LKL apdovanojimai: be nominacijų likęs K.Evansas, žvėriškas MVP ir niūrūs laikai Panevėžyje (18)

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) reguliarusis sezonas baigėsi. Šis beveik aštuonis mėnesius etapas paserviravo visko: už galvos griebtis priverčiančių nesusipratimų, maloniai nustebinusių proveržių, o svarbiausia, kad netrūko sensacijų, netikėtų rezultatų ir neįtikėtinų trilerių. Laukia karštos atkrintamosios.

Sezonas buvo išskirtinis ir tuo, kad jo dėl finansinių problemų nebaigė „Gargždų“ ekipa. Taip sausio pabaigoje vietoje 12 komandų liko 11. Tai – pirmas toks atvejis lygos istorijoje.

Prieš atkrintamąsias portalas Krepsinis.net išskyrė reguliariojo sezono nominacijas ir išdalino alternatyvius LKL apdovanojimus.

Visi šie apdovanojimai buvo skirti remiantis komandos rezultatais, žaidėjo statistika ir mano, kaip žurnalisto, asmenine nuomone. Kažkas buvo pamirštas? Neteisingai nominuotas? Kviečiame diskutuoti komentaruose. Na, o dabar prie darbų.

MVP – Ąžuolas Tubelis

Tubelis

Šio vaikino tiesiog neįmanoma ignoruoti. Sezono viduryje dėjau Ąžuolą į geriausio papildymo nominaciją, tačiau su tokiu pastoviu žaidimu jis visiškai užsitarnavo MVP statulėlę ir esu beveik tikras, kad pati lyga skirs apdovanojimą būtent šiam puolėjui.

Reguliariajame sezone Ąžuolas darė viską: lyg nesustabdomas garvežys lėkė į greitas atakas, mėtė tritaškius, blokavo varžovų metimus, dėjo žingsnį į priekį gynyboje ir taip tapo neabejotinu Klaipėdos „Neptūno“ lyderiu.

Skaičiai kalba už save: 17,5 taško (3 vieta LKL), 7 atkovoti kamuoliai, 1,6 rezultatyvaus perdavimo ir 20,5 naudingumo balų (1 vieta tarp aktyvių LKL žaidėjų). Pataikymas taip pat buvo labai solidus: dvitaškius aukštaūgis metė 64 proc. taiklumu bei taip pat patobulino tritaškį – 33 proc.

Ir nebuvo taip, kad Ą.Tubelis rinkosi tokią žvėrišką prieš silpnesnes LKL komandas, o su grandais tylėjo. Prieš Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Rytą“ 22-ejų 208 cm ūgio puolėjas vidutiniškai rinko po 17,2 taško ir 20 naudingumo balų. Įspūdingi skaičiai, kurie konvertavosi į 3 pergales iš 5.

Kalbant apie komandinius rezultatus, „Neptūnas“ didžiąją sezono dalį balansavo ties atkrintamųjų riba, tačiau atvykus Georgiui Vovorui uostamiesčio ekipa iškovojo 8 pergales iš eilės ir įsitaisė šeštoje vietoje. Todėl negalima sakyti, kad Ą.Tubelis viską darė nekonkurencingoje komandoje.

Nors ir pralaimėjo paskutinius 4 reguliariojo sezono mačus, klubas iš Klaipėdos turi visus šansus pakovoti su Vilniaus „Wolves Twinsbet“ dėl vietos geriausiųjų ketvertuke.

Daug kas priklauso ir nuo Ą.Tubelio. 22-ejų jaunuoliui tai bus pirmosios atkrintamosios profesionaliame krepšinyje, todėl bus labai įdomu pamatyti, ar aukštaūgis išlaikys tokį patį dominavimą ir kaip tvarkysis su didesniu spaudimu bei stipriai akcentuota gynyba ties juo.

Verti paminėjimo: Scoochie Smithas, Martynas Echodas, Laurynas Birutis, Rasheedas Sulaimonas.

 Geriausiai besiginantis žaidėjas – Gytis Radzevičius

Radzevičius

Stabilumas. Tai turbūt yra geriausias žodis, apibūdinantis Gytį ir jo žaidimą. G.Radzevičius žaidžia dar vieną puikų sezoną LKL: 11,3 taško, 4,9 atkovoto kamuolio, 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir 15,8 naudingumo balo. Pataikymo procentai – absurdiški. 64 proc. dvitaškių, 52 proc. tritaškių ir 85 proc. baudų.

Tačiau kalbant apie šią nominaciją, pagrindinis akcentas nėra Vilniaus „Ryto“ žaidėjo talentai puolime, o jo darbas gynyboje. 197 cm ūgio atletas šį sezoną ne kartą parodė, kad yra elitinis gynėjas: uždėdavo apynasrį varžovų lyderiams ir naudodamasis atletiškumu bei ūgiu gindavosi prieš 1–4 pozicijų žaidėjus. Tą daryti lygoje be G.Radzevičiaus gali daryti vos keli žaidėjai.

Sunku statistika pamatuoti, koks geras G.Radzevičius yra gynyboje, todėl čia labiau remiuosi akies testu. Gytis darė didžiulę įtaką „Ryto“ gynybai ir vykdydavo pačias svarbiausias Giedriaus Žibėno užduotis. Mano asmenine nuomone, su savo sugebėjimais po savuoju krepšiu bei universalumu Radzo rastų vietą Eurolygos komandoje.

Skaičiai taip pat nemeluoja. Remiantis „BBallytics“ išplėstine statistika, vilniečio gynybos reitingas yra 106,8. Tai – labai solidu.

Svarstydamas Arno Butkevičiaus ar Dovydo Giedraičio kandidatūras, atmečiau jas dėl skirtingų priežasčių. Taip, šie žaidėjai yra puikūs gynyboje, tačiau A.Butkevičius turėjo traumų kupiną sezoną, o D.Giedraitis labiau savo talentus rodė Eurolygoje, ne LKL.

Galbūt Schoochie Smithas? Galbūt. Bet mano nuomone, G.Radzevičius yra universalesnis krepšininkas gynyboje ir gali daugiau nei Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ gynėjas.

Verti paminėjimo: Dovydas Giedraitis, Schoochie Smithas, Arnas Butkevičius, Martynas Paliukėnas.

Metų proveržis – Ignas Sargiūnas/Martynas Arlauskas

Sargiūnas

Ilgai laužiau galvą ir bandžiau išsirinkti tarp šių dviejų žaidėjų ir galiausiai nominavau abu. Kodėl? Leiskite, paaiškinsiu.

Martynas Arlauskas praėjusį sezoną rinko vos po 1,5 taško ir 1,4 naudingumo balo. Šį sezoną jo statistika išaugo drastiškai – iki 10,2 taško ir 10,5 naudingumo balo. Vien pliki skaičiai parodo, kokį proveržį šį sezoną pademonstravo 2 metrų ūgio puolėjas.

Žinoma, negalima nepaminėti ir sugrįžusio pasitikėjimo savimi, darbštumo gynyboje ir sprogstamosios jėgos puolime. Atrodo, kad praėjusį sezoną ant parketo bėgiojo M.Arlausko šešėlis, o šį – pats M.Arlauskas. Visiškai kitas žaidėjas. Nuo svarstymo apie karjeros pabaigą iki parodyto potencialo žengti į aukštesnį lygį. Stiprus šuolis.

Tiesa, proveržį M.Arlauskas padarė labai silpnoje Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandoje. Pasvaliečiai per visą sezoną sugebėjo laimėti vos 5 kartus ir tai yra vienintelis, bet gana riebus asteriskas ant kauniečio nominacijos. Bet kokiu atveju, M.Arlauskas per šį sezoną stipriai paaugo ir nepavadinti to metų proveržiu būtų nusikaltimas.

Kalbant apie Igną Sargiūną, šis krepšininkas nefiksavo išskirtinės statistikos ir ji stipriai nesiskyrė nuo praėjusio sezono: 12,3 taško, 2,2 atkovoto kamuolio, 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir 10,3 naudingumo balo.

Tai kodėl I.Sargiūnas nominuotas? Atsakymas paprastas – ne viskas remiasi į statistiką. Stebint atakų organizatoriaus žaidimą šį sezoną, jis paliko labai gerą įspūdį.

„Neptūno“ gynėjas šį sezoną laiko visas žaidimo gijas savo rankose, drąsiai veržiasi link krepšio, su didžiuliu pasitikėjimu meta lemiamus metimus ir parodė, kad yra sunkiai psichologiškai palaužiamas. To pavyzdys – Ignas prametė lemiamą metimą KMT ketvirtfinalyje Panevėžyje, bet kiek daugiau nei po mėnesio tokį patį pataikė.

Lyginant su praėjusiu sezonu, I.Sargiūnas yra brandesnis, turi daugiau įgūdžių savo kuprinėje – t.y. pridėjęs naujų klaidinančių judesių į savo arsenalą. Ir žinoma, nereikia pamiršti vis labiau pasireiškiančios lyderystės svarbiais momentais. Esu įsitikinęs, kad po šio sezono Ignas kelsis į aukštesnio lygio komandą. Būtent dėl šių priežasčių taip pat skiriu I.Sargiūnui metų proveržio nominaciją.

Verti paminėjimo: Simas Jarumbauskas.

Geriausias legionierius – Rasheedas Sulaimonas

Sulaimonas

Šioje nominacijoje didelių diskusijų neturėtų būti. Rasheedas Sulaimonas šį sezoną yra akivaizdus trečios LKL komandos lyderis. Tai – vienas talentingiausių vienas prieš vieną žaidėjų visame LKL.

Žudantys tritaškiai, šaltakraujiški lemiami metimai, lyderystė, kuomet „Wolves Twinsbet“ komanda stringa ir emocinė lyderystė rūbinėje – čia Rasheedo šio sezono CV.

Žvelgiant į statistiką, ji taip pat galinga: 17,1 taško, 3,1 atkovoto kamuolio, 3 rezultatyvūs perdavimai ir 17,4 naudingumo balo. Pataikymas taip pat žvėriškas – 56 proc. dvitaškių ir 42 proc. tritaškių.

Pagarba amerikiečiui ir už tai, kad pristabdytas ganėtinai sudėtingos ir skausmingos čiurnos traumos, jis sugebėjo atsitiesti bei grįžti į sezono pradžioje demonstruotą formą.

Labai rimtas kandidatas į šią nominaciją buvo Scoochie Smithas, bet turbūt sutiksite, kad tiek didžioji dalis klubų vadovų, tiek jūsų – krepšinio mylėtojų, buriant komandą pasirinktumėte R.Sulaimoną. „Wolves Twinsbet“ gynėjas šį sezoną tokius rezultatus demonstravo pajėgesnėje komandoje ir buvo stabilesnis nei Scoochie.

Dar vienas rimtas kandidatas buvo Zane‘as Watermanas iš Kėdainių „Nevėžio-Optibet“. Jo statistika – geriausia tarp šios trijulės, tačiau komandiniai rezultatai – prasčiausi.

Kodėl nėra Keenano Evanso? Na, šis žvėriukas savo visus talentus parodė Eurolygoje, o LKL jo žaidimas nebuvo toks geras, Keenanas vietinėse pirmenybėse žaidė trečia pavara. Manau, kad nebūtų teisinga skirti LKL apdovanojimą žaidėjui už jo nuopelnus Eurolygoje.

Verti paminėjimo: Zane‘as Watermanas, Schoochie Smithas, L.J.Thorpe‘as, Keenanas Evansas, Marcusas Fosteris.

Labiausiai nuvylusi komanda – Panevėžio „7bet-Lietkabelis“

Lietkabelis

Galbūt kažką nustebins, kad panevėžiečiai atsidūrė šioje nominacijoje, tačiau mane Panevėžio komanda šiame LKL reguliariajame sezone labai nuvylė. Nors surinko rekordinį 2 mln. eurų biudžetą, panevėžiečiai šį sezoną sugebėjo laimėti vos kiek daugiau nei 50 proc. kovų (16 iš 30) bei užimti vos penktąją vietą.

Lyginant su dviem praėjusiais sezonais, „7bet-Lietkabelis“ iškovojo po 23 pergales ir užsitikrindavo namų pranašumą atkrintamosiose, tačiau Nenado Čanako kariaunai šį sezoną nepavyko padaryti ir to. Ketvirtfinalio serijoje persvarą turės Utenos „Uniclub Casino – Juventus“. Tai – pirmasis kartas nuo 2016 m., kuomet panevėžiečiai neturės namų pranašumo.

Šį sezoną „7bet-Lietkabelis“ per 3 ratus nė karto neįveikė nei Vilniaus „Ryto“, nei Kauno „Žalgirio“, ką vis sugebėdavo padaryti ankstesniuose sezonuose. Sezono taip pat nepuošia du pralaimėjimai prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet“ ar sutriuškinimas Vilniuje prieš „Wolves Twinsbet“ (72:109).

Apskritai, kuomet atėjo sezono antroji pusė ir reikėjo keltis savo akcijas turnyrinėje lentelėje, panevėžiečiai per 15 rungtynių iškovojo 7 pergales ir patyrė 8 pralaimėjimus. Ne to prieš sezoną buvo tikėtasi iš ilgamečių LKL prizininkų.

Priežasčių, kodėl taip atsitiko, galima vardinti įvairių, tačiau turbūt pagrindinė yra komplektacijos klaidos. Panevėžio ekipa subūrė įdomių lietuvių šutvę, tačiau visiškai nepataikė su legionieriais. Pasakykite, kurį iš užsieniečių „7bet-Lietkabelyje“ norėtumėte pamatyti ir kitais metais? Apie ką ir kalbu.

Su solidžia 2 mln. eurų suma, panevėžiečiai nesugebėjo suburti konkurencingos sudėties Europos taurei, tačiau ir LKL gali būti problemų. Utenos ekipa atrodo labai pavojingai šioje sezono stadijoje.

Nebuvo rasta ir pajėgaus generolo – įžaidėjo. Jie nuolat keitėsi. Iš pradžių Jonas Davisas, vėliau Donatas Sabeckis, Paulius Valinskas, Dovis Bičkauskis, Diante Baldwinas. Panašu, kad nė su vienu Panevėžio komanda nepataikė ir dabar už tai tenka mokėti.

Kalbant apie komandos žaidimą, panevėžiečiai turi didelių problemų gynyboje – vidutiniškai praleidžia po 83 taškus ir pagal gynybinį reitingą yra vos šešti iš 11 LKL komandų.

Kad komanda išgyvena ne pačius geriausius laikus, rodo ir N.Čanako spaudos konferencijos po rungtynių. Strategas sunkiai randa paaiškinimų dėl prasto žaidimo ir dažnai šį sezoną aikštelę palieka nuleista galva. Antakį pakėlė ir (ne)tikėtas Pauliaus Valinsko išvykimas „dėl asmeninių priežasčių“ prieš pat atkrintamąsias.

Žinoma, „7bet-Lietkabelis“ vis dar turi visus šansus nutildyti kritikus ir nustebinti atkrintamosiose. Panevėžiečiai nėra blogoje pozicijoje ir tikrai gali žengti į pusfinalį, tačiau šiuo metu jie gauna labiausiai nuvylusios komandos nominaciją. Visų lūkesčiai prieš sezoną buvo dideli, tačiau visą sezoną komanda labai strigo, keitėsi treneriai, žaidėjai, bet didelių vaisių tai nedavė. 16 pergalių ir 5 vieta tokiai komandai yra prastas rezultatas.

Verti paminėjimo: Jonavos „CBet“, „Gargždai“.

Metų treneris – Oliveris Kostičius

Kostičius

Prieš sezoną klubo vadovybė dvejojo ir nežinojo, ką duos šis serbo atvykimas, tačiau vėliau pamatėme, kad Oliveris Kostičius tapo didžiausiu Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ laimėjimu.

Sėkmę buvo galima užuosti dar prieš pasiruošimo sezonui metu. Kuomet rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje vyko Pasaulio taurė ir Oliveris Kostičius negalėjo būti su Utenos ekipa, jis prašė komandos kiekvienos treniruotės vaizdo įrašo. Pabaigęs darbus su Serbijos rinktine, jis sėsdavo analizuoti savo naujųjų auklėtinių darbą. Čia yra neeilinė darbo etika.

Ką pamatėme iš „Uniclub Casino – Juventus“ šį sezoną? Subalansuota gynyba (4 vieta lygoje remiantis „BBallytics“), subalansuotas puolimas (4 vieta lygoje) ir ganėtinai stabilus žaidimas viso sezono metu.

To rezultatas – ketvirta vieta reguliariajame sezone ir namų pranašumas. O.Kostičius padarė didžiulį darbą komplektuodamas žaidėjus, labai atsargiai juos rinkosi ir išsitraukė tikrai ne vieną perlą.

