„Langų“ rinktinė – kova dėl vietos Europos čempionate, žvalgantis į galimą sudėtį olimpinei atrankai (56)

Lietuvos rinktinė pradėjo kovas atrankoje į 2025 metų Europos čempionatą ir pirmajame mače įveikė vienus iš būsimo turnyro šeimininkų Lenkijos krepšininkus, kurie dėl dalyvavimo pirmenybėse ir taip yra ramūs.

Lenkų vyriausiasis treneris Igoris Miličičius tiek prieš susitikimą, tiek po jo ne kartą pabrėžė, kad į šį atrankos „langą“ žiūri, kaip į galimybę patikrinti žaidėjus prieš ateinančią vasarą vyksiančią olimpinę atranką.

Nors pagrindinis Lietuvos rinktinės tikslas šiuo metu yra pergalės, tačiau šiame straipsnyje bandysime apžvelgti visus mūsų komandos žaidėjus, jų sezoną klube bei perspektyvas būti pagrindinės komandos sudėtyje vasarą.

Tubelis

Ąžuolas Tubelis (Klaipėdos „Neptūnas“). Aukštaūgio situacija šioje rinktinėje susilaukė daugiausiai dėmesio. Vyriausiasis komandos treneris Kazys Maksvytis rotacijoje jį panaudojo paskutinį ir tik likus 3 minutėms iki mačo pabaigos. Rinktinėje Ą.Tubelis yra matomas kaip „ketvirtas“ numeris ir netgi toje trumpoje atkarpoje žaidė būtent šioje pozicijoje. Tai, kad Ą.Tubelis tokio minimalaus laiko sulaukė šiame „lange“ sureikšminti nereikėtų. Pagrindinis klausimas yra ką išskirtinio žaidėjas galėtų duoti kildamas nuo suolo, kai bus visi pagrindiniai rinktinės žaidėjai. Tai, kad Ą.Tubelis gali stumdytis per dvi pozicijas yra jo labai didelis pliusas, kadangi tokių žaidėjų turime išties nedaug. Pagrindinis trūkumas, kurį 21 metų centras turės kažkaip kompensuoti yra gynyba. Natūralu, kad reikės žaidėjo, kuris gali keistis ginamaisiais ir čia Ą.Tubeliui reiks per trumpą laiką žengti didelį žingsnį į priekį.

Deividas Sirvydis (Panevėžio „7bet-Lietkabelis“). Tai, kad puikų sezoną Panevėžio klube žaidžiantis D.Sirvydis šiame mače su Lenkija žaidė vos 12 minučių, tačiau per tą laiką buvo efektyvus – 2 pataikyti tritaškiai ir 8 pelnyti taškai. Tokio ryškiai išreikšto snaiperio Lietuvos pagrindinei komandai taip pat gali labai prireikti. Juolab, kad D.Sirvydis jau turi patirties ir žaidė Pasaulio taurės varžybose. Nors jo pozicijoje panašu, kad laukia kur kas didesnė konkurencija, tačiau būtent išreikštas metikas komandai reikalingas. Kartais geriau pasirinkti galbūt jaunesnį, vis dar žemesniame lygyje žaidžiantį žaidėją tačiau su aiškiai išreikštu pliusu.

Ulanovas

Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris“). Kapitonas jau pirmajame mače po ilgos pertraukos su rinktinės marškinėliais parodė, koks naudingas jis gali būti tokiame lygyje. Lietuviai puikiai dalijosi kamuoliu ir daug prie to prisidėjo E.Ulanovas. Rinktinių krepšinyje, kur laiko šlifuoti žaidimui nėra daug, itin svarbus pačių žaidėjų gebėjimas greitai prisitaikyti prie situacijų ir patiems jas kurti. Dar vienas pliusas yra, kad žalgirietis gali pridengti ir dažnai braškančią „ketvirtą“ poziciją. Kalbų net negali būti ir jeigu pats E.Ulanovas tik galės – jo Lietuvos rinktinei labai reikės.

Gabrielius Maldūnas (Panevėžio „7bet-Lietkabelis“). Tokie „langai“ yra puiki galimybė žaidėjams rinktis pliusus. Turbūt netgi geresnė negu draugiški mačai, kurie vyksta pasirengimo metu. Tuo gana neblogai pasinaudojo G.Maldūnas. Lietuvos rinktinės žaidimas žemu penketu atrodė gražiai, o pats aukštaūgis susikeitimo gynyboje atrodė ir vėl efektyviai. Būtent tai, kad jis gali būti kitoks nei pagrindiniai mūsų centrai atvėrė duris G.Maldūnui į Pasaulio taurės kovas. G.Maldūno situacija stipriai priklausoma bus nuo Donato Motiejūno. Jeigu pastarasis susitaikys su trečiojo centro vaidmeniu ir norės pakovoti olimpinėje atrankoje, tuomet G.Maldūno šansai susitraukia iki minimumo. Savo žodį šioje kovoje gali turėti ir Laurynas Birutis, tačiau jis jau praėjusiais metais atsisakė vykti kaip trečias centras. Jeigu D.Motiejūno ir L.Biručio nėra – labai realu, kad dėl vietos dvyliktuke kovotų būtent G.Maldūnas ir Ą.Tubelis. Dėl jau anksčiau išvardintų priežasčių. Akivaizdu, kad Ą.Tubelio lubos yra daug aukščiau, tačiau Panevėžio ekipos aukštaūgis reikiamus dalykus gali duoti čia ir dabar. Tai būtų tikra įdomi konkurencinė dvikova.

Gytis Radzevičius (Vilniaus „Rytas“). Akivaizdu, kad Pasaulio taurėje G.Radzevičius tikrai būtų gavęs savąjį šansą ir realu, kad netgi būtų turėjęs gana svarbų vaidmenį komandoje. Situacija pasikeitė ir matant visas pavardes būtent trečioje pozicijoje, labai sunku įsivaizduoti Vilniaus komandos puolėją olimpinėje komandoje. Kad G.Radzevičius turėtų būti tarp kandidatų – faktas. Šiuo metu vilniečiui yra 28 metai ir viename iš didžiųjų turnyro savo šanso jis dar tikrai turėtų sulaukti.

Lekavičius

Lukas Lekavičius (Kauno „Žalgiris“). Turbūt realiausias scenarijus, kad gynėjų grandyje matysime Europos čempionato tandemą – Roką Jokubaitį ir L.Lekavičių. Nors pastarasis žaidžia banguotą sezoną, tačiau kaip parodė rungtynės su Lenkija ir pastaroji atkarpa „Žalgiryje“ – L.Lekavičius savo naudą dar gali įnešti. Kartais įžaidėjo pozicijoje tokiose situacijose yra svarbus tiesiog patikimumas ir užtikrintumas. Tai šis gynėjas duoti gali, o parankių oponentų jam atakuoti varžovus „2 prieš 2“ atsiranda praktiškai visuomet. Nei klube, nei rinktinėje L.Lekavičius nelabai gali būti pagrindiniu atakų organizatoriumi, tačiau kilti nuo suolo jis tikrai gali.

Marekas Blaževičius (Santjago de Kompostelos „Obradoiro CAB“) Laba apmaudu matyti M.Blaževičių gana prastoje sportinėje formoje. Sezonas Ispanijoje klostosi aukštaūgiui iš Lietuvos gana sunkiai ir rungtynės šiame „lange“ jam daugiau yra galimybė atsigauti psichologiškai bei vėl pažaisti centru. Vasarą M.Blaževičius turės paskirti ne tik individualiam tobulėjimui, bet ir naujo klubo paieškai.

Margiris Normantas (Vilniaus „Rytas“). Dar vienas žaidėjas, kuris gali vykdyti specifines užduotis. Kelią į rinktinę M.Normantas gali bandyti prasiskinti savo gynyba. Būtent tai yra jo išskirtinumas nuo kitų „antrų numerių“ ir būtent čia reiktų dėti akcentą stebint jo žaidimą ir „langų“ rinktinėje. M.Normantas turėjo blykstelėjimų Pasaulio taurėje ir puolime, o žvelgiant į ateitį dėl vietos rinktinėje realu, kad vyks labai reali konkurencija tarp jo ir T.Dimšos bei D.Sirvydžio.

Martinas Gebenas (Manresos BAXI). Galima tik pasidžiaugti, kad yra žaidėjų, kurie vyksta į „langus“ tam, kad iškovotų teises žaisti čempionatuose kitiems žaidėjams. Būtent tokia yra „langų“ sistemos realybė, kad nemažai krepšininkų, vedančių rinktines į čempionatus, taip niekada juose ir nesužaidžia. M.Gebeno situacija yra būtent tokia ir kalba eina ne tik apie šią artėjančią olimpinę atranką. K.Maksvytis, visas trenerių štabas, sirgaliai tokiems žaidėjams turėtų būti išties dėkingi. Juolab, kad M.Gebeno lygis šiuo metu yra tikrai neblogas ir nemažoje dalyje konkurencingų rinktinių jis turėtų svarbų vaidmenį.

Olisevičius

Osvaldas Olisevičius (Trevizo „NutriBullet“). Jau praėjusioje atrankoje O.Olisevičius parodė, kad tokioje „langų“ komandoje jis gali būti naudingas. Šio straipsnio tikslas yra ir išskirti žaidėjus, kurie pasinaudoja galimybe parodyti save kitomis spalvomis. Tą puikiai padarė O.Olisevečius. Vargu, ar kas nors sudarinėdamas pagrindinės rinktinės kandidatų sąrašą prieš šias rungtynes į jį būtų įtraukęs Italijoje žaidžiantį puolėja. Dabar, tikrai norisi jį pamatyti konkuruojantį dėl vietos dvyliktuke. Juolab, kad Eimantas Bendžius didžiąją dalį sezono praleidžia dėl traumos. Po rungtynių O.Olisevičius teigė, jog jeigu reikės – jis pasiruošęs atvykti. Manau, kad šanso pakonkuruoti jis tikrai nusipelnė.

Rokas Giedraitis (Belgrado „Crvena Zvezda“). Reikia pamiršti prastus R.Giedraičio pasirodymus su rinktinės marškinėliais tiek jam pačiam, tiek ir sirgaliams. „Klišė“, kad R.Giedraitis niekad nebus naudingas rinktinėje yra niekuo nepagrįsta. Šis žaidėjas dar kartą įrodinėja Eurolygoje, kad yra ekstra klasės žaidėjas ir gali žaisti aukščiausiu lygiu. Sukurkite R.Giedraičiui išvedimų be kamuolių, duokite jam laisvės metimams ir mes galime pagaliau išvysti šį puolėją ryškiausiomis spalvomis. R.Giedraitis tiesiog privalo būti olimpinėje atrankoje ir belieka tikėtis, kad tai pagaliau bus jo metai.

Dimša

Tomas Dimša (Kauno „Žalgiris“). Dar vienas žalgirietis, kurio sezonas banguoja, tačiau tai, kad jis vietoje to, jog gydytųsi traumas yra komandoje, rodo didelį T.Dimšos norą. Solidus žaidimas pasaulio čempionate, geros rungtynės su Lenkija rodo, kad žalgirietis jaučiasi patogiai komandoje. Tiesa, jo situacija priklausys nuo kelių veiksnių. Visų pirma, ar K.Maksvytis norės trijų įžaidėjų ir nuo to ar komandoje bus Ignas Brazdeikis. Jeigu pastarojo buvimas dar nebūtinai užkerta duris T.Dimšai ir dar netgi kiltų klausimų, kuris iš jų šiai dienai gali būti geresnis, tai trijų tikrų įžaidėjų variantas žalgiriečiui nebūtų parankus. T.Dimša yra opcija pirmoje pozicijoje „iš bėdos“, tačiau faktas, kad daugiausiai jį norisi matyti žaidžiant atakuojančiu gynėju ir greičiausiai keičiantį Marių Grigonį.

Kristupas Žemaitis (Vilniaus „Wolves“). Tai kas geresnis: K.Žemaitis ar Vaidas Kariniauskas? Kiekvieną vasarą šios apklausos rezultatai turbūt būtų skirtingi. Viename klube žaidžiantys gynėjai apsilenkė ir Lietuvos rinktinėje. Jeigu K.Maksvytis nuspręs, kad jam reikia trijų įžaidėjų, tuomet labai realu, kad dėl šios pozicijos ir konkuruos du „Wolves“ atakų organizatoriai. Vis tik V.Kariniauskas turėjo solidesnį pasirodymą Pasaulio taurėje, kur jis buvo antrasis įžaidėjas. Jo bendraklubio vaidmuo Europos pirmenybėse tebuvo visiškai epizodinis.

Išvados. Matant bendrą paveikslą, realu, kad iš šios rinktinės į pagrindinę pretenduos vienas vidurio puolėjas. Greičiausiai tai bus mobilus žaidėjas ir spėjimas būtų, kad arba G.Maldūnas, arba Ą.Tubelis žais ir olimpinėje atrankoje. Sunku įsivaizduoti, kad rinktinėje nebūtų R.Giedraičio, ar E.Ulanovo, o štai komandoje esantys gynėjai turės konkuruoti tarpusavyje. Spėjimas, jog vietą nacionalinėje komandoje vasarą dar gaus D.Sirvydis, T.Dimša ir L.Lekavičius.

Taigi, šiame atrankos „lange“ mes matome maždaug pusę nacionalinės rinktinės, kuri bandys sugrąžinti Lietuvą į olimpines žaidynes.