I.Šimkutė: sezonas ilgas, nors kitos komandos jau kabinasi medalius sau ant kaklo interviu

 25-erių metų puolėjos ir vidurio puolėjos pozicijose galinti žaisti Ieva Šimkutė yra vos antroji Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ komandos krepšininkė, kuri ekipoje liko po praėjusio sezono. Ji kartu su Egle Šniokaite ir bus labiausiai patyrusios sostinės klubo žaidėjos. Tačiau 191 cm ūgio krepšininkė teigia, kad jaunatviškas noras ir daug darbo gali padėti pasiekti gerų rezultatų tiek Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL), tiek Europos taurės varžybose.

„Šį sezoną bus daug sunkių kovų, tačiau, kad ir būsime jauna komanda, mes tikrai nežadame pasiduoti, – teigia I.Šimkutė. – Varžovės mūsų prieš rungtynes gali neįvertinti, todėl nuo pat pirmų minučių privalome pademonstruot ką mokame geriausiai“.

Tiesą, I.Šimkutei šio sezono rungtynės prasidės kiek vėliau nei komandos draugėms. Krepšininkei Kaune buvo atlikta menisko operacija ir į aikštę vidurio puolėja sugrįš po mėnesio.

Praėjusiame sezone I.Šimkutė LMKL čempionate sužaidė 27 rungtynes, per kurias vidutiniškai pelnydavo po 5 taškus, atkovodavo po 5 kamuolius ir atlikdavo rezultatyvų perdavimą. LKF taurėje puolėja pelnydavo po 6 taškus, Baltijos lygoje po 5 taškus ir rinkdavo po 6 atšokusius kamuolius, o Eurolygos turnyre po 1 tašką ir 1 atkovotą kamuolį.

– Kaip per vasarą pasikeitė „Kibirkšties-VIČI“ komanda?

Mūsų komanda pasikeitė iš pagrindų. Turime daug jaunų žaidėjų, naujas legionieres ir naują trenerės asistentą (Algirdą Paulauską, – red. past.). Manau, šiemet ir žaidimo stilius, ir pati komanda bus visiškai kitokia nei praėjusiais metais.

– Kaip šiuo metu sekasi bendrauti su naujokėmis?

Kol kas kolektyvas tikrai draugiškas, visos nori tobulėti, reaguoja į pastabas ir patarimus, sunkiai dirba per treniruotes, todėl būti pratybose itin malonu. Turime dvi legionieres iš Jungtinių Amerikos valstijų, su jomis bendrauti lengva, nes visos moka angliškai. Tik mūsų Chastity Reed turi keistą akcentą ir labai mėgsta šnekėti, tai kartais liekam jos nesupratusios ir tik šypsomės. C.Reed pati teigia, kad ir Amerikoje jos kartais niekas nesupranta. Bendrauti su ukrainiete Vita Gorobets yra daug sudėtingiau, nes sunkiai mokame rusų kalbą, o ji pati dar labai nedrąsiai šneka angliškai. Laikui bėgant tikimės, kad ji pralauš ledus ir su mumis bendraus daugiau.

– Kokį įspūdį palieka „Kibirkšties-VIČI“ legionierės?

Legionieres labai aktyvios, jų veiksmų aikštelėje daug, gera gynyba, aštrus puolimas. Manau, kad jos šiemet tikrai paįvairins žaidimą ir varžovėms bus daug darbo norint jas sustabdyti.

– Kokios šį sezoną galėtų būti „Kibirkšties-VIČI“ stipriosios pusės?

Greitis, jėga, jaunatviška energija, Eglės Šniokaitės tritaškiai metimai ir dar daug dalyku (šypsosi, – red. past.). Negalime dabar visų kortų atskleisti, reikia pasilikti ir slaptų ginklų.

– Šį sezoną būsi labiausiai tituluota komandos žaidėja. Reikės dalinti patarimus jaunimui?

Reikia tiek man, tiek visoms kitoms dar mokytis. Man Jurgitos Štreimikytės – Virbickienės sistema gynyboje ir puolime nebus nauja, todėl tikrai dažnai ją tenka paaiškinti komandos naujokėms, jog greičiau suprastų pagrindus. Matau, kad jos klausosi, bando išpildyti, todėl daug maloniau taip kartu dirbti.

– Tavo vaidmuo komandoje bus vienas svarbesnių. Negąsdina atsakomybė?

Negąsdina, juk jeigu bijai žaisti, tai iš vis nėra ką veikti krepšinyje. Laukiu naujų iššūkių. Kai jaučiu pasitikėjimą iš trenerių štabo, tai man geriau sekasi ir aikštelėje. Manau, kad viskas bus gerai tiek su komanda, ir tiek su manimi.

– Kaip manai, ko galima tikėtis Europos taurės varžybose?

Šį sezoną bus daug sunkių kovų, tačiau, kad ir būsime jauna komanda, mes tikrai nežadame pasiduoti. Varžovės mūsų prieš rungtynes gali neįvertinti, todėl nuo pat pirmų minučių privalome pademonstruot ką mokame geriausiai

– Šiuo metu visi bando pabrėžti Utenos ir Marijampolės dominavimą Lietuvos čempionate. Manai, šios komandos tokios nenugalimos?

Sezonas ilgas, dabar spėlioti per anksti. Po Naujų metų viskas gali keistis: ir finansai klubuose, ir naujos žaidėjos gali papildyti ekipas. Viskas įmanoma, juk kamuolys apvalus ir visi klysta. Žinoma, kitiems tiesiog sekasi, tai tikiuosi, jog šį sezoną sėkmė lydės ir mus. Laikas parodys.

– Kaip manai, LMKL šią vasarą sustiprėjo ar susilpnėjo?

Vienos komandos pasipildė geresnėmis žaidėjomis, kitos savo lyderes prarado. Viskas priklausys, kaip komandos susižais. Sezonas parodys. Bus daug įdomių rungtynių, pergalių ir pralaimėjimų, nors kitos komandos jau kabinasi medalius sau ant kaklo.

I.Šimkutė per savo karjerą žaidė Vilniaus „Lintel 118“, Vilniaus TEO, Kasereso „Extremadura“ (Ispanijos II lyga), CSP Reze (Prancūzija), Le Poire-sur-Vie (Prancūzijos II lyga) ir La Troche (Prancūzija) komandose. Krepšininkė žaidė Lietuvos šešiolikmečių, aštuoniolikmečių ir dvidešimtmečių merginų krepšinio rinktinėse.

Iš Klaipėdos kilusi krepšininkė praėjusiame sezone kartu su „Kibirkšties-VIČI“ komanda laimėjo Lietuvos (LMKL) ir Baltijos (BWBL) moterų krepšinio lygas, Lietuvos krepšinio federacijos taurę (LKF) ir žaidė Eurolygos turnyre.

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa