Istoriniai filmai apie krepšinį atgaivino prisiminimus

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos krepšinio visuomenės žmonės praleido ne salėse ar arenose, o prie kino ekrano. Lietuvos krepšinio 90-mečio proga Kauno „Romuvos“ kino teatre buvo surengtas filmų apie Lietuvos krepšinį vakaras.

Galimybe prisiminti ryškiausias praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Lietuvos krepšinio asmenybes pasinaudojo per 300 žmonių. Tarp jų buvo galima išvysti šiandien 42-ąjį gimtadienį minintį Lietuvos rinktinės vyriausiąjį trenerį Kęstutį Kemzūrą, Kauno merą Andrių Kupčinską, nacionalinės komandos gydytoją Vytenį Trumpicką, krepšininkų, krepšininkių, veteranų bei daugelį kitų krepšinio visuomenės žmonių.

„Manau, Lietuvos krepšinio federacija minėdama 90-metį parodė, kiek ji gali pasiekti tautos, vienybės ir patriotizmo labui. Krepšinis kitoms sporto šakoms parodė pavyzdį, kaip reikia vienyti ir suburti tautą bei puoselėti valstybės idėjas. Neabejoju, kad kitas šimtmetis vėl bus kupinas aukštų pasiekimų“, — tvirtino Kauno meras A. Kupčinskas.

„Sveikinti su 90-mečiu reikia ne krepšinio federaciją, o jus visus. Juk tik dėl jūsų nuoširdaus darbo ir įdėtų pastangų šiandien galime džiaugtis tokia turtinga laimėjimais istorija, — susirinkusiems dėkojo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. — Filmų apie krepšinį vakarą surengėme turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje. Tikiuosi, kad artimiausiu metu, perimdami kolegų latvių patirtį, turėsime ir meninį filmą apie krepšinį, kuris atspindės mūsų pirmąsias pergales bei jų herojus.“

Vienas LKF vadovų „Romuvos“ kino teatro direktorei Violetai Diržinauskienei įteikė Lietuvos krepšinio 90-mečio medalį ir padėkojo už pagalbą rengiant filmų apie krepšinį vakarą.

„Romuvos“ kino centre susirinkę žiūrovai turėjo galimybę išvysti jauną LKF prezidentą Arvydą Sabonį, kurį filmų režisieriai įamžino ne tik krepšinio aikštelėje ar po traumų sveikstantį ligoninės palatoje, bet ir kaime jodinėjantį ant žirgo ar vairuojantį „Žiguliuką“.

„Bežiūrint šiuos istorinius filmus sugrįžo visi priminimai. Sėdėjome kartu su Vitoldu Masalskiu ir juokavome, kad po tokio vakaro bus sunku užmigti, — juokėsi ilgametis žalgirietis Alvydas Šidlauskas. — Renginyje dalyvavo nemažai jaunimo, kurie šių filmų nebuvo matę. Jie stebėjosi, kad prieš tris dešimtmečius krepšinis taip stipriai skyrėsi nuo dabartinio. Manau, tokius istorinių filmų vakarus apie krepšinį reikėtų rengti dažniau, jaunimas turėtų susipažinti su istorija.“

„Nors daugelis filmų buvo matyti prieš keletą dešimtmečių, buvo linksma prisiminti ankstesnius laikus bei to meto kinematografijos specifiką. Visi žiūrėti filmai buvo kurti sovietmečiu, tačiau jie buvo kur kas jausmingesni, negu daugelis šių laikų komercinių filmų“, — pastebėjo LKF direktorė Rasa Liuimienė.

Iš viso žiūrovai pamatė aštuonis trumpametražius filmus apie krepšinį: „Atsiplėšti nuo žemės“ (1980 m., rež. B. Pajėdienė), „Krepšinis, krepšinis, krepšinis“ (1982 m., B. Pajėdienė), „Aukso karštligė“ (1983 m., V. Starošas), „Citius, fortius ir ... aritmetika“ (1985 m., V. Starošas), „Achilo kulnas“ (1987 m., V. Starošas, F. Kauzonas), „Sportai, filmai, festivalis“, „Bermudų žiedas“ bei „Lietuvos kronikos dalis“.