Liūdna sukaktis – 27 metai be D.Petrovičiaus (11)

Birželio septintoji krepšinio pasaulyje visada bus prisimenama niūriai – šią dieną 1993-aisiais nutrūko Draženo Petrovičiaus gyvenimas.

Kroatijos krepšinio perlas visada išsiskyrė savo talentu, gimtojo Šibeniko miesto komandoje debiutavo sulaukęs vos 14 metų ir nuo tada nenumaldomai kilo į viršų karjeroje. Prieš dvidešimtąjį gimtadienį jis persikėlė į legendinę Zagrebo „Cibona“, su kuria nuskynė du Eurolygos trofėjus, o vėliau persikėlė ir į Madrido „Real“.

Neeiliniais sugebėjimais apdovanoto gynėjo netrukus pasuko ir į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA). 196 cm ūgio greitas, taiklus ir techniškas atletas 1989-aisiais patraukė Portlando „Trail Blazers“ dėmesį ir tapo vienu iš europietiško krepšinio pionierių už Atlanto.

Portlande jį užgožė vietiniai numylėtiniai Clyde‘as Drexleris ir Terry Porteris. Komandoje praleidęs pusantro sezono D.Petrovičius buvo išmainytas į Naujojo Džersio „Nets“, kur iš tiesų atsiskleidė.

D.Petrovičius kartu su Detlefu Schremphu, Šarūnu Marčiulioniu, Riku Smitsu ir Vlade Divacu tapo pirmaisiais NBA išties vertinamais europiečiais, padėjusiais pamatą ir dabartinei kartai. Kroatas „Nets“ gretose tapo tikra žvaigžde.

Geriausiame savo sezone 1992–1993 metais jis per 38 minutes rinko 22,3 taško (45 procentai tritaškių), 2,7 atkovoto kamuolio ir 3,5 rezultatyvaus perdavimo. Tai jam atnešė vietą trečiajame NBA sezono geriausiųjų penkete. Michaelas Jordanas įvertino kroatą kaip vieną sunkiausių oponentų.

D.Petrovičius nesijautė laimingas žaisdamas NBA, nes ten buvo tarsi ne savas ir nerado ryšio su komandos draugais. Jis svarstė apie grįžimą į Europą, kurioje gynėjui buvo siūlomas gandais apipintas ir tuo metu neregėtas 7,5 milijono JAV dolerių kontraktas. Atėnų „Panathinaikos“ prie legendos prisidėjo „tuščiu“ kontraktu, kuriame D.Petrovičius pats būtų galėjęs įrašyti kokią nori sumą.

Siautėjo jis ir atstovaudamas nacionalinėms rinktinėms. Su Jugoslavijos vyrų rinktine jis nuskynė šešis medalius, 1989-aisiais triumfuodamas Europos, o 1990-aisiais – Pasaulio čempionatuose. Tuo pačiu jis spėjo įgyvendinti svajonę ir debiutuodamas Kroatijos rinktinėje, su kuria 1992-aisiais Barselonoje nuskynė olimpinę bronzą.

1993-aisiais svaiginančią karjerą nulėmė nelemta naktis. Po Europos čempionato atrankos rungtynių Vokietijoje, jis neįlipo į komandos lėktuvą ir gimtinėn su širdies drauge ryžosi važiuoti automobiliu. Kelionė mirtina avarija baigėsi Bavarijoje.

Vos 28-erių žuvęs legendinis krepšininkas paliko neišdildomą istoriją, kuri žavi vis naujas žaidėjų kartas. Jis iki šiol yra laikomas vienu talentingiausių ne tik Kroatijos, bet ir visos Europos krepšininkų, kuris galėjo nuversti kalnus ir išėjo gerokai per anksti.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra