Išvykų dienoraštis: judesiukas Marijampolėje (16)

Ne itin gausios pajėgos prieš savaitę pasiekė Rygą, tačiau šį kartą viskas priešingai. Iš Kauno į netolimą Marijampolę pajuda du pilni autobusai, t.y. 95 žaliai balti. Agitacijos, reklamos ir kalbos, sklidusios pastarąsias savaites apie artėjančią masinę Kauno “Žalgirio” fanų išvyką nenuėjo perniek – turime absoliutų šio sezono rekordą. O anksčiau toks skaičius žmonių atsirasdavo tik per keliones į Vilnių, kai varžovas būdavo pats didžiausias. Ir į Panevėžį pernai pavyko surinkti kiek daugiau nei šimtą žmonių LKF finale.

Tiek istorijos ir statistikos. Taigi nuotaikos pakilios, o dar linksmiau pasidaro išvydus būsimų aukų – J. ir M. – dar sveikas ir neįraudusias ausytes. Jiems šiandiena dešimta! Ekstremalių pojūčių mėgėjai, matyt, kad tokią gausią išvyką pasirinko. Sulaukus paskutiniųjų keleivių pirmajame autobuse, šis pajuda, kai tuo tarpu antrasis išvyko jau prieš 15 minučių. Iš karto laukia linksmas darbas – surašinėti keleivius, reikalaujantis laaaabai lakios fantazijos kuriant vardus bei pavardes. Iki Marijampolės kelias netolimas, apsiribojama vienu sustojimu, o tik įvažiavus į miestą pasiekiama sporto salė.

Lauke pasidalinę kelionės įspūdžiais su kito autobuso keleiviais, pamažu sueiname į vidų. Sektoriuje šimtui dvidešimt žmonių (sulaukiame papildymo iš Vilniaus) tenka talpintis tokiame pačiame plote, kaip ir tada, kai mūsų nuvažiuoja penkiasdešimt, tad net pasisukti nelabai yra kur. Tačiau savotiškai malonus jausmas, kai žinai, kad visa tai - tik dėl Komandos mylimos. Garsiniu ir kiekybiniu atžvilgiu palaikymas geriausias šį sezoną. Dainos traukiamos be pertraukų, jos permuša bet kokius SF (Sūduvos Fanai/South Front) bandymus būti išgirstiems. Tai patys suprasdami, pastarieji išsižiodavo tik žaliai baltiems nutilus. Ir nors patys SF buvo informuoti apie masinį Marijampolės ėmimą bei agitavo gausiai susirinkti, sektoriuje buvo matyti viso labo tik šešiolika veidų.

Komanda, kaip jau įprasta, aikštėje nesidrasko, tad užtikrintai pasijaučiame tik antroje varžybų pusėje. Ketvirtajame kėlinyje skanduodami Mirzos vardą išlydime jį iš aikštės. Tiesa, tada pirmą kartą šios dienos mače pasigirsta ir suvalkietiški balsai: „Sūduva! Sūduva!”. Pergalę bei įspūdingą išvyką vainikuoja trys fajeriai, nušviečiantys sektorių teisinga žalia spalva. Lauke prie salės nusifotografavus bendrai nuotraukai, su dainomis pasitinkame žalgiriečius ir sušalę traukiam namo.

Pakeliui – ilgai laukta ausų tampymo ceremonija. Pramoga žiūrovams, o sukaktuvininkams – skaudi procedūra, po kurios ausis tenka glausti prie šalto autobuso stiklo. Padaromas bendras sustojimas tam, kad nebūtų pamirštas nė vienas, turintis teisę į J. ir M. ausis. Neoficialiais duomenimis, kraujo šį kartą išvengta. Po 20h pasiekiame mylimą Kauną. Visiems važiavusiems sakome LABAI AČIŪ, kad nepabijojote prisijungti. Be jūsų, išvyka būtų buvusi visai kitokia. Žinoma, labai tikiuosi, kad kitą kartą raginti nereikės ir išvykos sąrašas bus dar ilgesnis!