiūlyti, ko treneris nori. Susitarimas nėra pasiektas, bet kad kalbos vyksta, tai tikrai taip. Nepaisant to, kad girdėjau kalbų iš Žydrūno Urbono, kad reikia samdyti bei ugdyti tik lietuvius trenerius bei į juos kreipti didžiausią dėmesį.

Manau, kad tai yra didžiausia nesąmonė, kurią galėjo kažkas pasakyti. Užsidaryti savame burbule yra žalinga. Kuomet tik italai treniravo Italijos komandas, patys matėte, kokia stagnacija užklupo Italijos krepšinį. Šioje vietoje turiu savo nuomonę ir visiškai nesureikšminu, kad mūsų komandos treneris yra užsienietis. Jeigu tik bus galimybė, mes Oliverį Kostičių galėsime matyti ir kitą sezoną“, – sakė E.Skersis.

Skersis

Ar gerus rezultatus demonstruojantis Utenos klubas gali pakartoti 2015 m. iškovotą pasiekimą ir nustebinti visus nuskindamas bronzos medalius? E.Skersis vienareikšmiško atsakymo neturėjo ir pasiuntė žinutę žaidėjams.

„Pakartoti bronzinį žygį kasmet darosi vis sunkiau, atsiranda vis daugiau gerų komandų, ypač „Wolves“. Jie sumaišė kortas. Anksčiau patekti į ketvertą buvo kur kas lengviau, nes viena vieta būdavo kaip ir laisva. Vėliau atsirado vilkai ir vietų ketverte nebeliko. Mūsų kalibro komandoms vien patekimas į ketvertą atkrintamosiose būtų puikus rezultatas. Reiškia, kad mums reikėtų aplenkti vieną turtingesnę, ant popieriaus stipresnę komandą. Mūsų tikslas yra būti šalia „Top 4“ komandų ir bandyti jas gaudyti. Antrajame rate mums pavyko pagauti ir „Lietkabelį“, ir „Wolves“, nedaug trūko ir Vilniuje, kuomet žaidėme su „Rytu“. Pergalės prieš tokius klubus rodo, kad mes esame netoli savo lygiu. Svarbiausia, kad komanda būtų sveika ir artėjant lemiamoms kovoms bandysime pasinaudoti šansu, jeigu jis atsiras.

O ar šita „Juventus“ komanda yra pakankamai ambicinga kažką pasiekti? Sunku pasakyti. Esu matęs ir ambicingesnių komandų. Man dažnai trūksta to ambicingumo šį sezoną iš kai kurių žaidėjų. Sunku pasakyti, ar komanda pakankamai ambicinga. Mes šį sezoną pralaimėjome keletą rungtynių, kurių ambicinga komanda neturėtų pralaimėti. Aš vis dar tikiuosi, kad koncentracija lemiamoms kovoms artėjant tik didės, nes kol kas ambicijų iš tam tikrų žaidėjų man pritrūksta“, – sakė E.Skersis.

Uteniškių ekipos vadovas taip pat pažėrė kritikos Lietuvos krepšinio lygai. Pirmadienį „Uniclub Casino – Juventus“ žaidžia vietinėse pirmenybėse, o trečiadienį turi atsakomąsias Šiaurės Europos krepšinio lygos ketvirtfinalio rungtynes. Pasak E.Skersio, laiko pasiruošti antrajam mačui yra per mažai ir išdėstė savo nuomonę apie LKL nelankstumą. Tačiau apie tai ir dar daugiau – tinklalapio Krepsinis.net interviu.

– Komanda yra ketvirtoje vietoje. Ar būtent tas ketvertas ir namų pranašumas atkrintamosiose yra pagrindinė siekiamybė?

– Faktas, kad namų pranašumas niekam nepakenkė. Negaliu sakyti, kad būtų tragedija, jei liktume penkti ar šešti reguliariajame sezone. Norėtųsi būti pirmame ketverte, dirbame šiuo klausimu, stengiamės daryti viską, kad komanda ten būtų. Kartais būna nesėkmių, būna visko, bet aš to nesureikšminčiau. Aišku, jeigu atkrintamosiose turėtume namų aikštelės pranašumą, tai būtų fantastinis rezultatas mums ir labai didelis stimulas žiūrint į priekį.

– Oliveris Kostičius šį sezoną vadovauja komandai. Ar sutinkate, kad tai yra profesionaliausias ir darbščiausias treneris, kokį esate turėję Utenoje?

– Sunku pasakyti. Turėjome gerų trenerių ir prieš Oliverį, negalėčiau pasakyti, kad jis profesionaliausias. Yra tekę dirbti ir su Antanu Sireika, ir su Dainiumi Adomaičiu. Tikrai turėjome Utenoje stiprių trenerių. Dėl profesionaliausio, tokio titulo Oliveriui neskubėčiau duoti, bet kad vienas profesionalesnių, tai tikrai. Tai žmogus, kuris įdeda didžiulį indėlį į klubo rezultatus, į klubo žaidimą, klubo vystymąsi, pačio klubo, kaip organizacijos augimą ne tik aikštelėje. Jis duoda didelį impulsą mums, bet kol kas už Dainių Adomaitį nieko nėra aukščiau, nes jis mums iškovojo bronzą.

Kalbant apie Oliverį, visas darbas, visos detalės yra labai aukštame lygyje. Yra puiki komunikacija su žaidėjais, su klubo darbuotojais, ko galbūt trūkdavo pas mus kai kuriais laikais. Kiekviena detalė išnagrinėta, kiekvienas sprendimas apgalvotas.

– Ar tiesa, kad jau šioje sezono stadijoje ruošiate O.Kostičiui naują sutartį ir siekiate jį išsaugoti?

– Mes kalbame ties tuo klausimu. Pradėjome kalbėti žymiai ankščiau. Vyksta diskusijos, bet tiek treneris turbūt neskuba, tiek mes negalime visko pasiūlyti, ko treneris nori. Susitarimas nėra pasiektas, bet kad kalbos vyksta, tai tikrai taip. Nepaisant to, kad girdėjau kalbų iš Žydrūno Urbono, kad reikia samdyti bei ugdyti tik lietuvius trenerius bei į juos kreipti didžiausią dėmesį. Manau, kad tai yra didžiausia nesąmonė, kurią galėjo kažkas pasakyti. Užsidaryti savame burbule yra žalinga. Kuomet tik italai treniravo Italijos komandas, patys matėte, kokia stagnacija užklupo Italijos krepšinį. Šioje vietoje turiu savo nuomonę ir visiškai nesureikšminu, kad mūsų komandos treneris yra užsienietis. Jeigu tik bus galimybė, mes Oliverį Kostičių galėsime matyti ir kitą sezoną.

Kostičius

– Kaip manote, ar čia yra būdas įgelti Utenos klubui iš Ž.Urbono pusės?

– Nemanau. Galvoju, kad čia yra Žydrūno nuomonė šiuo klausimu. Ne viena Utena turi užsienietį trenerį. Pusė LKL komandų turi užsieniečius trenerius. Mano nuomone, tai yra neteisingas mąstymas iš Žydrūno. Bet čia nieko asmeniško.

– Kiek deryboms trukdo išaugusi O.Kostičiaus vertė?

– Tai yra vienas svarbiausių faktorių. Kalbant apie finansinę išraišką, faktas, kad mes nesukursime nieko stebuklingo Utenoje. Nemanau, kad mūsų biudžetas kils kardinaliai. Aišku, mes dirbame kiekvieną dieną, ieškodami naujų rėmėjų. Kai kada pavyksta, kai kada ne. Faktas tas, kad mes turėsime kažką labai panašaus į tai, ką turime šiemet. Trenerio vertė tikrai auga ir rezultatai kalba už save, bet mes labai tikimės, kad pavyks rasti kompromisą.

– Galimas variantas, kad O.Kostičiaus vertė kils iki bent 10 tūkstančių eurų per mėnesį. Ar mokėti tiek treneriui Utenoje yra realu?

– Treneris turi tokią lietuvišką frazę: „Viskas įmanoma.“ Galiu trenerio fraze atsakyti.

– Žiūrint į tęstinumą, akivaizdu, kad ribotas biudžetas trukdo išlaikyti geresnius žaidėjus ir trenerius. Kiek realu dar labiau didinti biudžetą tokio marketo komandai?

– Mes didiname biudžetą. Kiekvienais metais norime jį didinti. Stengiamės kalbėti tiek su esamais, tiek su naujais rėmėjais. Aš džiaugiuosi, kad kai po praėjusio sezono buvo daug kalbų, jog Utenos krepšinis sugrius, nė vienas rėmėjas nenusisuko, nepasakė ne, nemažai rėmėjų sugrįžo, atsirado naujų, didelių rėmėjų. Aš tikiu, kad įmanoma dar padidinti mūsų biudžetą, bet kažkokio kosmoso nebus. Rinka Utenoje nėra didelė, ganėtinai siaura. Jeigu gerai suskaičiavau, 24 įmonės remia mūsų klubą. Kaip tokiame mieste, tai yra pakankamai nemažas skaičius, bet tikrai yra galimybių tą biudžetą padidinti ir tikrai to sieksime. Jeigu mums kažkada pavyktų surinkti 1,5 mln. eurų biudžetą, būtų puikus rezultatas.

– Koks dabar yra „Uniclub Casino – Juventus“ klubo biudžetas?

– Šiek tiek daugiau nei 1,3 mln.

– Kaip manote, kokios yra Utenos komandos biudžeto lubos?

– Sunku pasakyti, bet su 1,5 mln. eurų biudžetu manau galėtume kovoti dėl didžiojo ketverto atkrintamosiose. Tai mums atvertų galimybes turėti aukštos kvalifikacijos žaidėjus ir trenerius, kurie mums padėtų kovoti dėl norimų tikslų.

– Kiek tos visos lubos riboja ambicijas ir galbūt erzina, kad negalima pasiekti daugiau?

– Žinoma, kad erzina. Mūsų klube dirba žmonės, kurie turi dideles ambicijas. Ta ambicija verčia mus temptis kiekviename momente, kiekvienoje situacijoje ir sprendime. Faktas, kad turint tą ambiciją norisi turėti ir kuo geresnę kokybę. Nėra smagu, kai vasarą kalbiesi su krepšininku ir trūksta tų kelių tūkstančių, kad pasirašytum sutartį. Negali sau to leisti, nes nenorime prisidaryti problemų. Juolab, kad po praėjusio sezono klubas turėjo finansinių problemų. Nelabai didelių, bet tai vis tiek buvo šiokios tokios problemos. Šiais metais tikslas buvo tas problemas susimažinti ir jeigu mums pavyks baigti sezoną be skolų, mes turėsime galimybę pasirinkti sudėtį kitam sezonui dar įdomesnę.

Juventus

– Iš kur kilo tos finansinės problemos?

– Be abejo, kad iš komplektacijos. Visos mūsų klubo išlaidos yra daugiau mažiau sustyguotos ir suskaičiuotos. Nieko nepridarysi. Bet kartais taip atsitinka, kad komplektacijoje padarai klaidą, paimi žaidėją neapskaičiavęs savo galimybių ar turi keisti žaidėją sezono metu, atsiranda minusas. Tokie klubai, kaip Utena, neatsideda finansinių resursų, nes nėra iš ko. Šį sezoną mums pavyko surinkti gerą žaidėjų būrį ir beveik nepakeitėme nė vieno žaidėjo, išskyrus Brae Ivey, bet mes už jį gavome išpirką.

– Ar jums, kaip vadovui, nesinorėtų padirbėti su aukštesnio biudžeto klubu?

– Tipiška frazė, kad blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Patiko ir kita frazė. Nors ir nesu Jono Vainausko didelis gerbėjas, bet jis pasakė: „Niekada nedirbsiu „Žalgiryje“, nes manęs ten niekas nekvies.“ Kol kas jokių kvietimų negavau, esu patenkintas Utenoje, tai yra miestas, kuriame esu savas, kuriame gimė ir auga mano vaikai ir kuriame mes gaminame kažkokį krepšinio produktą. Darbų tikrai yra daug. Idėjų taip pat mes turime. Kol kas apie tai negalvoju, kad kažkur išvažiuočiau ar kažką daryčiau kitur. Esu laimingas Utenoje.

– Eilę metų Utenos ekipa pasirašo sutartis su labai talentingais žaidėjais, tačiau jų kontraktai – atviri. Komanda sezoną pradeda labai gerai, tačiau tuomet lyderiai išvyksta. Ne išimtis ir šis sezonas, kuomet komandą paliko Brae Ivey. Ar galite paaiškinti, kodėl vis dar einama tokiu keliu?

– Mes neturėjome kitų variantų. Kadangi turime ribotą pinigų krepšelį, o norėjome paimti maksimaliai geriausius žaidėjus, pasiėmėme Ivey su išpirkos galimybe, tačiau mažesniu atlyginimu. Turėjome rizikuoti, nes be išpirkos jo atlyginimas būtų ženkliai didesnis – neįkandamas. Krepšelis būtų viršytas gerokai. Teko nusileisti, įdėti mėnesio laikotarpio išpirkos langą ir dėl to Ivey atvažiavo už mažesnį atlyginimą. Manau, kad tai yra mažų klubų kasdienybė. Nemanau, kad mes čia kažką darome kitaip. Kai tu neturi pakankamai finansų, turi rizikuoti. Aišku, nesitikėjome, kad Ivey atrodys taip gerai, nes jis buvo perkamas į atsarginio žaidėjo poziciją, bet jis atrodė puikiai ir buvo labai svarbi žaidimo ašis. Gaila, kad nei jis įsitvirtino Ispanijoje, nei mums tai buvo į naudą. Galiausiai, kai jis norėjo išvykti, siūlėme jam didesnį atlyginimą, bet jis pasakė, kad tai nėra pinigai, o jo svajonė žaisti Ispanijoje bei gražiai išsiskyrėme.

Ivey

– Bet ar rašytis kontraktą su žaidėju, kuris turi langą išvykti, nėra per didelė rizika komandos rezultatams? Juolab, kad taip atsitinka jau ne pirmą sezoną.

– Rizika pagrįsta. Jeigu reikėtų rinktis, aš vis tiek rinkčiausi šitą modelį. Ar turėti aukštesnės kokybės žaidėją su riziką jį prarasti, ar turėti prastesnės kokybės žaidėją be rizikos jį prarasti, bet mažesnes galimybes patriukšmauti? Aš vis tiek rizikuočiau. Kai turi finansines lubas, kito varianto nelabai yra. Jeigu mes negalime permušti pinigais, mes siūlome kažką kitą. Į Lietuvą žaidėją atsivežti nėra lengva, o į Uteną – dar sunkiau. Tai yra nedidelis miestelis. Atvykę žaidėjai nori kažkokių pramogų, daugiau socialinio gyvenimo: geresnių kavinių, didesnių parduotuvių. Kai tu neturi tų kozirių, o pinigais irgi negali permušti. Aš tikrai nenorėčiau, kad Utena taptų, kaip Rusijos miestai, kurie už dvigubai ar trigubai vežasi žaidėjus. Mes tuo netapsime ir to niekada nedarysime. Lieka atvejis rizikuoti, kito kelio nelabai yra. Mes suteikiame tramplyną žaidėjams, o jie arba pasinaudoja juo greičiau ir išvyksta sezono viduryje, arba lieka iki sezono pabaigos.

– B.Ivey išvyko į Ispaniją, tačiau ten pabuvo labai trumpai ir buvo atleistas. Ar nebuvo bandymų jo susigrąžinti?

– Kalbėjome, bet jis nenorėjo į Lietuvą. Kiek žinau, kad jį kvietė pora mūsų konkurentų komandų, bet jis tiesiog nebenorėjo grįžti į Lietuvą.

– Ar T.J.Starksas gali sėkmingai pakeisti B.Ivey?

– Puolime taip, gynyboje – sunku pasakyti. Starksas yra labai talentingas žaidėjas ir puolime turi didžiulį talento. Visgi kol kas jis to talento neįrodo, bet tai yra objektyvios priežastys. Jis su komanda nesportavo 3 mėnesius. Dirbo, ruošėsi, gydėsi traumą. Jam reikia laiko, reikia suprasti daug Kostičiaus krepšinio subtilybių. Jam kol kas nėra lengvai tai padaryti, bet mes dar turime šiek tiek laiko. Tikimės, kad jam pavyks, bet ar visiškai pakeis Ivey, sunku pasakyti. Jie yra kitokie žaidėjai. Ivey buvo geras puolime, bet dar geresnis gynyboje – galėdavo spausti varžovų gynėjus ir sėkmingai dengti lyderius. T.J to pasiūlyti negali, bet puolime turėtų duoti labai daug naudos, ypač žaidžiant atvirą krepšinį. Mes tikime, kad Starksas bus tas žmogus, kuris mums padės sunkiose, svarbiose rungtynėse. Pažiūrėsime, kaip bus ateityje.

– Ivanas Vranešas ir Schoochie Smithas taip pat žaidžia galingus sezonus. Ar su jais jau vyksta kalbos dėl kontrakto pratęsimo?

– Dar kol kas su jais kalbėti yra ne laikas. Tiek, kiek jie norės pinigų dabar, mes tikrai nepasiūlysime. Pažiūrėsime, kas bus vasarą, kas bus rinkoje, kokius pasiūlymus jie gaus, o tada pažiūrėsime, ką mes galime padaryti. Schoochie į Rytų Europą jau nelabai nori. Jis kalba, kad jam reikia daugiau saulės, geresnio oro. O Ivanas yra linksmas vyrukas, nuotaikos žmogus. Jeigu jo nuotaika Utenoje išliks iki sezono pabaigos, tada pavyks kažką pakalbėti, matysime. Kol kas sunku pasakyti. Mūsų prioritetas yra kalbėtis su lietuviais, norime kuo daugiau lietuvių susirinkti iki vasaros, kad turėtume komandos branduolį. Kol kas mes kreipiame dėmesį labiau į lietuvius.

– Šį sezoną komanda nuo trenerio iki žaidėjų atrodo ambicinga. Tai rodo ir rezultatai. Jūs vis tiek klube praleidote daug metų ir matote, kuomet dalykai eina tinkama kryptimi, o kuomet ne. Kaip manote, ar šis sezonas yra būtent tas, kuomet „Juventus“ gali pakartoti bronzinį žygį?

– Pakartoti bronzinį žygį kasmet darosi vis sunkiau, atsiranda vis daugiau gerų komandų, ypač „Wolves“. Jie sumaišė kortas. Anksčiau patekti į ketvertą buvo kur kas lengviau, nes viena vieta būdavo kaip ir laisva. Vėliau atsirado vilkai ir vietų ketverte nebeliko. Mūsų kalibro komandoms vien patekimas į ketvertą atkrintamosiose būtų puikus rezultatas. Reiškia, kad mums reikėtų aplenkti vieną turtingesnę, ant popieriaus stipresnę komandą. Mūsų tikslas yra būti šalia „Top 4” komandų ir bandyti jas gaudyti. Antrajame rate mums pavyko pagauti ir „Lietkabelį“, ir „Wolves“, nedaug trūko ir Vilniuje, kuomet žaidėme su „Rytu“. Pergalės prieš tokius klubus rodo, kad mes esame netoli savo lygiu. Svarbiausia, kad komanda būtų sveika ir artėjant lemiamoms kovoms bandysime pasinaudoti šansu, jeigu jis atsiras.

O ar šita „Juventus“ komanda yra pakankamai ambicinga kažką pasiekti? Sunku pasakyti. Esu matęs ir ambicingesnių komandų. Man dažnai trūksta to ambicingumo šį sezoną iš kai kurių žaidėjų. Sunku pasakyti, ar komanda pakankamai ambicinga. Mes šį sezoną pralaimėjome keletą rungtynių, kurių ambicinga komanda neturėtų pralaimėti. Aš vis dar tikiuosi, kad koncentracija lemiamoms kovoms artėjant tik didės, nes kol kas ambicijų iš tam tikrų žaidėjų man pritrūksta.

– Ambicijos pritrūksta iš legionierių?

– Ne, tikrai ne. Nenoriu išskirti lietuvių, ar legionierių. Visi dirba savo darbą, bet aš manau, kad jeigu tu esi sportininkas ir jeigu tu neturi žudiko instinkto, noro būti geriausiu, tai yra problema. Kartais žiūrint iš šono atrodo, kad mūsų komandoje ir ne tik šiek tiek trūksta šito dalyko – noro būti geriausiu, noro laimėti kiekvieną mačą ir atiduoti visas jėgas. Noro ir ambicijos mūsų komandoje iš žaidėjų tikrai kartais trūksta, ypač kai žaidžiame namuose. Ambicinga komanda neturėtų taip žaisti ar prisileisti iki tokio rezultato.

– Bet žiūrint realistiškai, bronzą šį sezoną LKL iškovoti įmanoma?

– Kaip ir minėjau, viskas įmanoma, bet einame žingsnis po žingsnio.

– Pirmadienį žaidžiate LKL, trečiadienį – atsakomosios Šiaurės Europos krepšinio lygos atkrintamųjų rungtynės. Ar buvo minčių nukelti kažkurį mačą?

– Be abejo buvo minčių nukelti LKL rungtynes, mes to prašėme n kartų, bet lyga į mūsų prašymus dėmesio nekreipia šiuo metu. Dar šiuo metu teko kalbėti su LKL vadovybe dar kartą. Mes turėjome tą pačią problemą ir prieš pirmąsias rungtynes Lježe. Sužaidėme rungtynes sekmadienį 19.30 val. ir jau antradienį anksti ryte turėjome skristi į Lježą. Turėjome tik vieną atstatomąją treniruotę ir be jokio pasiruošimo išvažiavome žaisti. Lygiai tas pats yra čia. Faktas, kad tai yra sudėtinga, kai turime traumų. Tai yra didelė problema. Lygos požiūris į mūsų veiklą yra toks ir aš nieko negaliu padaryti.

Aš manau, kad lyga turėtų padėti tokioms Lietuvos komandoms, kurios žaidžia Europoje. Juolab, kad mes šį sezoną padėjome LKL komandoms, kurios žaidžia tarptautiniuose turnyruose. Kadangi LKL Šiaurės Europos krepšinio lygos neskaito, kaip europinio turnyro, tai mes privalėjome padėti kitoms Europoje žaidžiančioms Lietuvos komandoms, aukojant savo rezultatus. Tarkime, ketvirtadienį vakare žaidėme KMT mačą Klaipėdoje, o šeštadienį popiet mes žaidėme labai svarbų mačą su „Lietkabeliu“. Grįžome iš Klaipėdos penktadienį trečią ryto, pasidarėme vieną lengvą treniruotę ir važiavome žaisti rungtynių. Mes nieko nesakėme, nes sekmadienį dėl Europos taurės „Lietkabelis“ negali žaisti LKL. Viskas tvarkoje, bet atsirado tokia situacija, kad vasario mėnesį atsirado tokia situacija, kad Europoje liko žaisti tik „Žalgiris“, mes ir „Šiauliai“. Mes paprašėme padėti mums, atkelti rungtynes bent į sekmadienį.

Nematau problemos, kodėl nebūtų galima sukeisti mačų, kad mes turėtume bent vieną dieną daugiau pasiruošimui. Visgi lyga turi savo nuomonę ir man šiek tiek yra skaudu. Kai buvo „Gargždų“ situacija ir klubas buvo ant bankroto slenksčio, mes sutikome lygos prašymu bent dienai nukelti rungtynes, aukodami bilietų pardavimus, barų licencijas, pinigus, kurie buvo sumokėti. Tada LKL nusprendė dar kartą nukelti rungtynes, mes vėl sutikome padėti, nes lygai reikia padėti. Mes esame lankstūs ir padedame lygai, bet kai paprašome pagalbos, tai gaila, bet jos negauname. Tas pats buvo ir su KMT rungtynėmis, kad mums tiesiog atsiuntė laišką, kad mes gruodžio 20 dieną žaisti KMT mačą, nors gruodžio 20 dieną buvo numatytas Šiaurės Europos krepšinio lygos mačas su Tartu „Rock“. Niekas mūsų to neklausė ir nesitarė, ar mes galime nukelti rungtynes, ar ne. Mums pavyko šitoje vietoje susitarti, bet lygos lankstumo aš tikrai pasigendu. Jei jūs nevertinate Šiaurės lygos, tai yra jūsų reikalas. Jūs nepadėkite Šiaurės lygai, jūs padėkite mums.

