Jaudinantį pokalbį su T.Parkeriu prisimenanti 13-metė J.Jocytė su nekantrumu pasitinka naują karjeros etapą (15)

Seniai Lietuvos moterų krepšinis neturėjo tokio dėmesio, kokį turi dabar. Ir tai – dėka unikalaus talento, kuris neliko nepastebėtas ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje – 13-metės Justės Jocytės.

Jos pavardė į antraštes kilo nuo vasarą vykusio Europos šešiolikmečių čempionato. Ten J.Jocytė su 19,6 taško, 8,3 atkovoto kamuolio ir 20,4 naudingumo balo statistika buvo rezultatyviausia pirmenybių žaidėja, padėjusi Lietuvos rinktinei iškovoti sidabrą.

Po šio čempionato milžiniškas dėmesys krito ant 13-metės mergaitės pečių. Įvairių užsienio klubų žinutės, susitikimas su Tony Parkeriu, kvietimas į moterų rinktinę ir debiutas Moterų lygos komandoje. Vos per kelis mėnesius J.Jocytės gyvenimas ėmė verstis aukštyn kojomis ir ji tapo šiuo metu kone ryškiausia Lietuvos moterų krepšinio žvaigžde.

„Šitie metai buvo įspūdingi, dar tokių nesu turėjusi! Po to čempionato dėmesio buvo daug ir gal, manau, net per daug. Nesitikėjau, kad taip pasirodysiu, kad apie mane tiek rašys, kad tiek mokyklų atkreips dėmesį. Bet smagu, kai sulauki tokio susidomėjimo“, – sako Justė.

184 cm ūgio talentinga mergaitė gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tiesa, ten praleido vos porą savo gyvenimo mėnesių ir vėliau atvyko į pajūrį, kur gyvena iki šiol.

J.Jocytė juokiasi, kad kuomet buvo maža, tėvai įsivaizdavo klasikinį vaikų modelį: sūnus sportuos, o dukra mokysis muzikos, bet tvirtą charakterį turėjusi Justė buvo užsispyrusi – žais krepšinį ir taškas.

„Brolis pirmas pradėjo žaisti krepšinį, nuo pat mažens tą darė namuose. Tai aš sekiau jo pavyzdžiu, nors tėvai iš pradžių nenorėjo, kad tai daryčiau. Galvojo, kad berniukas lankys krepšinį, o mergaitė lankys muzikos mokyklą. Bet aš nelabai norėjau, visada su kamuoliu sekdavau brolį ir daugiau prie to klausimo kažkaip negrįžome. Nuo šešerių pradėjau lankyti krepšinio treniruotes“, – pasakoja ji.

Dabar Justė išsiskiria ne tik iš savo bendraamžių, bet ir vyresnių merginų. Kas labiausiai tai lėmė? 13-metė turi konkretų atsakymą.

„Tėtis. Jis mane nuteikinėdavo psichologiškai ir jei ne jis, gal būčiau paprastas vaikas, kuris tiesiog eina į treniruotes dėl laiko praleidimo ir energijos išliejimo. Jis buvo tas, kuris privedė mane prie to, kur esu dabar“, – tėčiui dėkoja Justė.

Jocytė

Dabar mergaitė gyvena įtemptu grafiku. Iš pradžių mokykla, vėliau – pusantros valandos treniruotės šešis kartus per savaitę, kartais įsiterpia ir rungtynės, o jei vis tik atsiranda laisvas laikas, ji viena arba su tėčiu keliauja dar papildomai padirbėti į salę.

Kuomet Tony Parkerio „Instagram“ paskyroje pasirodė nuotraukos su Juste, apsivilkusia ASVEL aprangą, buvo galima suklusti, ar ji pasirinko tobulėti Vilerbano sistemoje. Vis tik J.Jocytę šiemet dar galime matyti Moterų lygoje, vilkint Klaipėdos „Neptūno“ marškinėlius.

„Labai patinka treniruotės, su kiekviena diena jos vis sunkyn. Tai man patinka. Turėjau ir pirmas rungtynes prieš vilnietes, aišku, čia dar ne tas lygis, žaidėme labiau prieš jaunimo komandą, o vėliau lauks jau rimtesnės varžovės“, – apie savo debiutą kalbėjo Justė.

Pirmosiose savo rungtynėse su Vilniaus „Kibirkštimi“ ji per 31 minutę pelnė 21 tašką, atkovojo 5 kamuolius, 3 – perėmė, atliko 3 perdavimus ir surinko 30 naudingumo balų. Vėliau prieš „Šiaulius“ ji pasižymėjo 13 taškų, 5 atkovotais kamuoliais, 4 perdavimais, 2 blokais ir 21 naudingumo balu per 25 minutes.

„Aišku, toks debiutas prideda pasitikėjimo! Kuo geriau pasirodai, tuo daugiau jo įgauni.

Džiaugiuosi, kad į komandą mane priėmė draugiškai. Ir pernai turėjau kelias treniruotes su jomis, nebuvau atėjus į visai nepažįstamą aplinką. Su visomis vis labiau susibendraujame, viskas normaliai“, – džiaugiasi ji.

Jocytė

„Neptūno“ trenerė Andra Gabalytė taip pat kol kas tik gerais žodžiais atsiliepia apie savo auklėtinę. Komunikabili, darbšti ir ne veltui taip giriama – taip Justę apibūdina trenerė.

„Tai nebuvo mano pirmas įspūdis, nes buvau Justę mačius ir anksčiau. Aišku, ji palieka labai teigiamą įspūdį, tik man pačiai vis reikia sau priminti, kad jai tik 13 metų. Jei visas pasaulis rodo tokį dėmesį, reiškia, ji tikrai verta. O kaip seksis toliau, matysime eigoje.

Yra dalykų, kur reikia tobulėti. Aišku, to reikia kiekvienai, net ir vyresnei žaidėjai, visur ir visada. Yra dalykų, kur atrodo norisi, kad ji padarytų daugiau, bet tada sustoji ir galvoji: jai tik 13 metų. Kaip tokiame amžiuje ji daug ką daro labai labai gerai. Ateityje viskas ateis ir bus ištobulinta: kažkur greitis bus didesnis, gynyba – geresnė. Negalima perspausti“, – sako trenerė.

A.Gabalytę žavi kelios pagrindinės Justės savybės, o taip pat džiugina ir tai, kaip užklupęs didžiulis dėmesys nesusuko galvos jaunai mergaitei.

„Jos mąstymas, krepšinio intelektas, aikštelės matymas, žaidimo skaitymas – tai tikrai didelis pliusas, nes skaityti žaidimą duota ne kiekvienam ir tai daryti nėra paprasta. Aišku, ji turi ir labai gerą metimą, kas jai duoda daug.

Kartais stebiuosi ir žaviuosi, kaip tokių metų ji atlaiko dėmesį ir spaudimą. Kol kas nosies ji neužrietusi ir norisi, kad ir toliau jaunimui tai galvos nesusuktų ir norėtųsi dirbti bei spausti iš savęs viską“, – tikisi trenerė.

Jocytė, Parkeris

Ko gero įsimintiniausias J.Jocytės vasaros įvykis buvo kelionė į Vilerbaną, kur buvo galimybė susipažinti su ASVEL akademija, jos sąlygomis ir, žinoma, pačiu T.Parkeriu.

„Pakvietimas į ASVEL akademiją, kur turėjau treniruotę su moterų komanda, žaisiančia Eurolygoje, buvo gera patirtis. Susipažinau su žaidėjomis, rungtyniavusiomis WNBA. Kai atėjau į pirmą treniruotę, visos elgėsi su manimi kaip su sava.

Pamačiau visą ten vykstantį treniruočių procesą, požiūrį, dėmesį technikai, individualiam žaidimui, tam tikras trenerių funkcijas. Viskas tikrai aukštame lygyje – kaip ir turi būti“, – prisiminė J.Jocytė.

Nors WNBA rungtynių dažniau pažiūrėti neleidžia laiko skirtumai, J.Jocytė su susidomėjimu stebi Eurolygos ir Moterų lygos kovas. Džiaugėsi ji Vilerbane sutikusi ir jai žinomą žaidėją – Marine Johannes, turėjusią patirties WNBA lygoje.

„Dar spėjau nuotrauką pasidaryti (Juokiasi). Neeilinė žvaigždė, labai patiko su ja treniruotis“, – sako J.Jocytė.

Jocytė

Kalbėdama apie susitikimą su T.Parkeriu J.Jocytė neslepia šypsenos – jis įsimins ilgam, nes rankos prieš tą vakarą tikrai drebėjo iš jaudulio.

„Vasarą buvo ir kitų pasiūlymų, bet jie buvo ne per daug rimti ir nekonkretūs. Tiesiog sakė: mes tavęs norime, ir tiek. O Tony parodė didelį susidomėjimą, išdėstė visas detales, pasikvietė atvykti.

Kai susitikome, kiek mes šnekėjome tarpusavyje – maždaug valandą (Juokiasi). Iš pradžių net nesupratau, kas vyksta, negalėjau pagalvoti, kad su tokio lygio žvaigžde šnekuosi. Pradžioje tikrai drebėjo rankos, bet po to viskas buvo gerai“, – šypsosi 13-metė.

Neseniai gerą naujieną ji išgirdo ir iš tėčio – J.Jocytė buvo pakviesta į moterų rinktinės stovyklą ir ko gero galės išbandyti save mače su Albanija.

„Reakcija irgi buvo neeilinė (Juokiasi). Iš pradžių net nesupratau, galvojau, juokauja. Labai buvo smagu, džiaugiausi. Džiaugiuosi, kad manimi pasitiki, tai yra gera paskata visoms jaunoms žaidėjoms, kad nuo tokio amžiaus galima patekti į tokias rinktines.

Skirtumas nuo mergaičių ir moterų lygio yra didelis, laukia išskirtinė patirtis, labai laukiu, kai prisijungsiu prie moterų“, – džiūgauja Justė.

Šeimyna juokais patraukia per dantį mergaitę – kokią gi žvaigždę jie augina ir kada tas dėmesys baigsis. Tačiau riesti nosies J.Jocytė neketina. Ji žino, kad tik darbo dėka dabar prasidedanti pasaka gali išaugti į gražią ateitį.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra