Ketvirtadienį Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalio rungtynėse Lietuvos rinktinė susitiks su Italijos krepšininkais.
Nors visus šešis susitikimus Senojo žemyno pirmenybėse lietuviai laimėjo prieš italus, tačiau vienas pralaimėjimas 2004 metų Atėnų olimpiadoje skaudžiai prisimenamas iki šiol. Tuomet pajėgiausią sudėtį turėjusi Lietuva pusfinalyje netikėtai nusileido varžovams, kurie tritaškius metė įspūdingu 65 procentų taiklumu.
Dabartinės Italijos rinktinės vienas lyderių Luigi Datome prisimena tą susitikimą ir juokauja, kad lietuviams pasisekė, jog nebeliko nė vieno žaidėjo, kuris tuomet vedė komandą į priekį. Kalbėdamas apie būsimą dvikovą, po 14 taškų renkantis puolėjas pažymėjo, kad italams būtina kontroliuoti mačo eigą.
– Ką galite pasakyti apie Lietuvos rinktinę?
– Lietuva yra labai gera komanda, turinti puikius krepšininkus. Manau, kad jie turi daugiau patirties tokio svarbumo rungtynėse. Dauguma mūsų komandos žaidėjų pirmą kartą rungtyniauja Europos čempionate. Turime rungtyniauti taip, kaip tai darėme iki šiol ir nieko nebijoti.
– Lietuviai turi pajėgius aukštaūgius. Tai bus jų privalumas?
– Jeigu jie tinkamai juos išnaudos, tuomet taip. Tikiuosi, kad taip nebus. Mūsų sudėtis tikrai žemesnė, bet jau esame žaidę prieš aukštesnes komandas – Turkiją, Rusiją. Žaidžiame kitokį krepšinį, nes esame žemesni už varžovus. Tikiuosi, kad pridarysime bėdų ir neturėdami aukštaūgių.
– Kurie Lietuvos komandos žaidėjai yra pavojingiausi?
– Žiūrėjau statistiką ir mačiau, kad dauguma krepšininkų renka taškus panašiai, nėra vieno išsiskiriančio žaidėjo. Žinau brolius Lavrinovičius, taip pat Donatą Motiejūną. Lietuva žaidžia savo tradicinį krepšinį ir šiuo metu turi puikią komandą.
– Kaip manote, kokie yra jūsų komandos privalumai?
– Tai, kad mokame kontroliuoti rungtynių tempą. Turime daryti mažai klaidų ir priversti lietuvius mus vytis. Taip darome ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš kitas komandas.
– Lietuvoje dažnai prisimenamas mūsiškių pralaimėjimas italams 2004 metų olimpiadoje. Ar jūs pamenate tas rungtynes?
– Pamenu tas rungtynes. Dar tuomet buvau labai jaunas – vos septyniolikos. Jums pasisekė, kad iš tos komandos neliko nė vieno žaidėjo (Juokiasi). Dabar esame visiškai kitokia komanda ir visai kita karta. Per beveik dešimtmetį mūsų rinktinėje viskas pasikeitė. Manau, kad tame pusfinalyje Italija sužaidė vienas geriausių rungtynių savo istorijoje. Rytoj bus dar vienos svarbios rungtynės.
– Nesate labai tvirtas vyrukas, tačiau rungtyniaujate sunkiuoju krašto puolėju. Kaip jaučiatės šioje pozicijoje?
– Jaučiuosi labai mažas ir silpnas (Juokiasi). Tiesiog stengiuosi išnaudoti savo privalumus – greitį, staigumą ir gerą pataikymą. Visa komanda man padeda gintis prieš didesnius vyrukus. Mūsų tokia žaidimo filosofija – padėti vieni kitiems, ypatingai gynyboje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.