Pavyzdžiui, uteniškiai drąsiai galėjo sugriūti, kuomet sezonui dar neįpusėjus komandą paliko absoliutus lyderis Brae Ivey, tačiau tuomet į priekį žengė Schoochie Smithas, o galiausiai O.Kostičius išsitraukė dar vieną perlą – T.J.Starksą. Surasti tokio lygio pakeitimą sezono eigoje yra labai sudėtinga, tačiau serbui tai pavyko padaryti.

Apskritai, kada kalbėjome apie Uteną, kaip apie favoritę patekti į pusfinalį? Turbūt niekada. Būtent toks O.Kostičiaus ir visos Utenos ekipos organizacijos darbas šį kartą verčia galvoti kitaip.

Verti paminėjimo: Georgios Vovoras, Andrea Trinchieri.

Sezono nesusipratimas – Jonavos „CBet“

Šeškus

Galvojau skirti Jonavos ekipai sezono labiausiai nuvylusios komandos nominaciją, tačiau pagalvojau, kad tai, kas per šį sezoną įvyko Jonavoje, nusivylimu tikrai pavadinti negalima. Čia yra visiškas krachas, nesąmonė, nesusipratimas, agonija.

Nuo ko pradėti? Turbūt nuo to, kad visą sezoną Jonavos komandą paliko 10 žaidėjų. 10! Kosminis skaičius. Turbūt ryškiausi egzemplioriai – Lesteris Medfordas ir Ivanas Gandia-Rosa. L.Medfordas komandą turėjo palikti trenerio sprendimu ir jau buvo išplatintas pranešimas apie tai, kad amerikietis „CBet“ marškinėlių nebevilkės, tačiau viskas pasisuko dar kita linkme. 

Kalbant apie I.Gandia-Rosa, situacija dar absurdiškesnė. Jonavos ekipa leido išvykti gynėjui į Puerto Riką „gydytis traumą“, tačiau netrukus krepšininkas debiutavo su kitos komandos marškinėliais. Aišku, čia komandą ne visai galima kaltinti, bet turbūt faktas, kad žaidėjas tiesiog pabėgo iš „CBet“, irgi pasako nemažai apie klubą.

Neigiamai apie etapą Jonavoje atsiliepė sausį komandą palikęs Michaelas Hughesas, kuris kalbėjo apie dvigubus standartus žaidėjams, žaidimą šešiese ir netikėtas trenerio V.Šeškaus keliones.

Jonaviečiai visą sezoną komplektavosi, vienu metu sezono viduryje ieškojo net 5 žaidėjų ir gavo eilę nuobaudų iš LKL, kad mėnesį laiko nesugebėjo registruoti mačams bent 10 krepšininkų.

Visi šie ir dar daugiau veiksnių lėmė, kad praėjusį sezoną bronziniame finale žaidusi Jonavos komanda šį sezoną reguliariajame sezone liko iškovojo vos 11 pergalių ir liko septinta. Prastas rezultatas, kuris reiškia Vilniaus „Ryto“ barjerą ketvirtfinalyje.

Stiprus kandidatas buvo ir „Garžgdai“, bet ši komanda jau ir praėjusį sezoną turėjo didelių finansinių problemų, todėl galimą pajūrio atstovų pasitraukimą iš LKL buvo galima numatyti. Labiau nesuprantama, kaip finansiškai stabili ir dar neseniai dėl medalių kovojusi komanda gali taip susimauti, o ne ta, kuri ir taip buvo dugne.

Verti paminėjimo: „Garžgdai“.

Simbolinis penketas

Watermanas

Gynėjas – Rasheedas Sulaimonas (17,1 tšk., 3,1 atk. kam., 3 rez. perd., 17,4 naud.)

Apie šį žaidėją jau išsiplėčiau jam skyręs geriausio legionieriaus nominaciją. Neeilinių talentų gynėjas su neeiline lyderyste ir visiškas „Wolves Twinsbet“ lyderis.

Gynėjas – Scoochie Smithas (12,6 tšk., 2,5 atk. kam., 5,6 rez. perd., 16,1 naud.)

Scoochie to nusipelnė. Visą sezoną gynėjas buvo geras komandos draugas, stabilus žaidėjas, talentingas tiek gynyboje (2,2 per. kam.), tiek puolime (5,6 rez. perd.) bei taip pat universalus - žaidė tiek pirmoje, tiek antroje pozicijoje. Kai išvyko B.Ivey, būtent S.Smithas stojo į jo vietą ir ėmėsi lyderystės, nepabijojęs užgriūsiančios atsakomybės. 

188 cm ūgio gynėjas yra pirmas lygoje pagal perimtus kamuolius (2,2), ketvirtas pagal rezultatyvius perdavimus (5,6) ir vienuoliktas tarp aktyvių LKL žaidėjų pagal naudingumą (16,1). Sudėjus tiek jo asmeninę statistiką, tiek Utenos klubo narių atsiliepimus, tiek komandos vietą reguliariajame sezone, Scoochie tikrai vertas vietos simboliniame penkete.

Arti simbolinio penketo buvo Deividas Sirvydis, tačiau šis snaiperis savo super talentus labiau rodė Europos taurėje nei LKL. Marcuso Fosterio kandidatūra atmesta dėl mažiau nei pusės sužaistų rungtynių šiame sezone.

Puolėjas – Zane'as Watermanas (16,8 tšk., 6,6 atk. kam., 1,3 rez. perd., 18,3 naud.).

Tai yra vienintelis žaidėjas, kuris gavo nominaciją, nors jo klubas nepateko į atkrintamąsias. Negalima jo ignoruoti. „Nevėžio-Optibet“ lyderis turėjo žvėrišką sezoną: šeštas pagal taškus (16,8), devintas pagal atkovotus kamuolius (6,8), penktas pagal naudingumą (18,3). 206 cm puolėjas darė viską – žaidė nugara, drebino krepšį dėjimais, su sprogstamąja jėga veržėsi link krepšio ir mėtė tritaškius (38 proc.). Labai universalus krepšininkas, sužaidęs proveržio sezoną, kurio laukia šviesi ateitis. Nors Z.Watermanui 28-eri, atrodo, kad jis nenustoja tobulėti ir manau, kad kitą sezoną pravers kur pajėgesnės komandos duris.

Verta paminėti ir faktą, kad šį sezoną Z.Watermanas išprovokavo 15 pražangų ir pakartojo LKL visų laikų rekordą. Jam taip pat priklauso sezono taškų rekordas (35) ir naudingumo balų rekordas (46). Žodžiu, tikras žvėris.

Puolėjas – Ąžuolas Tubelis (17,5 tšk., 7 atk. kam., 1,6 rez. perd., 20,5 naud.)

Sezono MVP ir viskas tuo pasakyta. Ąžuolo negali nebūti šiame simboliniame penkete. Jis per stipriai dominavo, kad išsisuktų iš šios kompanijos.

Centras – Laurynas Birutis (11,1 tšk., 5,6 atk. kam., 1,4 rez. perd., 16,2 naud.)

Vienas iš nedaugelio „Žalgirio“ žaidėjų, kuris turėjo gerą sezoną tiek Eurolygoje, tiek LKL. Sužaidęs proveržio sezoną Senojo žemyno pirmenybėse, Laurynas taip pat greičio pedalo neatlaido ir vietiniame čempionate.

Centras LKL pirmenybėse yra tiek rezultatyviausias (11,1 tšk.), tiek naudingiausias „Žalgirio“ krepšininkas (16,2 naud.), o dvitaškius realizuoja absurdišku 73,3 proc. taiklumu.

Faktas, kad L.Birutis puikius rezultatus demonstravo tiek LKL, tiek Eurolygoje, daro įspūdį. Aukštaūgis buvo tas žmogus, kuris po sunkių Eurolygos kovų ar dvigubų savaičių vedė žalgiriečius į pergales ir imdavosi darbo nepaisant nuovargio.

Arti simbolinio penketo buvo taip pat galingą sezoną sužaidęs Martynas Echodas, tačiau šįkart pastačiau L.Birutį aukščiau dėl neabejotino „Žalgirio“ dominavimo LKL ir geresnės turnyrinės lentelės pozicijos.

„Ilgoji pertrauka“: Kaukėno klaidos ir kompetencija, Lietuva elite su Maksvyčiu, „Ryto“ abonementai, „Lietkabelio“ likę darbai, 20-mečių pasirodymas ir perspektyvos, žurnalistinė etika dėl situacijos Puerto Rike ir LKL klubų pinigai iš generalinių rėmėjų