„Lietuvos ryto“ patirtis su perpirktais LKL klubų lyderiais – įvairi ir ne visada sėkminga (22)

„Dabar „Lietuvos rytui“ reiktų perpirkti „Lietkabelį“ ir gal bent kitąmet pavyks patekti į finalą“, – dar nepasibaigus Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) sezonui juokauti ėmė kai kurie krepšinio mėgėjai.

Vis tik panašu, kad dalis tiesos tame bus – šeštadienį sostinės klubas pranešė, kad pasirašę sutartį pagal formulę „2 plius 1“ su „Lietkabelyje“ puikiai atsiskleidusiu australu Benu Madgenu.

LKL ekipų lyderių perpirkimas pastaraisiais metas nėra jokia naujiena „Lietuvos rytui“. Kol kiti klubai pastiprinimo ieškodavo dairydamiesi plačiau, kone kasmet į sostinės komandą vis būdavo atviliojami ne tokių turtingų ekipų svarbūs žaidėjai. Kartais – net ne vienas per sezoną. O kartais po sėkmingų metų Prienuose, Šiauliuose ar kitur patyrę krepšininkai grįždavo į Vilnių, kaip nutiko, pavyzdžiui, su Artūru Jomantu ar Mindaugu Lukauskiu.

Vis tik jei žiūrėsime į tuos krepšininkus, kurie į „Lietuvos rytą“ atkeliavo niekada anksčiau čia nežaidę bei sužibėję kitose komandose, vien pastarojo sezono sudėtyje tokių būtų keli.

Pirmasis – Deividas Gailius, iš Klaipėdos „Neptūno“ į sostinę atvykęs 2015 metų vasarą. Puolėją „Lietuvos rytas“ gauti norėjo dar metais anksčiau, po sezono Liublianoje, bet tada jis pasirodė per brangus. Tuomet 27-erių D.Gailius grįžo į uostamiestį ir gavo progą debiutuoti Eurolygoje, ką padarė labai sėkmingai ir su jo pagalba „Neptūnui“ trūko vos žingsnio iki „Top 16“ etapo.

Puolėjui prireikė laiko adaptacijai naujame klube bei stabilaus žaidimo jis nedemonstravo, tačiau pirmoji šio sezono pusė D.Gailiui buvo puiki. Deja, bet mįslinga liga bei trauma jam ėmė kišti koją po Naujųjų metų, tačiau atsigavimas sezono finiše bei „Neptūną“ mažajame finale pražudę tritaškiai davė signalą „Lietuvos rytui“, kad 29-erių puolėjas yra vertas likti klube. Gali būti, kad D.Gailių ir toliau matysime „Lietuvos ryte“, nors jo kontraktas ir pasibaigė.

Jimmy Baronas – dar vienas iš „Neptūno“ atvykęs snaiperis, tiesa, kurį vilniečiai perpirko šio sezono viduryje. Klaipėdos sirgalius ant kojų po savo šaltakraujiškų tritaškių kėlęs amerikietis tą patį darė ir Vilniuje. Rimas Kurtinaitis planavo, kad gynėjas sudarys galingą tandemą su „Lietuvos ryto“ buvusiu lyderiu Davidu Loganu, bet šis po sezono Europos taurėje pabaigos galiausiai išvyko į Italiją, nes nebenorėjo rungtyniauti tik vietinėse Lietuvos pirmenybėse.

Nors stabilumo LKL atkrintamosiose J.Baronas nedemonstravo, jis sostinės komandos aprangą vilkėti turėtų ir kitąmet, nes kontraktas su amerikiečiu galios dar sezoną.

Ne tokiu sėkmingu „Lietuvos ryto“ pirkiniu įvardinti būtų galima aukštaūgį Julių Juciką. 2015 metais iš Šiaulių atvykęs priekinės linijos žaidėjas per visą laiką Vilniuje savo vietos sudėtyje taip ir nerado bei buvo kone paskutinė opcija tarp visų „Lietuvos ryto“ turėtų aukštaūgių. Pirmajame savo sezone „Lietuvos ryte“ jis galiausiai buvo paskolintas Alytaus „Dzūkijai“, kur turėjo vietą pasireikšti, bet iš jos sugrįžęs vėl prisėdo ant suolo Vilniuje.

3,5 taško, 1,5 atkovoto kamuolio vidurkiai per 8 minutes – tokie buvo J.Juciko rezultatai šio sezono metu, už kuriuos „Lietuvos rytas“ paklojo 100 tūkst. eurų. Aukštaūgio kontrakte numatytas „pliusas“, bet jis tikrai nėra vertas likti „Lietuvos ryte“.

Ne vienam žaidėjui tramplinu į aukštesnį lygį tapo Virginijaus Šeškaus treniruojama Prienų komandą. Iš čia į sostinę 2013 m. atkeliavo Gediminas Orelikas. Tuomet 23-ejų puolėjas Prienuose fiksavo įspūdį dariusius 17,1 taško ir 5,6 atkovoto kamuolio vidurkius, tad dėmesį į jį atkreipė ne viena komanda. G.Orelikas pasakojo, kad juo domėjosi ir Kauno „Žalgiris“, ir užsienio klubai, bet galiausiai jis pasirašė sutartį su „Lietuvos rytu“.

Tris kontrastingus sezonus sostinėje praleidęs puolėjas pernai turėjo galimybę likti sostinėje, nes juo klubas buvo patenkintas, tačiau dėl finansų sutarti nepavyko ir G.Orelikas nusprendė pirmąsyk karjeroje išvykti į užsienį. Panašu, kad žingsnis buvo teisingas, nes geras sezonas Turkijoje į G.Oreliką buvo nukreipęs net Željko Obradovičiaus žvilgsnį.

Kuomet 2014 m. prie „Lietuvos ryto“ vairo stojo Virginijus Šeškus, iš Prienų jis pasikvietė atvykti ir Artūrą Valeiką. Su juo buvo pasirašyta dvejų metų sutartis. Vis tik šis bandymas integruotis į žymiai pajėgesnį klubą aukštaūgiui sėkmingas nebuvo ir epizodinį vaidmenį turėjęs A.Valeika vos keliose rungtynėse sugebėjo surinkti dviženklį taškų skaičių. Galiausiai puolėjas buvo paskolintas „Lietkabeliui“, o ten praleidęs sezoną sugrįžo į Prienus.

Tais pačiais metais „Lietuvos rytui“ ne itin pasiteisino ir kitas bandymas – Travisas Leslie. „Šiauliuose“ puikų sezoną turėjęs amerikietis pasiūlymo sulaukė ir iš „Žalgirio“, bet galiausiai pasirinko sostinės ekipą. T.Leslie tikėjosi, kad jo mėgstamas „bėk ir mesk“ žaidimo stilius puikiai tiks V.Šeškaus komandai, tačiau ryškiau nei žaidimu aikštėje jis atrodydavo dėjimų konkursuose. Amerikietis iš sostinės išvyko į Vokietiją, o dabar atstovauja Plėtojimosi lygos komandai.

Galima paminėti ir kaip po metų pertraukos į Lietuvą „Lietuvos rytas“ pasikvietęs buvo RaShauną Broadusą, puikiai žaidusį Utenos „Juventus“ klube, bet sostinėje jis praleido vos porą mėnesių.

Sėkmingesniu grobiu įvardinti būtų galima Roką Giedraitį, tačiau jis ilgalaikį kontraktą pasirašė būdamas perspektyvus 22-ejų žaidėjas, iš kurio nuo pirmųjų dienų ryškių rezultatų niekas ir nesitikėjo.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą