J.Valančiūnas apie NBA finalą: pasitvirtino taisyklė, kad kas per daug, tas nesveika (9) interviu, G.Reginos ir Š.Sakalausko komentarai

Vilniaus krepšinio mokykloje birželio 16–18 dienomis vyko trijų dienų nemokama Jono Valančiūno stovykla, skirta 1998–1999 m. gim. vaikams. Stovykloje patarimus, pamokymus dalino ne tik NBA klubo Toronto „Raptors“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės vidurio puolėjas, 22 metų 213 cm ūgio J.Valančiūnas, bet ir krepšinio pasaulyje gerai žinomi specialistai – VKM direktorius Šarūnas Sakalauskas, treneris Gintautas Regina bei Darius Maskoliūnas, Steponas Babrauskas, pirmoji J.Valančiūno trenerė Nijolė Bartaševičiūtė. Paaugliai godžiai klausėsi šių specialistų patarimų ir pamokymų.

G.Regina: Jonas yra pasiekęs fizinių duomenų piką

„Mano auklėtinis Jonas Valančiūnas paprašė padėti organizuojant stovyklą, o ir man pačiam juk įdomu padirbėti su jaunimu, pasižvalgyti į atvykusius kitų miestų žaidėjus, pasidalinti patirtimi.

Tokiuose projektuose, kaip šis, nesu naujokas. Mes su Klemensu Patiejūnu (buvęs auklėtinis) prieš kokius 7–8 metus buvome pradėję organizuoti tokio tipo stovyklas, kurios vykdavo tiek Vilniuje, Kaune, Nidoje ir trukdavo savaitę ar ilgiau. Ši stovykla Jonui Valančiūnui pirmoji, jis dar neturi patirties organizuojant stovyklas, bet viskas vyksta pakankamai sklandžiai, nors ir trumpai – 3 dienos labai nedaug. Manau, ateityje siūlysime Jonui, kad jis stovyklos formatą ištęstų iki 5 dienų.

Stovykloje dalyvauja žinomi treneriai: Darius Maskoliūnas, pirmoji Jono trenerė Nijolė Bartaševičiūtė , manau, tie, kurie dalyvauja, tikrai žinių įgys.

Stovykla apskritai svarbi žaidėjams – ir įgūdžių tobulinimui, ir tuo pačiu palyginti save su kitais atvykusiais iš kitų miestų žaidėjais. Savotiškas pasidalinimas patirtimi ir įgūdžiais.

Kiekviena stovykla turi turėti temą. Ši stovykla skirta tobulinti puolimo įgūdžius, kurių yra įvairių, tačiau mes susikoncentravome ties keliais momentais. Pirma stovyklos diena – metimo įgūdžių, puolimo judesių su kamuoliu tobulinimas.

Antra stovyklos diena – dalyviai suskirstyti į dvi grupes: žemesnius ir aukštesnius. Darius Maskoliūnas vedė treniruotę tik žemesniems žaidėjams, tobulino kamuolio varymo įgūdžius. Aukštesniems žaidėjams VKM direktorius Šarūnas Sakalauskas kartu su Jonu Valančiūnu vedė treniruotę vidurio puolėjams būdingus judesius.

Vakarinė treniruotė buvo mišri, skirta puolimo „du prieš du“ įgūdžių tobulinimui.

Trečia stovyklos diena – skirta greito, nepertraukiamo puolimo, „penki prieš penkis“ įgūdžių tobulinimui. Vakarinė treniruotė skirta žaidimui 5 prieš 5 tam, kad žaidėjai tai, ką dvi dienas įtemptai mokėsi, galėtų bandyti realizuoti žaidimo metu.“

Didžiuodamasis savo garsiuoju auklėtiniu J.Valančiūnu, G.Regina prisimena pirmuosius Jono metus Vilniaus krepšinio mokykloje.

„Atvažiavo Jonas į Vilnių būdamas 14 metų. Jo ūgis buvo apie 204 cm. Buvo laikomas aukštu ir buvo matyti, kad dar turi potencialo augti, kad kūnas nors ir laibas, trūksta raumenyno, bet fizinių galimybių augti tikrai yra.

Jonas pasižymėjo darbštumu, imlumu informacijai, greitai įsisavindavo mokomąją medžiagą, apskritai dirbti su juo buvo smagu, nes žmogus tiesiog buvo motyvuotas, žinojo, ko atvyko į Vilnių. Su tokiu žaidėju lengva dirbti.

Atsimenu, kartą mes su „Lietuvos ryto“ klubo vadovybe nubaudėme Joną, kai jis su savo draugais čia iškrėtė pokštų, kurių aš nenorėčiau minėti, ir nusprendėme išbraukti jį iš komandos, besiruošiančios jaunimo Eurolygos atrankos varžyboms. Už savo išdaigą jis neteko galimybės vykti į Eurolygos čempionatą. Bausmė buvo griežta, bet, manau, pamokanti. Skausmingai bausmę išgyveno, neabejoju, kad tuo metu stipriai pyko ant manęs, o dabar, galvoju, tikrai pasakytų, jog sprendimas buvo teisingas.

Nedaug laiko praėjo, kai žaidė „Lietuvos ryte“, tuomet dažnai matydavomės, o dabar nesimatėme jau porą metų, žaidėjas stipriai pasikeitęs, sutvirtėjęs, įžengia į tą amžių, kai visi fiziniai parametrai pasiekę piką.

Manau, kaip žaidėjas jis yra susiformavęs ir, be abejo, malonu matyti, kad neapsiriboja tuo, ką turi šiandien, o toliau kelia meistriškumą, pats dalyvavo Hakeemo Olajuwono stovykloje kaip vidurio puolėjas, tad smagu, kad žaidėjas nori tobulėti ir siekti aukštesnių rezultatų.“

Kalbėdamas apie dabartinius savo auklėtinius, gimusius 1996 metais, treneris pasakoja, kad nenorėtų lyginti ir sakyti, kad auga antras ar trečias Valančiūnas, nes kiekvienas žaidėjas – savaip įdomus.

Treneris tikina, kad iš Lauryno Biručio, Regimanto Minioto galima sulaukti tikrai aukštų rezultatų. Be abejo, jo nuomone, tiek Tomas Rimša, tiek Margiris Normantas, „jei susitvarkys su savo charakteriais ir turės sveikų ambicijų“ galėtų pasiekti puikių rezultatų, nes jų duomenys „kaip krepšininkų yra geri“. „Visi keturi žaidėjai pateko į U18 rinktinės kandidatų sąrašą. Manau, kad 12-tuke turėsime iš to ketvertuko kažką rinktinėje“.

Š.Sakalauskas: tai neįkainojamos pamokos Lietuvos vaikams

„Žvelgiant atgal džiugu, kad praėję mūsų mokyklos Moksleivių krepšinio lygos metai buvo geri.

Reitinguose išlikome tose pačiose vietose, merginos tvirtai pirmauja, vaikinams dar reiktų tobulėti, bet neužleidžiam pozicijų, o krepšinyje tai yra gerai. Taip pat labai gerai, kad keturi mūsų mokyklos auklėtiniai pateko į aštuoniolikmečių rinktinės atranką. Tai yra pripažinimas treneriui už tai, kad dirbo kryptingai ir parengė perspektyvių žaidėjų jaunių komandoje.“

Direktorius džiaugiasi prabėgusia krepšinio stovykla. Pats Š.Sakalauskas yra dalyvavęs krepšinio stovyklose daugelyje šalių. Pernai – ir Donato Motiejūno organizuotoje stovykloje.

„Skirtumų nėra, panašus formatas – vienas koordinatorius – treneris paruošia planą, aptaria su kitais dalyvaujančiais treneriais, nusprendžia, kokius technikos uždavinius įgyvendins stovykloje – ir juos įgyvendina.

Šios stovyklos formatas geras. Vaikai nuosekliai mokomi, treneriai turi gerą galimybę pabendrauti, pasidalinti krepšinio žiniomis. Tai Valančiūno nuopelnas.

Pastarąjį kartą Joną mačiau žaidžiantį Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje 2010–2011 metų sezone. Jis debiutavo atkrentamosiose rungtynėse prieš Kauno „Žalgirį“ ir tą mačą „Lietuvos rytas“ laimėjo.“

Pasakodamas apie J. Valančiūną krepšinio specialistas teigia, kad išryškėjo J.Valančiūno stilius, žiūrint į šį žaidėją aiškiai matyti, kad jis atlieka savotiškus judesius ir toliau nuo krepšio, ir po krepšiu.

„Jis labai profesionalus, o kartu ir labai šiltas jaunas žmogus. Nori padėti vaikams, dalintis žiniomis, savo požiūriu, bendrauja su vaikais ir praleidžia treniruočių dienas kartu.

Pagirtina, kad jaunas žmogus skiria tiek daug savo laiko bendravimui su vaikais, kurie sieja būsimą karjerą su krepšiniu, ir jis pats nepamiršta savo mokyklos.

Labai gražus jo dėmesys pirmajai trenerei yra pagirtinas ir tikrai pamokantis daugeliui krepšininkų, juk pirmasis treneris gyvenime yra labai svarbus. Vienoje iš treniruočių žaidėjai mokėsi Jono Valančiūno judesių, kuriuos jis pats demonstravo ir paaiškino: vidutiniu atstumu nuo krepšio, po krepšiu. Aptarėme planą ir jį įgyvendinome, tai rodo tikrai rimtą jauno žmogaus požiūrį į siekiančius tobulėti krepšininkus ir norą jiems padėti. Jono elgesys tikrai mandagus, šiltas ir dėmesingas. Tai neįkainojamos pamokos Lietuvos vaikams. Ir visa tai – nemokamai.“

J.Valančiūnas: sunkiausia buvo gintis prieš Pekovičių

– Kaip sekasi grįžus namo iš Kanados?

– Gerai sekasi, malonu grįžt namo, malonu pabūt su artimais žmonėmis. Esu grįžęs jau pusantro mėnesio. Jaučiuosi atsigavęs, viskas tvarkoj, aš jaunas žaidėjas, dar nereikia keturių mėnesių atsigauti.

– Kaip sekėsi sezonas Toronte? Ar jautiesi gerokai patobulėjęs?

– Kiekvieną kartą, kai išbėgi į aikštelę, išmoksti kažką nauja, kažką sau gauni, tai normalu, tikrai sezonas buvo geras ir komandai, tai dabar viltys sudėtos į kitą sezoną, kad jis nebūtų prastesnis.

–  Prieš ką buvo sunkiausia gintis žaidžiant NBA?

– Prieš Nikolą Pekovičių iš Minesotos „Timberwolves“, jis fiziškai labai stiprus žaidėjas, labai gerai sudėtas, tikrai geras žaidėjas.

– Ar žaidžiant kiek kitokį krepšinį NBA nei europietiškas sunku persiorientuoti?

– Yra skirtumas, bet vistiek reikia paimt kamuolį ir įmest į krepšį, yra taisyklių skirtumų, stilius galbūt kitoks, bet krepšinis yra krepšinis.

– Kaip kilo idėja organizuoti krepšinio stovyklą Vilniaus krepšinio mokykloje?

– Kilo mintis, kad tiesiog reikia pradėt veikt, ne tik pačiam, bet ir kažkokį postūmį duoti vaikams, motyvuoti juos kažkaip. Manau, radom bendrą kalbą, kad stovykla tam yra idealus būdas, tai malonu, kad Vilniaus krepšinio mokykla padėjo ir Vilniaus krepšinio mokyklos direktorius Šarūnas Sakalauskas, Steponas Babrauskas, treneriai Gintautas Regina, Darius Maskoliūnas, Nijolė Bartaševičiūtė . Malonu, kad jie sutiko dalyvauti ir padėt, tai ir vaikams paskata tobulėti, siekti tikslų. Gal netaps visi profesionaliais krepšininkais, bet kuo labiau spaudi, tuo labiau jie nori tobulėti, nori kažko išmokt ir nori būt žinomi krepšininkai.

–  Kaip vertini vaikų žaidimo lygį tada, kai pats žaidei Vilniaus krepšinio mokykloje ir dabar?

–  Lygis auga, nes atsiranda naujos technologijos, nauji treniravimo būdai, gerai apmokyti treneriai, kurie daugiau visko išmano, juk krepšinis nestovi vietoj, auga tiek trenerių, tiek paties krepšinio lygis, nors jis nebuvo prastas ir kai aš žaidžiau šioje mokykloje.

 –  Koks jausmas sugrįžus į savo mokyklą?

– Treniruotės vykdavo kitoje salėje, bet varžybas čia žaidėm, jausmas geras, malonu, kad mokykla gražiai susitvarkiusi, ir visi labai gražiai gyvena, aš manau, kad puoselėjama ši mokykla gyvens ilgai ilgai.

–  Ar bendrauji, palaikai ryšius su buvusiais žaidėjais, su kuriais lankei treniruotes šioje mokykloje?

– Su kai kuriais bendrauju, nes praleidom kartu tikrai nemažai laiko, tai palaikau ryšį. Susitinkam gatvėje, pasisveikinam. (Juokiasi)

 – Ar kitais metais čia sugrįši dar vienai stovyklai?

– Trečia diena paskutinė, bet stovykla eina gera linkme, ir vaikinai išmoko naujovių, ir man tai nauja patirtis, nes dar nebuvau rengęs tokios stovyklos. Treneriai noriai dirba, mato potencialą, mato, kurie žaidėjai galėtų atstovauti šią krepšinio mokyklą. Visiems išėjo į naudą, tad stovykla tikrai bus ir kitais metais, gal net ilgesnė.

– Kaip NBA finalas, už ką sirgai?

– Už San Antonijaus „Spurs“ sirgau ir pasitvirtino, kas per daug – tas nesveika. (Šypsosi)

– Ar žmona nepyksta, kad tris dienas tavęs nemato namie?

– Vakare mato. (Šypsosi) Ką padarysi, reikia kažką aukot kartais. Toks darbas. (Šypsosi)

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra