Latviškasis A.Sireika? Kas šis su Lietuvos krepšinio legendomis ir K.Porzingiu dirbęs „Šiaulių“ strategas? (19) interviu

Antanas Sireika – absoliuti Šiaulių legenda, šio miesto krepšinio klubui atidavęs beveik 4 dešimtmečius. Tačiau geriausi žirgai nubėga savo paskutinį ratą, generolai išeina į pensiją, geriausi krepšininkai baigia savo karjeras, o ir tokie didžiavyriai treneriai, kaip Antanas, galiausiai atsistatydina. Taip nutiko po šio sezono – baigėsi įspūdingas bei 17 metų LKL trukęs A.Sireikos etapas „Šiauliuose“. O kas toliau?

Tuomet vadovybė susidūrė su galvos skausmu, kuo pakeisti nepakeičiamu atrodžiusį A.Sireiką. Tai – labai atsakinga ir sudėtinga užduotis. Visgi Antanas laikė „Šiaulių“ vadeles ilgą laiką ir rūpintis po sezono šiuo klausimu nebūdavo reikalo. Visgi Donatas Slanina ir kompanija priėmė netradicinį sprendimą, pasikviesdami latvį Nikolajų Mazurą.

„Kas jis toks?“ – įvairių portalų komentaruose bei socialiniuose tinkluose klausinėjo Lietuvos krepšinio aistruoliai. Pats taip pat buvau mažai girdėjęs apie šį trenerį bei teko nemenkai pasikelti į viršų archyvus, tačiau apie viską – nuo pradžių.

Sireika

Profesionalią trenerio karjerą N.Mazuras pradėjo būdamas vos 27-erių, kuomet 2007 metais stojo prie Rygos VEF trenerio asistento vairo. 2010 m. į VEF atėjo Rimas Kurtinaitis, o ilgai netrukus jį pakeitė Ramūnas Butautas. Tai reiškia, jog vieni pirmųjų N.Mazuro mokytojų buvo legendiniai Lietuvos strategai, su kuriais latvis praleido ketverius metus.

„Tai yra krepšinio fanatikas, kuris domisi visomis naujovėmis, – tinklalapiui krepsinis.net sakė R.Butautas. – Tai yra nepaprastai darbštus treneris, atsakingas, turi autoritetą tarp žaidėjų. Jis labai daug laiko individualiai dirbdavo su jaunais žaidėjais. Nikolajus yra žodžio žmogus, patikimas, išsilavinęs, domisi daugeliu dalykų.“

„Labai darbštus, geras žmogus, – kolegai pritarė R.Kurtinaitis. – Kai dirbome VEF, jis dar turėjo kokias 4 vaikų komandas. Jis būdavo užsiėmęs nuo ryto iki vakaro. Esu sakęs: „Kaip tavo darbą žmona toleruoja, nes nuolat tavęs nėra namie?“ Žmogus labai myli krepšinį ir tikrai jį išmano. Jis yra dirbęs įvairiose situacijose. Tiek Rusijoje, tiek Sakartvele, tiek treniravęs Eurolygoje – aukščiausias lygis. Patirties Mazuras tikrai turi nemažai. Tiek gerose komandose, tiek mažesnėse. Šiauliai nėra labai didelis klubas. Vienaip reikia dirbti su žaidėjais didesnėse, turtingesnėse komandose, kitaip – mažesnėse, su kuklesniu biudžetu. Nikolajus turi visokios patirties, todėl jam problemų neturėtų kilti.“

Kurtinaitis

„Jie man davė labai daug, – apie R.Kurtinaičio ir R.Butauto įtaką kalbėjo N.Mazuras. – Trenerio karjerą pradėjau labai anksti, dar būdamas studentu. Man buvo 20 metų. Pirmiausia, Rimas su Ramūnu yra mano geri draugai. Jų krepšinio supratimas – skirtingas. Kurtinaičio komandose būdavo labai daug disciplinos. Jis turėjo nugalėtojo charakterį, buvo labai griežtas, siekdavo maksimumo. Kai atėjo Ramūnas, jis buvo labiau demokratiškas, davė žaidėjams daugiau laisvės, bet tuo pačiu kontroliuodavo juos bei išlaikydavo tam tikruose rėmuose.

Abu šie treneriai buvo taktiškai labai įdomūs ir iš jų abiejų pasisėmiau, kaip reikia valdyti komandą bei kaip išsireikalauti iš žaidėjų maksimumo. Jie visuomet mokėdavo išnaudoti savo krepšininkus tinkamai. Su Rimu dirbau pusmetį, jį pakeitė Ramūnas. Kartu praleidome trejus metus ir pakeičiau jį bei pirmą kartą tapau vyr. treneriu. Su VEF laimėjau titulą ir išvykau į užsienį. Bet jei ne šie du vyrai, dabar tikrai nebūčiau toks sėkmingas treneris. Man labai pasisekė.“

Taip, perskaitėte teisingai ir R.Kurtinaitis neklysta. Prieš tai perėmęs iš R.Butauto VEF vairą ir tapęs Latvijos čempionu, N.Mazuras 2016–2017 m. atvyko dirbti į Eurolygos komandą Kazanės „Unics“, kur tapo Jevgenijaus Pašutino asistentu. Darbas aukščiausiame lygyje kalba už save.

„Dirbau su labai daug talento. Įsiminė Keithas Langfordas, kuris iki šiol yra vienas geriausių taškų rinkėjų Eurolygos istorijoje, – apie laikus Eurolygoje portalui krepsinis.net kalbėjo N.Mazuras. – Tai buvo talentinga komanda. Didžiausias iššūkis tą sezoną buvo priversti visus talentus dirbti išvien bei vietoje gerų individualių pasirodymų pasiimti pergales. Kaip ir minėjau, ne visuomet talentas reiškia sėkmę. Žaidėjas prie žaidėjo turi derėti. Talentą reikia įdėti į sistemą. Jeigu to nepadarysi – nelaimėsi. Darbas Eurolygoje buvo neįkainojama patirtis ir pamačiau, kaip talentinga komanda gali nefunkcionuoti. Tai stipriai prisidėjo prie mano, kaip trenerio, filosofijos formavimo.“

Langfordas

Po trumpo etapo Kazanėje N.Mazuras perėmė Permės „Parma“ vairą, kur išbuvo du sezonus bei dukart paeiliui neperžengęs atkrintamųjų barjero buvo atleistas. Jį pakeitė Kazys Maksvytis.

Pasak latvio, Permėje jis susidūrė su neadekvačiais lūkesčiais bei spaudimu, kurie jį užgrūdino, kaip trenerį, todėl ateisiančio spaudimo iš lietuvių jis nebijo.

„Parma“ norėjo būti geriausiųjų ketvertuke, bet tai nebuvo realu, nes mažiausiai 6–7 komandos turėjo daug didesnį biudžetą. Jie galėjo mokėti apie 5 tūkstančius eurų žaidėjui per mėnesį, bet norėjo būti tarp geriausių.

Kitos komandos pasirašinėdavo daug kartu brangesnius krepšininkus iš nacionalinių rinktinių. Buvome netoli ketverto, bet kai tau iškelia tokius nerealius tikslus, iškyla ir spaudimas. Jo buvo daug, nes su minimaliais resursais turėjome viršyti galimybes. Tai buvo gera patirtis, labai grūdinanti. Turėjau galimybę įsitikinti, kaip kai kurie klubai nerealiai vertina savo galimybes. Esu matęs ir šilto, ir šalto. Todėl ateinu į Šiaulius užsigrūdinęs“, – sakė latvis.

Daug patirties N.Mazuras turi ne tik vyrų, bet ir jaunimo krepšinyje. Jis eilę metų treniravo įvairaus amžiaus Latvijos jaunimo rinktines, o 2013 metais dirbo su aštuoniolikmečiais Kristapu Porzingiu bei Rolandu Šmitu. Ketvirtfinalyje latviai įveikė Domanto Sabonio vedamą Lietuvą, tačiau Europos jaunimo čempionatą užbaigė dviem pralaimėjimais ir liko ketvirti.

„Jam (Porzingiui) buvo aštuoniolika ir jau po pirmo pusvalandžio visi supratome, kad jis yra geriausias mūsų žaidėjas, – darbą su Latvijos žvaigžde prisiminė N.Mazuras. – Jau tada jis buvo fenomenalus ir nors kūnas dar nebuvo subrendęs, jis išdarinėjo neįtikėtinus dalykus: metė tritaškį, dėliojo per galvas, blokavo metimus, bėgo į greitą puolimą. Atsimenu, kaip jis penkis kartus ketvirtfinalyje blokavo Domantą Sabonį. Kartais iš tam tikrų žaidėjų jauti visiškai kitą, išskirtinę energiją. Jis buvo būtent toks – visuomet norintis mokytis, atvira širdimi, priimantis informaciją, labai manęs klausėsi.“

Porzingis

Visgi N.Mazuras jaunimo krepšinyje turi medalį. 2018 metais jo treniruojama aštuoniolikmečių rinktinė, vedama Artūro Žagaro, nužygiavo iki pat finalo bei tik po pralaimėjimo serbams pasidalino sidabro medaliais.

Paklaustas, ar kitas karjeros žingsnis yra Latvijos vyrų rinktinė, naujasis „Šiaulių“ treneris turėjo tvirtą nuomonę.

„Žinoma, kad vieną dieną norėčiau pakilti iki vyrų rinktinės, bet gyvenimas yra nenuspėjamas. Niekada nereikia nieko forsuoti, viskas ateis natūraliai. Bet taip, tai yra vienas iš mano tikslų. Daug dirbau su jaunimu ir jaučiuosi pasiruošęs vieną dieną prisijungti prie vyrų rinktinės štabo“, – sakė N.Mazuras.

Kodėl būtent N.Mazuras? Toks klausimas buvo užduotas klubo direktoriui bei Europos čempionui D.Slaninai, kuris išdėstė aiškiai: patirtis įvairiuose lygiuose, užsigrūdinimas šiltame ir šaltame vandenyje, naujų vėjų siekis ir motyvacija, kuria trykšta dar sąlyginai jaunas latvių strategas.

Visgi A.Sireiką pakeisti yra didžiulis iššūkis. Tai – Šiaulių krepšinio mohikanas, kuris turi didžiulį vardą visoje Lietuvoje ir visos šiauliečių akys bus susmeigtos į N.Mazuro darbą bei visi stebės, kaip šiam pavyksta pakeisti legendą. Neabejotinai, šie treneriai bus lyginami, tačiau N.Mazuras yra ramus dėl to.

„Lietuva turi daug gerų trenerių. Kurtinaitis, Butautas, Sireika – legendos. Labai gerbiu trenerį Sireiką. Jis padarė daug tiek Lietuvos, tiek Šiaulių krepšiniui. Tai yra labai didžiulė asmenybė. Tikiu, jog sukursime gerus santykius ir galėsiu su juo pasikonsultuoti. Kalbant apie jo etapą Šiauliuose, jis baigėsi ir tai yra natūralus procesas. Vieni treneriai išeina, kiti ateina. Tai yra gyvenimas. Gali paimti Philą Jacksoną ar Greggą Popovičių, po jų vis tiek ateina kažkas kitas. Kažkam reikia pakeisti legendas. Aš neturiu problemų tai padaryti. Man tai yra naujas iššūkis.

Aš esu matęs daug dalykų. Spaudimas man yra normalus dalykas. Jeigu negali susitvarkyti su spaudimu, negali treniruoti komandos. Tu net negali būti mažos komandos treneriu. Visi nori laimėti, Lietuva taip pat yra pergalių šalis. Jeigu komanda nelaimi, kaltas treneris ir tai yra normalu. Aš prie to pripratęs ir nebijau spaudimo duoti rezultatą“, – teigė latvis.

Mazuras

„Visuomet taip yra. Aišku, kad to spaudimo bus. Pamenu, kad kai aš išėjau iš „Lietuvos ryto“, nelengva buvo ne vienam treneriui. Buvo Andzulovičius, Trifunovičius, visi susilaukė spaudimo ir juos lygino su manimi, – šia tema taip pat pasisakė R.Kurtinaitis. – Šitie dalykai bus ir Šiauliuose. Antanas eilę metų čia dirbo ir Mazuras bus lyginamas su Sireika, bet čia yra normalu. Svarbu tik treneriui susitvarkyti su spaudimu ir viskas bus gerai.“

A.Sireika buvo ir yra žinomas, kaip puolimo šalininkas. Greitas krepšinis, daug metimų, drąsa puolime, daug laisvės žaidėjams. Žvelgiant į pliką statistiką, panašus yra ir N.Mazuras. Jo treniruojama Tartu „Ulikool“ ekipa praėjusį sezoną Latvijos – Estijos lygoje buvo tarp penkių rezultatyviausių ir daugiausiai metimų išmetusių komandų. Beje, su Tartu klubu N.Mazuras šiame turnyre per dvejus metus iškovojo bronzą ir sidabrą.

N.Mazuro krepšinio filosofijos panašumų su A.Sireika mato ir R.Kurtinaitis.

„Stiliukas panašus į Sireikos. Latviai visuomet akcentuoja greitą puolimą, panašų į ispanų. Nemanau, kad jis išmąstys kažką kitokio. Manau, kad Šiauliuose kitą sezoną vėl bus daug jaunimo ir daug greito žaidimo. Nemanau, kad „Šiauliai“ keis strategiją ir pirks veteranus. Pamatysime panašią liniją“, – sakė legendinis treneris.

N.Mazuras pats pripažįsta, kad jo komandos yra orientuotos į puolimą, tačiau uždėjo akcentą ir ant gynybos.

„Mano komandos žaidžia greitą krepšinį, su daug atakų, metimų, aukštu rezultatyvumu. Vieningoje lygoje turėjome mačą, kuomet prieš Maskvos CSKA per du kėlinius įmetėme 65 taškus. Tai buvo rekordas. Niekam to nebuvo pavykę padaryti. Aišku, daug kas priklauso nuo to, kokią komandą pavyksta susirinkti, bet taip, mėgstu žaisti greitai, bet taip pat dedu akcentą ant sunkaus darbo gynyboje. Tai irgi labai svarbu“, – sakė „Šiaulių“ naujokas.

N.Mazurą į „Šiaulius“ pakvietęs D.Slanina mato esminį skirtumą tarp jo ir A.Sireikos.

„Pats žaidimo stilius gal ir turi panašumų, bet filosofija skiriasi. Sireika labiau žiūrėdavo į krepšininkų individualų meistriškumą. Mazuras labiau žiūri į žaidėjų motyvaciją, energetinį lauką. Taktika groja, bet ne pirmuoju smuiku. Tiek Sireikos, tiek Mazuro filosofijos panašumas yra, kad viskas daroma per patį žaidėją. Tik skirtumas, kad vienas treneris labiau žiūrėjo į individualius įgūdžius, o kitas žiūri į ambiciją, norą, troškimą“, – sakė Europos čempionas.

Slanina

Kur „Šiauliai“ eina ir nori nueiti su šiais pokyčiais? Kadaise vadintas bronziniu, klubas jau 13 metų negali pasidabinti LKL medaliais bei ši amžinai trečių etiketė jau yra nusitrynusi. D.Slanina teigia, jog pasikeitimai „Šiauliams“ yra į gerą ir laikas pradėti sugrįžimą ant pjedestalo.

„Natūralu, kad dabar būsime tranzicijos fazėje ir sakyti, kad visus kalsime, būtų tikrai per drąsu. Aš manau, kad šie metai turėtų būti proveržio. Mes dar tikslų labai didelių nekėlėme, bet ta vizija yra mažiausiai dvejų metų. Norisi sugrąžinti Šiauliams pergalių mundurą, kurį senokai praradome“, – teigė klubo direktorius.

Ambicingai į etapą „Šiauliuose“ žiūri ir N.Mazuras.

„Visi nori laimėti, nori patekti į atkrintamąsias, laimėti medalius. Norisi būti aukštai. Žinoma, kad norisi medalių. Kitaip kalbėti negaliu. Tai nebūtų mano stilius“, – užbaigė treneris.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės