J.Mačiulis jau mokosi "Montepaschi" derinių (11)

Jonas Mačiulis Italijoje gali užtrukti iki birželio pabaigos, jeigu pasirašys sutartį su šios šalies čempionu Sienos „Montepaschi” klubu.

„Bus kaip bus, nesuku sau dėl to galvos”, – juokėsi Lietuvos rinktinės krepšininkas, dar šios savaitės pradžioje atskridęs į Italiją.

Ketvirtadienio vakarą Sienoje 27 metų kaunietis jau nuo „Montepaschi” komandos atsarginių suolo stebėjo, kaip Italijos čempionai 109:79 sutriuškino Avelino „Sidigas” per šalies čempionato rungtynes.

„Ar Jonas bus mūsų komandoje, paaiškės kitą savaitę”, – po šios dvikovos neslėpė „Montepaschi” treneris Simone Pianigiani.

„Montepaschi” ėmė vilioti dar vieną lietuvį, nes dėl traumų negali žaisti net trys lengvieji puolėjai: Igoris Rakočevičius, Davidas Mossas ir Bootsy Thorntonas. Į Eurolygos finalo ketvertą nepatekusi Sienos komanda nerimauja, kad gali neapginti Italijos čempionės titulo.

Italai tvirtina, kad jei J. Mačiulis išlaikys sveikatos patikrinimo egzaminą, sutartis su juo gali būti pasirašyta sezonui.

– Jonai, Sienoje jums buvo atlikta išsami sveikatos patikra: magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija. Ar italams neužkliuvo, kaip sugijo jūsų dešinioji koja?

– Bent jau man niekas nieko nesakė. Manau, kad būtų pasakę, jei būtų radę ką nors bloga. Kadangi nieko nerado, tai ir nebuvo ką sakyti.

– Ar jau pradėjote derybas su „Montepaschi” vadovais dėl sutarties?

– Kai italai man paskambino, paklausė, ar norėčiau ir galėčiau atvykti pas juos dešimčiai dienų pasitreniruoti. Tiesą sakant, netgi nežinau, ko jie iš manęs tikisi: ar nori pažiūrėti, kaip atrodau, ir pagalvoti apie kitą sezoną, ar jau šį sezoną tikisi matyti mane aikštėje. Man jokio skirtumo, kur treniruotis – namie ar čia. Dabar dukart per dieną treniruojuosi Sienoje.

– Italijos žiniasklaida jau užsiminė, kad „Montepaschi” nori jums pasiūlyti sutartį sezonui. Ketinate likti Sienoje iki šio ar 2012–2013 metų sezono pabaigos?

– Greičiausiai kalbama apie šį sezoną, nes apie kitą dar pats negalvoju. Tačiau nežinau, kaip čia kas bus.

– Ar atvykus į Sieną italai davė komandos derinius, prašydami juos kuo skubiau išmokti?

– Davė. Atskirai man niekas nieko neparodė, gavau tiktai popierius, kad išmokčiau ir negrybaučiau. Jau žaidžiau per treniruotę su komanda krepšinį penki prieš penkis. Kaip sekėsi? Man atrodo, kad gerai. Bet sunku pačiam save vertinti. O kaip atrodo treneriams – nežinau. Nepasakė nei kad esu grybas, nei kad šaunuolis. Kadangi savaitgalį komanda vėl žaidžia rungtynes, tenka daugiau treniruotis tik su fizinio rengimo treneriu. Kol kas treniruotės – vidutinio sunkumo. Apie tai, kaip realiai „Montepaschi” treniruojasi, bus galima spręsti tik kitą savaitę – jau po rungtynių.

– Ar su „Montepaschi” treneriu kalbėjotės, ko jis iš jūsų tikisi?

– Mes ne boba su diedu, kad tikėtumės vienas iš kito meilės ir supratingumo. (Juokiasi.) Ir aš, ir jie žino, koks esu žaidėjas. Niekada nemėtysiu nuo aikštės vidurio ir nežaisiu prie tritaškio linijos. Jie nežiūri į mane ir kaip į vidurio puolėją. Turiu žaisti tik taip, kaip moku – niekas iš manęs daugiau nereikalauja. Komanda mane sutiko labai draugiškai – daugumą žaidėjų aš pažįstu jau seniai: dažnai su jais susitikdavau, kai atstovavau „Žalgiriui” ar „Armani Jeans”. Nustebusių nebuvo – visi supranta, kad jei trys „tretieji numeriai” yra traumuoti, reikia pastiprinimo.

– Ar R. Kaukėnas ir K. Lavrinovičius jau aprodė jums Sienos įžymybes?

– Nėra čia labai ką rodyti, kai visas miestas – kaip Vilniaus centras. Sienoje ne kartą esu buvęs, ir taip neblogai ją pažįstu. O jeigu rimtai, su Rimuku ir Kšyštofu kol kas matėmės tik per treniruotes. Visą kitą laiką laksčiau pas daktarus ir kitais reikalais.

– Po pernai lapkritį patirtos sunkios traumos, kai trūko kairiojo kelio priekinis raištis, R.Kaukėnas jau rengiasi grįžti į aikštę. Kaip jis atrodo per treniruotes?

– Sunku pasakyti, kaip jis pats jaučiasi, bet atrodo puikiai – ir bėga, ir šoka.

– Ar „Montepaschi” jums davė butą, automobilį?

– Ne – į treniruotes ir kitais reikalais mane vežioja vairuotojas, gyvenu viešbutyje – puikiai pažįstamame „NH Hotel”, kuriame nekart buvau apsistojęs su „Žalgiriu” ir „Armani Jeans”. Viešbučio restorane ir valgau, nes išeiti į miestą kol kas neturėjau laiko.

– Jei pasirašytumėte sutartį su „Montepaschi”, gali būti, kad sezonas jums baigtųsi tik birželio pabaigoje. Ar nesulaukėte susirūpinusio Kęstučio Kemzūros skambučio, nes Lietuvos rinktinė atrankos varžyboms į olimpines žaidynes pradės rengtis anksčiau?

– Skambino tiktai Mindaugas Balčiūnas (LKF generalinis sekretorius. – Red.). Jam pasakiau, kad kol kas nežinau, kiek čia užtruksiu. Jei žinosiu ką nors daugiau, pats paskambinsiu. Žinau tik viena: jeigu Italijos čempionate norėsiu žaisti nors vienas rungtynes, turėsiu pasirašyti kokį nors popierių. Italijoje į šituos dalykus žiūrima labai griežtai ir be sutarties žaisti tikrai negalėsiu.

– Kaip žinią, kad galite atsidurti pas pagrindinius varžovus, sutiko buvę draugai iš Milano ekipos?

– Kalbėjausi su puolėju Stefano Mancinelli, klubo vadybininku. Jie džiaugiasi, kad grįžtu, bet tikrai neapsidžiaugė, kad galiu tapti jų varžovu. (Juokiasi.)

Eglė Šilinskaitė, lrytas.lt.