Mes esame Lietuvos krepšinio lygos klubai, mes stengiamės žaisti Europoje, juo labiau, jeigu mums pavyktų patekti į Finalo ketvertą, manau, Utenoje būtų Šiaurės lygos Finalo ketvertas. Tai būtų ir Utenos, ir Lietuvos krepšinio pripažinimas, tai būtų pripažinimas mums kaip organizacijai, ir mes tikrai norėtume ten būti. Na, gaila, bet lygos požiūris yra kitoks. Bet aš čia nenoriu verkti. Mes turime laimėti ir taip, turime susikaupti. Noriu pasinaudoti proga ir pakviesti žmones trečiadienį į rungtynes, nes mums tikrai reikės pagalbos, reikės tos emocijos. Tikrai norėtųsi patekti į Finalo ketvertą. Jeigu jį dar pavyktų surengti Utenoje, manau, kad žmonėms būtų didelė šventė. Mes turbūt ir be lygos pagalbos bandysime tai pasiekti. Jei mums pavyks tai pasiekti, bus dar maloniau.

Liuimienė

– Koks buvo LKL argumentas nenukelti rungtynių?

– Nes pirmadienį mūsų rungtynės yra vienintelės ir jos yra transliuojamos per televiziją. Jie neturėjo ką įdėti vietoje mūsų, o tai reiškia, kad neturėtų televizinių rungtynių. Aš suprantu, kad dabar jau viskas, per vėlu, bet kai kreipiausi seniau, tikrai, manau, buvo galima rasti kompromisą. Keista truputį, kai „Ryto“ ir „Lietkabelio“ rungtynes nukelti galima, o jau mūsų su „Nevėžiu“ nėra šansų. LKL sako, kad tą diena buvo kelios rungtynės, todėl vienas nuėmė („Ryto“ ir „Lietkabelio“), kitas padarė televizinėmis ir išsprendė problemą. O kai pas mus tik vienos rungtynės, nėra ką pakeisti. Logikos yra, bet žmonėms širdį persodina šiais laikais, tai pakeisti rungtynes jau irgi turėtų būti galima.

– Pikta, kai lyga nepadeda?

– Negaliu sakyti, kad pikta, nenoriu švaistytis frazėmis, tačiau vienas kolega iš kito Lietuvos krepšinio klubo yra gerai pasakęs, kad lyga yra stipri tiek, kiek yra stiprios jos apatinės komandos. Ne viršutinės, bet apatinės komandos, kiek jos yra konkurencingos, kiek jos yra stiprios. Aš manau, kad lyga turėtų sudaryti sąlygas, sudaryti galimybes apatinėms, vidutinėms komandoms tai pat jaustis pakankamai stiprioms. Europos turnyrai yra tai, kas padeda, kad ir kokie ten turnyrai, kad ir kaip kas juos vertina. Tai padeda komandoms žengti žingsnį į priekį. Čia nėra pikta, čia yra nusivylimas šioks toks. LKL yra klubai. Tai nėra kažkas, kas sėdi prie kompiuterio, žiūri į reglamentą ir dėlioja. Su visa pagarba lygos vadovams, nenoriu kritikuoti, jie daro gerą darbą, jie daro puikų darbą, jie surenka biudžetą, viską padaro gerai, bet visgi klubai turėtų būti svarbiausia lygos dalis. Jeigu yra galimybė padėti kažkuriam klubui, manau, kad reikėtų atsižvelgti į tuos dalykus. Aš nesu piktas, aš esu nusivylęs, kad į tuos mažesnius klubus dėmesio paprastai yra nekreipiama.

– Kalbant apie Šiaurės Europos lygą, tai yra europinis turnyras, tačiau ar nėra ambicijos klubui sugrįžti į kurį nors rimtesnį Europos turnyrą, kas galbūt padėti vėliau pritraukti žaidėjų, padėtų klubo prestižui?

– Be abejo, yra. Viską lemia LKL rezultatai. Mes negalime sugalvoti ir nueiti į kažkokį turnyrą. Jeigu iškovosime kažkokią poziciją, kuri leis mums kovoti kuriame nors stipresniame Europos turnyre, darkart pasikartosiu – FIBA Europos taurėje mes tikrai nežaisime, nes tai yra per brangu, galite Jonavos paklausti, kiek jie išlaidų šiemet turėjo. Nieko jis neduoda. FIBA Europos taurėje mes tikrai nežaisime. Jeigu bus galimybė ir rezultatai leis mums žaisti kažkokiame stipresniame europiniame turnyre, mes norėtume ten dalyvauti. Aišku, kiek leis mūsų arena, kiek leis mūsų miestas, nes ten yra apribojimai viešbučiams, oro uostams ir viskam kitam, yra daug niuansų, tai nėra vien krepšinio sektorius. Visa kita turi būti sutvarkyta norint gauti tam tikras vietas. Jeigu mums pavyks visa tai susitarti ar pasidaryti, be abejo, mes norėtume žaisti. Pirmiausia yra sportinis rezultatas, kur reikia būti bent jau penketuke.

– Ar į FIBA Čempionų lygą įmanoma patekti tiesiogiai be atrankos?

– „Rytas“ turi vardinį kvietimą, tai norint patekti tiesiai turbūt reikia būti aukščiau už „Rytą“, taip suprantu tikriausiai. Kai „Rytas“ turi vardinį kvietimą, kitų būdų, turbūt, būnant po „Rytu“ patekti tiesiai nesigaus. Jeigu dabar niekas nepasikeitė, sunku man pasakyti. Čia lyga galėtų daugiau pasakyti, bet, jeigu aš gerai atsimenu iš anksčiau, jie skaičiuoja reitingą pagal tai, kaip komandos pasirodo turnyre. Jonava šiemet pralaimėjo iš karto atranką, o „Rytas“ taip pat nieko gero nenuveikė pagrindiniame etape. Nemanau, kad tas reitingas šiemet kažkiek išaugo. Faktas, kad vėl viena komanda tiesiai, kita – per atranką.

– „Šiauliuose“ dirba jūsų ilgametis bendražygis Ž.Urbonas ir tai daro visai sėkmingai. Kaip jums atrodo jo darbas iš šono?

– Nebūtų man etiška dabar komentuoti „Šiaulių“ komandos žaidimą. Jie žaidžia gerai, rezultatai sėkmingi. Manau, kad jie tikrai pateks į Šiaurės lygos Finalo ketvertą. LKL taip pat iškovojo pergales, pavyko patekti į KMT turnyrą. Aišku, sėkmės dėka, burtų dėka, bet vis tiek pavyko patekti. Džiaugiuosi, kad Žydrūnas daro gerą darbą, linkiu jam sėkmės. Jis pagaliau dirba savo mėgstamą darbą. Jis visą gyvenimą norėjo būti treneriu, svajojo būti treneriu. Dirba savo darbą, dirba jį gerai. Aišku, kai žais su mumis, aš tikrai nelinkiu sėkmės jam, bet, kai žaidžia su kitais, linkiu sėkmės Žydrūnui. Dirbome daug metų, puikiai vienas kitą pažįstame. Džiaugiuosi, kad jam sekasi daryti tai, ką jis mėgsta daryti.

Urbonas

– Ar pasišnekate krepšinio reikalais, ar visgi tas santykis nėra toks artimas?

– Ne.

– Balandžio 21-ą dieną „Juventus“ žais su Ž.Urbono treniruojamais „Šiauliais“. Ir kaip treneris, ir kaip žaidėjas, ir kaip sporto direktorius, Žydrūnas atidavė daug metų klubui. Ar bus organizuojamas pagerbimas, šiltesnis sutikimas?

– Nežinau, dabar nenoriu apie tai kalbėti. Kad Žydrūnas yra labai svarbus mūsų klubo istorijos žmogus, tuo net neabejoju, ne kartą tai sakiau. Ar bus kažkoks pagerbimas, sunku pasakyti. Jo marškinėliai ir taip jau kabo Utenos arenos palubėj. Matysime, žiūrėsime. Nenoriu dabar kalbėti ir prisikalbėti to, ko vėliau nepavyks padaryti. Iki balandžio 21-osios dar yra laiko, matysime, kaip viskas klostysis.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra