Iš A.Šležo lūpų – negirdėta istorija apie linksmą A.Bagatskio nesėkmę tritaškių konkurse

Andrius Šležas tris kartus dalyvavo LKL tritaškių konkurso finale, bet nė karto neiškėlė į viršų nugalėtojo statulėlės. Tačiau būtent karjerą baigusiam ilgamečiam Vilniaus „Lietuvos ryto“ snaiperiui priklauso konkurso rekordas – 27 taškai iš 30 galimų.

Kovo 29-ąją „Siemens“ arenoje A.Šležo rekordą bandys pagerinti 12 BEKO-LKL Žvaigždžių dienos snaiperių. Kaip ir kasmet, A.Šležas per tritaškių konkursą prisislinks fotelį arčiau televizoriaus ekrano.

„Labai įdomu. Berods Eimantas Bendžius buvo labai arti rekordo (2011 m. jis surinko 26 taškus), tai jausmas tada buvo labai įdomus. Kai sužinai rezultatą, net atsipūti. Tačiau tikrai nėra taip, kad būčiau prieš naują rekordą. Kuo daugiau snaiperių Lietuvoje, tuo geriau“, – zvaigzdziudiena.lt pasakojo 40 metų jubiliejų praėjusią savaitę atšventęs buvęs krepšininkas.

Rezultatyviausias visų laikų „Lietuvos ryto“ žaidėjas prisiminė linksmą istoriją iš snaiperių turnyro 2005 metais „Siemens“ arenoje. Pagrindinis istorijos herojus – 2004 metais tritaškių konkursą laimėjęs Kauno „Žalgirio“ latvis Ainaras Bagatskis.

„Tada A.Bagatskis buvo konkurso favoritas. Jis jau prieš turnyrą buvo įsitikinęs savo pergale. Prieš pradėdamas turnyrą jis ėjo pro šalį ir pasakė: Andriau, kai mesiu paskutinius penkis serijos metimus, eik prie manęs su iškeltomis rankomis – mėtysiu per tave. Jis buvo toks tikras, kad pateks į kitą etapą, bet atrankoje surinko tik 13 taškų ir baigė pasirodymą. Tai buvo vienas prasčiausių konkurso rezultatų. Po savo serijos Ainaras nieko nebesakė. Ir rankų iškelti nebereikėjo“, – juokėsi A.Šležas.

Tinklalapiui zvaigzdziudiena.lt jis pasakojo apie snaiperių konkurso subtilybes ir klaipėdiečių prakeiksmą. Būtent Klaipėdos snaiperiai visus tris kartus paliko A.Šležą antroje vietoje.

– Andriau, ar pats specialiai ruošdavotės tritaškių konkursui? – zvaigzdziudiena.lt paklausė A.Šležo.

– Kas dalyvaus, sužinodavome tik paskutinėmis savaitėmis. Patys dalyvį aiškindavomės rengdami konkursą savo komandoje. Keturi žmonės paduodavo kamuolius, o mes mesdavome pagal visas taisykles – skaičiuodavome laiką, penktajam metimui duodavome du taškus. Jei būdavo galimybė, visada pasiruošdavau turnyrui.

– Tai ko pritrūko iki nugalėtojo titulo?

– Vis kažkaip pritrūkdavo jėgų. Kai 2009 metais Šiauliuose pagerinau snaiperių konkurso rekordą, prieš finalą buvau labai laimingas. Tada man jo ir nebereikėjo. Bet jei atsukčiau laiką atgal, dabar jau būčiau žaidęs iki galo. Tikrai buvo galimybė laimėti. Gal ir sveikatos pritrūko, gal nusisuko Fortūna. Vis tiems klaipėdiečiams pralošdavau (Šypsosi.).

– Kas tritaškių konkursuose būna svarbiausia?

– Komandos turėtų deleguoti tuos tikruosius metikus. Svarbu nemesti iš šuolio – prarandama daug laiko ir jėgų. Geriausiai sekasi tiems, kas meta iš vietos. Aš būtent ir buvau tas metikas iš vietos, todėl būdavo daug lengviau.

Nereikia skubėti. Ypač tiems, kas meta iš vietos. Be to, išmesti 25 metimus nėra taip paprasta. Tiems, kas to daryti nepratę, po to gali skaudėti riešą. Tai matosi kituose etapuose, todėl reikalingas specialus pasiruošimas.

Labai svarbūs paskutiniai metimai, už kuriuos skiriami du taškai. Dažnai keturis pirmuosius metimus įmetę krepšininkai prametę penktąjį labai nusivilia.

– Kas dabar geriausias snaiperis Lietuvoje?

– Martynas Gecevičius. Visada statau už Martyną. Jei Martynas dalyvaus ir šiemet, statyčiau už jį. Kita vertus, jei konkurse dalyvaus „Neptūno“ krepšininkas, būtinai – klaipėdietis, Martynui bus sunku. Bet jis vis tiek mano favoritas. Martynas meta labai greitai, mesdamas nešoka aukštai į viršų.

– Ar tritaškių konkursas jums vis dar laukiamiausia BEKO-LKL Žvaigždžių dienos dalis?

– Dar įdomūs dėjimai, bet kai pats nedalyvaudavau, labiausiai laukdavau tritaškių. O pačios rungtynės nėra labai rimtos, daugiau linksmo pobūdžio. Gavęs kamuolį meti ir niekas nieko nesako. Kartais norėtųsi ne šou, o rimtų rungtynių, kad išsiaiškintų, kas iš tikrųjų stipresnis.

– Galbūt pasikeitęs Žvaigždžių rungtynių formatas tai ir įgyvendins?

– Sunku pasakyti. „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ amžinų priešininkų komanda – priešininkai tik aikštelėje, bet ne už jos ribų. Juk vasara jie renkasi į rinktinės stovyklas, bendrauja tarpusavyje. Bet, žinoma, vis įdomiau. Permainos nėra blogai. Pamenu, kai Kauno sporto halėje kadaise LKL rinktinė žaidė prieš vieną „Žalgirį“. Tada buvo įdomu.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys