Į Rygą šį kartą susiruošta kaip niekad anksti. Mat vairuotojas turi įsakymą ilsėtis Rygoje devynias valandas. Tad jau aštuntą valandą tradiciniame išvykų pradžios taške pradeda rinktis šalikuoti jaunuoliai, tačiau čia prasideda pirmieji nesklandumai – parduotuvėje neveikia nė viena kasa, nei bankomatai nei kiti elektroniniai prietaisai, tad „dėl techninių kliučių parduotuvė kurį laiką nedirba“. Susitaikę su mintimi, kad apsipirkinėti teks kitur, pasigėrėję močiučių atkaklumu bandant patekti į vidų bei sulaukę paskutinio – tryliktojo - dalyvio, patraukiame Šilainių MAXIMOS link, o tai ne taip blogai – A. iš karto visus nudžiugina, kad joje rasime populiariojo Barry‘s. Reiškia, kelionė atsieis pigiai. Prikrovę įspūdingą bokštą alaus skardinių, pagaliau kiek po devintos valandos ryte išvažiuojame iš Kauno.
Iš karto surengiamas totalizatorius, kurio fonde šį kartą - 12 litų. Mintys pamažu pradeda suktis apie pokerį, tačiau turnyras pradedamas tik už sienos, ištraukus iš bagažinės stalą-būgną. Pirmąjį turnyrą laimi Garliava. Muitinėje skubame išsikeisti latviškų pinigų, tačiau čia smagumai tęsiasi toliau. Esame sustabdomi muitininkų ir žaliai balti nebūtų tuo, kuo yra, jei sieną pravažiuotų kaip normalūs piliečiai. Pasirodo, mailiukas I. į užsienį išsiruošė su Europos sveikatos draudimo pažymėjimu, tačiau brolio ir supratingo muitininko dėka, esame paleidžiami su įspėjimu, kad jei sustabdys dar, mums tikrai šakės. Šitaip kelias iki Rygos neprailgsta ir apie pirmą h jau parkuojamės prie arenos. Iki mačo dar pusė dienos, tad tenka daryti ekskursiją po senamiestį. L. ne veltui gyrėsi, kad turi žemėlapį – orientacinio sugebėjimai pravertė. Akys užkliūna už viešos čiuožyklos vienoje senamiesčio aikščių, tačiau išsiskirti nenorime, o norinčių ant ledo – tik trys, tad taikomės prie daugumos ir ieškome kaunietiškojo 4ML analogo, tačiau kaskart paklausus alaus kainos, tenka mandagiai atsisveikinti, nes, jei vestume vidurkį, alaus bokalas senamiestyje kainuoja dešimt litų. Jau ir kojos nebelabai neša, tad nusprendžiame apsistoti Victory Pub‘e. Čia už bokalą Lačplėsis alaus tenka paklot 1,5 pinigo. Per porą valandų spėjama ir nusnausti, ir kortom sulošti, ir nuotykių tualete apturėti, ir Vankuverio olimpines paveizėti. Galiausiai vėl išlendam į lietingą senamiestį ir dabar mūsų tikslas – prekybcentris.
Apsipirkę vakarui bei pietums, vėl sekame paskui L. ir jo žemėlapį. Arena pasiekta sėkmingai, o į vidų sueiname be problemų. Išsikabiname savasias vėliavas – mačas jau čia pat. Nepilnos sudėties “Žalgiris” vėl patampo nervus, o palaikymas mūsų fronte patenkinamas kaip tokiam žmonių skaičiui. Vaizdą paįvairina mojuojama vėliava, o garsą – būgno garsai. Dainos bei skanduotės skamba be didesnių pauzių, tačiau ne itin galingai. Prie to prisideda ir Rygos VEF fanai, kurių maždaug tiek pat, kiek mūsų. Galiausiai pasiekiame pergalę penkių taškų skirtumu – totalizatoriaus fondas keliauja į biudžetą. Pasitinkant komandą eilinį kartą susiduriame su sunkumais – tenka lipti per tvorą, kad galėtume atsisveikinti su žaidėjais. Tačiau į tai sureaguoja apsauginiai, kurie atidarę vartus išvaro mus iš gardo. Tarpuvartėje įvyksta nedidukas apsistumdymas. Komandai tenka ploti stovint pusnyse už tvoros, tai pastebėjęs Kalnas, vienintelis ateina padėkoti už tai, kad atlydėjome komandą. “Palinkėjęs” geros kelionės, nuskuba į autobusą, žaidėjus išlydime ir traukiame saviškio mikroautobuso link.
Čia prasideda masinis maisto atsargų nakinimas. Apsiriję toliau tęsiame pokerio turnyrą, kurio prizinis fondas antrą kartą keliauja į Garliavą. Fone sukantis išvykų kompaktui, atmosfera itin jauki – nors mūsų nedaug, bet tokios negausios išvykos – geriausias būdas įsilieti į fanų gretas. Pasienyje vėl esame sustabdomi muitininkų.. Eilinį kartą vairuotojui sumurmėjus kažką tokio į “Banda jedet na vyjezd”, esame vėl paleidžiami. Kauną pasiekiame apie pusę pirmos, nors prognozės buvo kur kas graudesnės. Po daug jėgų pareikalavusios, tačiau labai smagios išvykos, dauguma lekia ilsėtis. PO SAVAITĖS MASIŠKAI IMAME MARIJAMPOLĘ!
Norėdami komentuoti prisijunkite.