Lietuvos rinktinė: nuvylę sparingo partneriai ir kas suteikia daugiausiai tikėjimo (45)

Lietuvos vyrų rinktinė baigė pasirengimą 2022 metų Europos čempionatui. Kazio Maksvyčio auklėtiniai kontroliniuose mačuose skynė vien pergales – lietuviai po du kartus įveikė Estijos, Suomijos ir Ispanijos rinktines, sykį – Nyderlandų komandą.

Prieš Europos čempionatą lietuvių dar laukia Pasaulio taurės atrankos rungtynės su Vengrija ir Juodkalnija.

Kol kas Kazys Maksvytis rinktinėje paliko 14 žmonių, o padėkota už darbą buvo tik Laurynui Biručiui ir paskutinę minutę prieš stovyklos pradžią iškviestam Donatui Taroliui.

Valančiūnas

Draugiškų mačų varžovai – komandos iš kitos lentynos?

FIBA prieš Europos čempionatą sudarytame reitinge Nyderlandų rinktinė užėmė paskutinę 24 vietą, estai rikiuojami 21 pozicijoje, suomiai – 12 ir tik vieninteliai ispanai patenka į dešimtuką bei užima 7 poziciją.

Tuo tarpu Europos čempionato B grupėje net 3 Lietuvos rinktinės varžovai yra iš pirmojo aštuoneto (Slovėnija – pirma, Prancūzija – antra ir Vokietija – aštunta), bosniai žengia 15 pozicijoje, vengrai – 20.

Akivaizdu, kad laukiančių varžovų lygis ir tų komandų, su kuriomis Lietuvos rinktinė žaidė kontrolinius susitikimus, skiriasi kaip diena ir naktis.

Bendrą vaizdą iškreipia dar ir tai, jog Estijos ir Suomijos rinktinės Lietuvoje viešėjo be pagrindinių savo žaidėjų.

42 taškus prieš Ukrainą pelnęs Lauri Markkanenas suomių rinktinę pakelia į visai kitą lygį, tačiau jo nei Kaune, nei Vilniuje neišvydome. Nebuvo ne tik ryškiausios komandos žvaigždės, rungtyniaujančios Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), bet ir Tenerifės „Lenovo“ komandoje žaidžiančio Sasu Salino.

Be šių dviejų savo pagrindinių žaidėjų Suomijos rinktinė yra Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vidutiniokės lygio komanda, su jais – suomiai tampa kur kas konkurencingesne ekipa, galinčia pakovoti net ir dėl vietos ketvirtfinalyje Europos čempionate.

Net ir Estijos rinktinė prieš lietuvius stojo nepilnos sudėties. Štai rungtynes su Lietuva praleidęs Maikas-Kalevas Kotsaras į bosnių krepšį jau pelnė 21 tašką ir netgi padėjo estams iškovoti pergalę. Antrajame mače neišvydome ne tik jo, bet ir Kerro Kriisos, kuris yra vienas iš pagrindinių estų perimetro žaidėjų.

Žaidimas su silpnesnėmis už save komandomis yra viena, tačiau visai kas kita yra, kai tos ekipos žaidžia dar ir be savo lyderių. Tokie „sparingo“ partneriai, vargu, ar gali daug atsakyti apie Lietuvos rinktinės pajėgumą, tad vien pergalingais rezultatais per daug užsiciklinti nevertėtų.

Realiausiu testu Lietuvos krepšininkams buvo Ispanijos rinktinė, su kuria susitikome išvykoje. Rungtynėse Vilniuje jau neišvydome pagrindinio ekipos vidurio puolėjo Willy Hernangomezo bei patyrusių, tačiau vis dar svarbių ispanų rinktinės ginklų Sergio Llullo bei Rudy Fernandezo.

Be abejo, ispanai net ir be šių žaidėjų yra aukšto lygio varžovas, kuris ir pateikė daugiausiai atsakymų Lietuvos rinktinei.

Natūralu, kad lietuviai nori, kuo daugiau rungtynių sužaisti namuose, o varžovų pasirinkimą riboja ir tai, kad didelė pajėgiausių komandų dalis Europos čempionate yra mūsų grupėje.

Vis tik slovėnai sugebėjo sužaisti kontrolines rungtynes su Serbijos, Ukrainos, Turkijos, Judokalnijos rinktinėmis ir tik pasirengimo starte jėgas išmėgino su gerokai silpnesniais Nyderlandais.

Paskutines pasirengimo etapo rungtynes slovėnai šįvakar žais su kroatais ir nors jie kol kas taip pat gali džiaugtis skindami vien tik pergales, tačiau jų varžovai pasirengime buvo tikrai aukštesnio lygio.

Būtent slovėnai bus pirmaisiais mūsų komandos varžovais Europos čempionate.

Kuzminskas

Kas vis tik vyks į čempionatą?

Po rungtynių su Nyderlandais vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris K.Maksvytis užsiminė, kad norėtų, jog čempionate galėtų būti 14 žaidėjų. Vis tik kol kas tai yra tik pasvarstymai ir sprendimą dėl dvyliktuko priimti reikės.

Dažniausiai visai nesvarbu, kas užims 11–12 vietas komandoje, kadangi įprastai šių žaidėjų vaidmuo būna tik simbolinis.

Štai 2019 metų Pasaulio čempionate tokiu žaidėju buvo Rokas Giedraitis, kuris aikštėje pasirodė tik trejose rungtynėse, o jo minučių vidurkį iki 13 kilstelėjo tik jau visiškai bereikšmis mačas su Dominikos Respublika, kuriame puolėjas aikštėje išbuvo 28 minutes.

2017 metų Europos čempionate suolo gale buvo įsitaisę Eimantas Bendžius ir Artūras Milaknis. E.Bendžius aikštėje pasirodė dvejose rungtynėse, A.Milaknis – keturiose, o abiejų jų vidurkis siekė vos po 7 minutes.

Šįsyk situaciją šiek tiek keičia bendras Lietuvos rinktinės paveikslas, kadangi bent vienas iš po klaustuku esančių žaidėjų greičiausiai turės visai nemenką vaidmenį.

Mindaugo Kuzminsko sugrįžimas į aikštę rungtynėse su Nyderlandais pozityvo šiek tiek įnešė. Jeigu su šio puolėjo fizine forma viskas bus tvarkoje, jis turėtų būti tuo taip trūkstamu „ketvirtu numeriu“ komandoje ir šiek tiek palengvinti Kazio Maksvyčio problemas.

Vis tik iš vienos sėkmingos atkarpos su tokia komanda kaip Nyderlandų kol kas daryti išvadų dar nereiktų ir taip pat reiktų sulaukti sveiko Eigirdo Žukausko. Jeigu abu šie puolėjai bus pasiruošę žaisti – tuomet realu, jog pagrindinis dešimtukas su jais ir užsidaro, o 11–12 žaidėjai tebus pagalbiniai.

Martynas Echodas yra realiausia opcija į to mažiausiai rungtyniausiančio dvyliktuko nario poziciją. Apsidraudimui K.Maksvytis gali vežtis į čempionatą šį aukštaūgį, tačiau rimtose rungtynėse Vilniaus „Ryto“ centras nuo suolo kilti neturėtų. 

Gyčio Masiulio situacija yra priklausoma nuo E.Žukausko ir M.Kuzminsko. Jeigu tik jie abu gali žaisti dar vienas „ketvirtas numeris“ rinktinei greičausiai nebus reikalingas, tačiau priešingu atveju, G.Masiulis važiuos į čempionatą ir įdomu tai, kad vyks ten netgi turėdamas šiokį tokį vaidmenį, kadangi bent kažkiek nuo suolo kylančio dar vieno puolėjo rinktinei tikrai prireiks.

Kristupo Žemaičio ir Tomo Dimšos klausimas vis dar išlieka gyvas ir argumentų čia galima surasti į abiejų žaidėjų pusę. Turint omenyje, kad kol kas pasirengimo cikle stringa Lukas Lekavičius, galbūt kyla K.Žemaičio, kuris yra tikras įžaidėjas, akcijos. T.Dimša rinktinėje daugiau naudojamas gynybinėms užduotimis ir reikia pripažinti, kad turėjo neblogų atkarpų spausdamas varžovus, esančius su kamuoliu. Vis tik jų situacija bus panaši kaip ir M.Echodo – jeigu ir pavyks patekti į dvyliktuką, tuomet teks tenkintis mažomis užduotimis ir minimaliomis minutėmis.

Sabonis

Galvos skausmai ir pozityvas

Vienu iš didžiausių galvos skausmų kol kas yra Luko Lekavičiaus žaidimas kontrolinėse rungtynėse. Visi puikiai žinome šio žaidėjo galimybes ir kiek daug jis gali duoti komandai.

Nuo suolo kylantis gynėjas turėtų įnešti energijos ir išjudinti ekipos puolimą, tačiau kol kas panašu, kad gynėjas vis dar yra toli nuo savo sportinės formos piko.

Iki čempionato pradžios dar yra likusios 12 dienų, o lietuviai sužais ir rungtynes su Vengrija bei Juodkalnija. Tad laiko įsivažiuoti L.Lekavičius tikrai turi, o ir treneris K.Maksvytis rodo didžiulį pasitikėjimą šiuo gynėju, puikiai suprasdamas, kad kokybiško jo žaidimo rinktinei labai prireiks Vokietijoje.

Nors daugiausiai liaupsių ir susižavėjimo šiame pasirengimo cikle sulaukia Ignas Brazdeikis, kuris kilstelėjo Lietuvos žaidimą į kitą lygį, tačiau verta pakalbėti ir apie atsiskleidžiantį D.Sabonio potencialą.

Kol kas rinktinėje šios NBA žvaigždės visu gražumu galima sakyti taip ir nebuvome išvydę. Nors tiek 2019 metais Pasaulio taurės varžybose, tiek olimpinės atrankos kovose pernai, jis jau turėjo dviženklius taškų vidurkius, tačiau panašu, kad tik dabar pradeda skleistis D.Sabonio žvaigždė Lietuvos rinktinėje.

Nors jam ir J.Valančiūnui būnant aikštėje kartu kartais vis dar pritrūksta geresnio išsidėstymo, tačiau žaidimas per D.Sabonį bent kol kas palieka labai neblogą įspūdį.

Jeigu Eurolygoje žavimės, kaip iš „ketvirtos pozicijos“ gali kurti Luke’as Sikma, tai mūsų rinktinės aukštaūgis tai daro dar visiškai kitame lygyje. Su kiekvienomis rungtynėmis jo ir ekipos gynėjų ryšys stiprėja, o tikslumas auga.

Nors ir pats D.Sabonis pripažįsta, kad klaidų žaidime dar yra kiek per daug, tačiau jo sprendimų priėmimas, situacijų vertinimas leidžia Lietuvos rinktinės puolimui turėti labai daug skirtingų opcijų.

Daug šis vidurio puolėjas duoda ir gynyboje, kur gali efektyviai keistis ginamaisiais. Natūralu, kad svarbiais momentais rungtynių pabaigoje būtent D.Sabonis turėtų būti aikštėje dėl savo gynybos. Net ir susikeitęs prieš varžovų perimetro žaidėjus šis aukštaūgis gali suspėti dirbti kojomis ir palikti juos praktiškai be variantų pelnyti taškams.

D.Sabonis tampa tais reikalingais klijais komandoje abejose aikštės pusėse ir bus labai įdomu pasižiūrėti, kokia jo įtaka išliks rungtynėse jau žaidžiant prieš aukščiausio lygio varžovus Europos čempionate.

Per šias kontrolines rungtynes pamatėme, kad Lietuvos rinktinė turi tvirtą komandos pagrindą, kurį sudaro 8–9 žaidėjai, ir nors ekipoje yra aiškūs lyderiai, tačiau tam tikrose rungtynėse gali iššauti visai kiti žaidėjai.

K.Maksvytis vis keitalioja startinį penketą ir ieško, kuris iš nominalių perimetro lyderių, pakilęs nuo suolo, gali duoti daugiausiai naudos.

Iš to ką matėme, panašu, kad Marius Grigonis yra tas žmogus, kuris gali rungtynes pradėti ne startiniame penkete, o pasijungti vėliau ir būti efektyvus jau rungtynėms įsibėgėjus. Tuo tarpu Rokas Giedraitis ir I.Brazdeikis geriau jaučiasi startiniame penkete. Tiesa, pastarasis rungtynėse su Ispanija parodė gana tvirtą charakterį, kai po itin silpnos pirmos rungtynių dalies sugebėjo iššauti antroje mačo pusėje ir netgi nulemti susitikimo pabaigą.

Lietuva tokios stiprios perimetro grandies neturėjo jau seniai ir 5 žaidėjai, kurie gali užpildyti pilnai dvi, o iš dalies net ir tris pozicijas, suteikia laisvumo rinktinės puolimui. Lietuvos nacionalinė komanda nebėra priklausoma tik nuo savo aukštaūgių, o turi pakankamai talento ir gynėjų grandyje, kad galėtų grumtis su aukščiausio lygio varžovais.