Kroatijai atstovavęs I.Vranešas apie smagią patikrą su „Real“ tandemu: dėl mūsų atidarytas oro uostas laukė iki vidurnakčio (2) interviu

Pastarajame FIBA „lange“ rungtyniavo penkiolika Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) žaidėjų, iš jų devyni atstovavo Lietuvos rinktinei.

Tarp likusių šešių buvo ir du Utenos komandos atstovai, tarp kurių – kroatas Ivanas Vranešas. 27 metų 207 cm ūgio puolėjui tai buvo debiutas nacionalinėje vyrų komandoje.

Solidų sezoną Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ žaidžiantis kroatas pripažįsta, kad ši patirtis jį itin sužavėjo ir tik dar labiau motyvavo likusiai sezono daliai.

„18 laipsnių temperatūra, saulė, jūra. Siunčiau komandai nuotraukas – jaučiau daug pavydo (Juokiasi). Praleidau namie puikias 15 dienų. Iškart po rungtynių su Mažeikių ekipa išvykau į Zadarą. Pasitreniruodavau ryte, baigdavau treniruotes apie 11-tą, tada saulėtą dieną galėdavau praleisti paplūdimyje, gerdamas kavą. Mėgavausi tuo ir persikroviau baterijas.

Su rinktine pasirengimą pradėjome Zadare, o tada vykome žaisti į Opatiją – mažą, kurortinį miestą pajūryje. Gyvenome penkių žvaigždučių viešbutyje, dangoraižyje su puikiu vaizdu į jūrą. Kai kurie vaikinai, kaip Hezonja, eidavo pasiplaukioti. Puiku, kad sezono viduryje turėjome tokią pertrauką ir pakeitėme aplinką“, – džiaugėsi I.Vranešas.

Per dvejas rungtynes rinktinėje I.Vranešas vidutiniškai pelnė 7 taškus, atkovojo 4 kamuolius ir rinko 13 naudingumo balų per 13 minučių. Jis buvo vienas rinktinės vedlių rungtynėse su Kipru, kai įmetė 10 taškų, atkovojo 5 kamuolius, atliko 4 perdavimus bei rinko 20 naudingumo balų.

„Smagi istorija tokia, kad po rungtynių aš, Mario ir Guerschonas ėjome į dopingo patikrą. Smagi kompanija. Kartu praleidome pusantros valandos, išgėrėme gal penkis butelius vandens kartu“, – juokėsi I.Vranešas.

Pokalbis su juo – apie debiutą rinktinėje, Kroatijos krepšiniui išaušusį laiką ir lemiamą etapą „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai.

– Jums tai apskritai buvo pirma patirtis atstovaujant vyrų rinktinei. Tikėjotės šio kvietimo?

– Taip, tai pirma patirtis, pirmosios rungtynės, nors būdavau sąrašuose ir anksčiau. Kalbėjausi su treneriu, žinojau, ko jis nori iš manęs, jis mane žinojo, stebėjo mano žaidimą, tad tikėjausi šio kvietimo. Pažinojau visus rinktinės vaikinus, tad neturėjau problemų su adaptacija.

– Kaip reagavote išgirdęs, kad turite progą žaisti rinktinėje?

– Jaučiausi gerai, laukiau to. Visada smagu atstovauti savo šaliai, tai didelė garbė – tai turi būti garbė visiems. Atstovavau šeimai, draugams, savo krepšinio mokyklai, klubui, 4 milijonams žmonių – turime jų vienu daugiau nei jūs, lietuviai. Kroatai domisi Lietuvos krepšiniu, yra girdėję apie „Uniclub Casino – Juventus“, manau, reprezentuoju klubui gerai, turėjau gerų rungtynių.

– Kaip jautėtės prieš debiutines savo rungtynes, kurios vyko prieš prancūzus?

– Žaidėme Breste – ta arena jau buvo man pažįstama, kadangi žaidžiau Prancūzijoje. Susirinko žmonių, kurie žinojo mane, kurie norėjo nusifotografuoti.

– Tai kuris po rungtynių sulaukė daugiau dėmesio – jūs ar Mario Hezonja?

– Smagi istorija tokia, kad po rungtynių aš, Mario ir Guerschonas ėjome į dopingo patikrą (Juokiasi). Smagi kompanija. Kartu praleidome pusantros valandos, išgėrėme gal penkis butelius vandens kartu. Turėjome čarteriu grįžti į Kroatiją, bet vėlavome – mūsų teko palaukti. Beje, oro uostas tuo metu buvo tyčia atidarytas būtent dėl mūsų – darbuotojai laukė, kol grįšime iš patikros apie vidurnaktį.

– Jums dviem pasisekė, kad G.Yabusele buvo geros nuotaikos, laimėjęs mačą.

– Jaučiausi saugiai, nes jis Mario komandos draugas (Juokiasi). Tikrai smagiai praleidome laiką, buvo daug juokų.

Vranešas

– Pralaimėjote prancūzams, bet įveikėte Kiprą. Kaip vertinate Kroatijos pasirodymą „lange“?

– Dvejos skirtingos rungtynės. Su prancūzais buvo sunkus mačas pilnoje arenoje, su puikia atmosfera, mes visada buvome netoliese, bet prametėme metimų ir skirtumas pasiekė 11 taškų. Manau, kad revanšuosimės namie, ruošimės tam.

Su Kipru žaidėme namie, taip pat puikioje atmosferoje, mėgavausi tuo, kad jau pirmajame kėlinyje ėmėme pirmauti. Pradėjau mačą starto penkete, aš ir Hezonja dviese rinkome taškus per pirmas 7 minutes, taip atitrūkome 15 taškų skirtumu. Galiausiai padarėme savo darbą, atidavėme duoklę sirgaliams, turėjome smagią kelionę autobusu ir ryte išskridau atgal į Lietuvą. Jau pirmą dieną buvau sporto salėje ir myniau dviratį, kad atsistatyčiau.

– Jokių juokų su Oliveriu Kostičiumi.

– Ne ne, ne dėl trenerio, tai buvo mano noras, mėgstu būti sporto salėje ir rūpintis savo kūnu. Pasikalbėjau su fizinio rengimo treneriu ir nuėjau minti dviračio, o kitą dieną turėjau individualią treniruotę.

– Kroatijos rinktinė turėjo sunkumų pastaraisiais metais. Neneigsiu, kad lietuviai taip pat. Kaip matote Kroatijos krepšinio ateitį?

– Kroatija turi puikius rezultatus futbole, bet visada turėjome ir gilią krepšinio istoriją, įskaitant mūsų ir lietuvių akistatas, „Cibona“ ir „Žalgirio“ mačus. 1996–1997 metų karta buvo antra geriausia pasaulyje, turime didelių talentų, didelių asmenybių. Jei rasime komandinę chemiją ir komandinį žaidimą, jaučiu, dabar tai turime, vasarą surinksime gerą rinktinę ir pasieksime gerų rezultatų. Manau, tam atėjo laikas. Atėjo laikas parodyti, ką galime ,kokių žaidėjų turime. Daug metų strigome ir dabar turime kažką parodyti.

– Turėjote solidų pasirodymą su rinktine. Ar tai jus dar labiau įkvėpė pasitikėjimo likusiai sezono daliai?

– Visada esu motyvuotas ir pasitikiu savimi. Grįžus į komandą tiesiog reikėjo atgal priprasti prie jos, kadangi čia ir rinktinėje – skirtingas žaidimo stilius, žaidžiau skirtingose pozicijose, turėjau kitus komandos draugus. Bet viskas gerai, tai – nieko naujo. Prieš akis svarbiausia sezono atkarpa, kai pamatysime, kur esame ir ką nuveikėme iki šiol. Turėjome nesėkmių, bet, tikiuosi, grįšime į pergalių ritmą.

Vranešas

– Vos grįžus LKL kovoms vėl pralaimėjote – šįkart sostinėje prieš „Rytą“. Kaip manote, kodėl šiemet „Uniclub Casino – Juventus“ per tiek bandymų nė sykio neįveikė vilniečių? Ankstesniais sezonais pergalių visad būdavo.

– Manau, kad pastarosiose rungtynėse daugiau lėmė psichologija. Turime naują komandos draugą T.J., kuris grįžo po traumos, visi turime vienas prie kito priprasti. Manau, viskas bus gerai, susitiksime dar sykį reguliariajame sezone, tikiuosi, tą mačą laimėsime. Sezonas ilgas, rungtynių daug, nereikia galvoti apie praeitį per ilgai. Išanalizavome rungtynes, dabar kitos mūsų laukia savaitgalį, taip pat prasideda ENBL atkrintamosios – reikia koncentruotis čia.

– Daug kas iš komandos draugų kalbėjo, kad pastaruoju metu „Uniclub Casino – Juventus“ buvo duobelėje. Matote ženklų, kad iš jos kapstotės?

– Taip, pralaimėjome ir Mažeikiams, ir paskutines ENBL reguliaraus sezono rungtynes, gerai, kad nuo to pernelyg nenukentėjome ir likome pirmi grupėje. Reziumuojant, taip, periodas nebuvo geriausias mums, bet sunkiu darbu, atiduodant 110 proc. savęs, galime grįžti ten, kur buvome. Į kitas rungtynes turime eiti negalvojant, kas buvo iki šiol. Tikrai galime grįžti į ritmą.

– Kaip jums sekasi priprasti prie T.J.Starkso, o jam – prie jūsų?

– Jis sunkiai dirbantis vaikinas, jis stengiasi prisitaikyti prie komandos ir atrasti savo vaidmenį. Normalus procesas, kurį turi praeiti kiekvienas naujokas. Tikiuosi, tai eisis greitai ir greitai turėsime šio papildymo grąžą.

– Kitą savaitę pradėsite ENBL atkrintamąsias. Nekantraujate pakovoti dėl pirmojo potencialaus titulo sezone?

– Taip, kiekvienas turnyras man yra svarbus, ypač, kai artėja finišo tiesioji. Visada nekantrauju laimėti ir manau, kad atiduosime viską ketvirtfinalyje bei pateksime į finalo ketvertą. Tiek mums, tiek Lietuvai būtų džiugu pasiekti šį trofėjų.

– Ar džiaugėtės po rungtynių, kuriose Klaipėdos „Neptūnas“ palaužė Panevėžio „7bet-Lietkabelį“? Tai reiškia, kad panevėžiečiai vis dar lieka žemiau jūsų turnyro lentelėje.

– Aš pats tik prieš valandą tai sužinojau, nemačiau mačo, sunku pakomentuoti. Reikės pažiūrėti lemiamą metimą (Juokiasi).

– Kalbant apie jus patį, tiek patenkintas esate tuo, kaip klostosi jūsų sezonas Utenoje?

– Oho, jau prabėgo 7 mėnesiai, kai esu čia. Kaip ir kasmet, vis kažko išmoksti iš komandos draugų bei trenerių, jaučiuosi pagerinęs žaidimo skaitymą, taktikas, koncentraciją, santykį su žmonėmis. Visada keliu sau aukštus tikslus. Manau, kad įveiksime šią krizę, normalu turėti pakilimų ir nuopuolių kiekvienoje ekipoje. Netrukus pamatysime, kaip pasirodysime atkrintamosiose, tada įvertinsime, ar pateisinome tikslus.