Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (1–5 vietos) (40)

Krepsinis.net ketvirtus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Portalo žurnalistai bei šalies žaidėjai ir treneriai surikiavo savo nuomone pajėgiausius krepšininkus, o bendras rezultatas pateikiamas jūsų teismui.

Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo teikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.

Krepšininkai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.

46–50 vietos>>>

41–45 vietos>>>

36–40 vietos>>>

31–35 vietos>>>

26–30 vietos>>>

21–25 vietos>>>

16–20 vietos>>>

11–15 vietos>>>

6–10 vietos>>>

5. (8) Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris“)

Statistika LKL: 23 minutės, 10,5 taško (37 proc. trit.), 3,7 atk. kam., 3,3 rez. perd., 14 naud. bal.

Statistika Eurolygoje: 28 minutės, 10,2 taško (40 proc. trit.), 3,3 atk. kam., 2,5 rez. perd., 11,7 naud. bal.

E.Ulanovo vieta Lietuvos krepšinio padangėje išlieka itin stabili – reitinge per ketverius metus užimtos 6, 6, 8 ir 5 vietos. „Žalgirio“ kapitonui siekiant pakilti užteko įrodyti, kad gali būti stabilus viso sezono metu, o ne įsibėgėti sausio mėnesį.

Jau ketvirtajame Eurolygos ture puolėjas surinko 15 taškų ir 22 naudingumo balus prieš Barselonos „Barcelona“, šeštajame 21 tašką atseikėjo Berlyno ALBA gynybai, devintajame 18 taškų surinko prieš Vitorijos „Baskonia“. Geriausią atkarpą jis sužaidė sezono viduryje, surengęs aštuonis dviženklius pasirodymus paeiliui, o sumažinęs apsukas savo svarbą vėl įrodė lemiamame mūšyje Miunchene, surinkęs 12 taškų nervingame mače. Ketvirtfinalyje jo produktyvumas taip pat nekrito – trys mačai prieš katalonus pažymėti 10 taškų ir 11 naudingumo balų vidurkiu. Nenuvylė ir pasirodymas LKL finale.

Ulanovas

Praėjusį sezoną E.Ulanovas skyrė apsipratimui po grįžimo iš Stambulo „Fenerbahče“, o šiemet jau pademonstravo realų progresą. 31-erių puolėjas sugebėjo sutvirtinti savo pataikymą iš toli, pataikyti ėmęs ne tik iš statinių padėčių, bet ir po driblingo bei atšokus ties tritaškio linija. Nestandartinė metimo technika netrukdo jam išlaikyti snaiperiams būdingų skaičių. Sezono pabaigoje rečiau naudojamas buvo kritusio efektyvumo žaidimas nugara į krepšį, tad smagu, kad žalgirietis tai kompensavo pagerintu žaidimu ties perimetru ir išlaikyta stabilia gynyba.

Retai įvertinami krepšininkų psichologiniai privalumai, bet E.Ulanovas gali pasigirti ir jais – kapitono pareigas komandoje jis priėmė itin rimtai, palaikydamas sklandžius dialogus tiek su komandos gerbėjais, tiek su žurnalistais. Lietuvis gali tiek prisiimti atsakomybę, tiek užvesti ekipą, kai to reikia ir solidžiai šiame vaidmenyje pakeitė Paulių Jankūną, nors šie batai ir neatrodė lengvai užpildomi.

E.Ulanovas Eurolygoje su „Žalgirio“ marškinėliais sužaidė jau aštuonis sezonus ir praėjusią savaitę ilgam pratęsė sutartį su komanda – ekipoje lieka iki 2027-ųjų. Tuomet puolėjui bus jau 35-eri, tad krepšininko amžiumi tai galima vertinti kaip kontraktą „iki gyvos galvos“. Gaila, kad vasarą jo nebus rinktinėje, bet perkopus į ketvirtąją dešimtį ir yra suprantama daugiau dėmesio skirti sau ir savo šeimai. Vis dėlto patekimo atveju norėtųsi jį matyti Paryžiaus olimpiadoje.

4. (4) Rokas Giedraitis (Vitorijos „Baskonia“)

Statistika Ispanijoje: 22 minutės, 10,8 taško (44 proc. trit.), 3,8 atk. kam., 1 rez. perd., 12,4 naud. bal.

Statistika Eurolygoje: 27 minutės, 10,4 taško (29 proc. trit.), 5,9 atk. kam., 1,6 rez. perd., 13,5 naud. bal.

R.Giedraitis išlaiko „status quo“ ir ketvirtąjį sezoną paeiliui baigia ketvirtojoje reitingo vietoje. Tik rinktinės reikalus sekančius gerbėjus tai gali stebinti, bet Eurolygoje ir Ispanijoje lietuvis žaidžia su tautiečiams retu polėkiu, o šį sezoną net ir smuktelėjus produktyvumui savo pozicijų neužleido.

Giedraitis

Jau pirmajame Eurolygos mače R.Giedraitis iššovė 19 taškų pasirodymu prieš Valensijos „Valencia“, antrajame susitikime buvo arti dvigubo dublio prieš Belgrado „Partizan“ (13 taškų ir 9 atkovoti kamuoliai). Vėliau dviženklių pasirodymų taip pat netrūko, sezonas buvo užbaigtas trimis tokiais mačais paeiliui, nors tai ir neleido patekti į atkrintamąsias. Tuo tarpu Ispanijoje solidžiausi sezono mačai fiksuoti prieš Badalonos „Joventut“, reguliariajame sezone surenkant 20 ir 23 taškus. Simboliška, kad varžovai atsilygino lemiamose kovose, eliminuodami baskus tiek Karaliaus taurės, tiek šalies pirmenybių ketvirtfinaliuose.

R.Giedraitis skirtinguose frontuose tarsi turėjo du skirtingus veidus – Ispanijoje jis išliko žudančiu snaiperiu, greitame žaidime jautėsi žuvis vandenyje ir tritaškius laidė 44 procentų taiklumu, atakuodamas tiek po pagavimo, tiek po driblingo, tiek greitose atakose. Tritaškių Ispanijoje jis išmetė daugiau nei dvitaškių. Eurolygoje vaizdas buvo kitoks – tritaškiai krito prastai, dvitaškiai buvo metami dažniau, o labiausiai stebino pagerinta kova po krepšiais. Tuo itin pasižymėta į Vitoriją atvykus Turkijos klubams – prieš Stambulo „Anadolu Efes“ nusiimta net 18 kamuolių, prieš „Fenerbahče“ atliktas dvigubas dublis (12 taškų ir 10 atkovotų kamuolių).

Kaip ir E.Ulanovo atveju, išskirti galima R.Giedraičio psichologines savybes. Retas atvejis, kad įprastai santūrūs lietuviai taptų kapitonais užsienio klubuose, ypač karštojoje Ispanijoje, tačiau R.Giedraitis sugebėjo įgyvendinti būtent tai. Žinoma, lietuvių Vitorijos klube yra net daugiau nei ispanų, tačiau tai tik dar labiau pabrėžia jo sugebėjimą į vieną kumštį sujungti itin tarptautinį kolektyvą.

R.Giedraičio ateitis Vitorijoje nėra užtikrinta, bet lietuvis gali būti ramus, kad net ir nepavykus susitarti, jis rastų darbą daugelyje Eurolygos komandų. Jo universalumas puolime ir „Baskonia“ marškinėliai primena geriausius Simo Jasaičio laikus. Jis tapo dar viena rinktinės netektimi šią vasarą, tačiau šioje solidaus vaidmens niekada ir neturėjo, tad nėra keista, kad sulaukus 30-ties dėl aukojamo laiko jau norėtųsi solidesnių garantijų.

3. (3) Marius Grigonis (Atėnų „Panathinaikos“)

Statistika Graikijoje: 26 minutės, 12,4 taško (42 proc. trit.), 2,9 atk. kam., 2,7 rez. perd., 13,4 naud. bal.

Statistika Eurolygoje: 18 minučių, 8,1 taško (44 proc. trit.), 1,6 atk. kam., 1,6 rez. perd., 7,6 naud. bal.

Kaip ir R.Giedraitis, M.Grigonis reitinge nejuda, ketvirtus metus paeiliui rikiuodamasis už Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) bokštų. Tai stebinti neturėtų – net ir kamuojamas traumų bei nugaros problemų jis išlaiko efektyvų žaidimą. Jis ir toliau yra individualiai labiausiai pažengęs gynėjas Lietuvoje, išliekantis puse galvos aukščiau už Roką Jokubaitį.

Grigonis

M.Grigonio sezonas banguotas buvo ne tik dėl traumų, bet ir dėl Atėnuose vykusio jovalo. Lietuvis neturėjo stabilių minučių, Graikijoje ilgai už borto buvo dėl registruoto, tačiau su klubo vadovais susipykusio Andrew Andrewso situacijos, o galiausiai viską supurtė ir pokyčiai trenerio poste, Dejaną Radonjičių pakeitus vietiniu specialistu Christos Sereliu, kuris savo lygiu nusileido daugumai komandos žaidėjų. Nepaisant visko, lietuvis savo darbą atliko, Graikijoje nuvesdamas komandą iki finalo. Tuo tarpu Eurolygoje buvo visko, tačiau skaičius iškreipė nesuprantamai trumpi pasirodymai. Atmetus mačus, kuriuose žaidė mažiau nei 7 minutes, vidurkis kyla iki 9,4 taško, kuris geriau iliustruoja 23 taškų pasirodymą prieš „Anadolu Efes“ ar 17 taškų į Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšį.

Gynėjas išliko universaliu ginklu puolime – jis gali tiek efektyviai mesti tritaškius, tiek pjaustyti varžovų gynybą aštriais perdavimais ir prasiveržimais. M.Grigonis stebina sugebėjimu patikimai užbaigti reidus link krepšio, nors iš pažiūros neišsiskiria nei atletiškumu, nei tvirtu sudėjimu. Gynyboje reikalai nėra tokie užtikrinti, dažnai ten ir pataupant jėgas, tačiau žaidžiant Ispanijoje įgyti vaidybos įgūdžiai leidžia parinkti varžovams pražangų puolime.

Karšto charakterio lietuvis nėra toks kapitoniškas kaip R.Giedraitis ar E.Ulanovas, bet galvoje turi kitokių pranašumų – užtikrintumą lemiamomis rungtynių akimirkomis. M.Grigonis niekada nevengė imtis iniciatyvos paskutinėse atakose, ne vieną pergalę tokiu būdu išplėšęs jaunimo krepšinyje bei tai sėkmingai perkėlęs į profesionalų lygį. „Panathinaikos“ šį vaidmenį dalinosi skambesnius vardus turėję legionieriai, bet M.Grigonio pasitikėjimas niekur nedingo.

M.Grigonis tapo jau eiliniu rinktinės praradimu, tačiau jo situacija yra labiausiai pateisinama – kamuojančios nugaros problemos reikalauja papildomo dėmesio, o aukštą lygį išlaikyti kiaurus metus su jomis būtų sudėtinga, dalyvavus ir praėjusiame Europos čempionate. Juo labiau, jam reikės spręsti ir klubinio krepšinio reikalus – drastiškus pokyčius vykdantis Atėnų klubas nerodo didelio intereso išlaikyti lietuvį, o ir jam pačiam žaidimas Ergino Atamano komandoje neatrodo kaip pats palankiausias kelias.

2. (1) Jonas Valančiūnas (Naujojo Orleano „Pelicans“)

Statistika NBA: 25 minutės, 14,1 taško (35 proc. trit.), 10,2 atk. kam., 1,8 rez. perd.

J.Valančiūnas prarado reitingo lyderio poziciją ir dėl to kaltinti reiktų ne tik sumažėjusias uteniškio minutes. D.Sabonis tiesiog tapo jėga, su kuria konkuruoti yra beveik neįmanoma, o labiau europietiško stiliaus aukštaūgis sulaukęs 31-erių savo perspektyvomis NBA klubų vadovų nežavi. Vis dėlto Lietuvoje J.Valančiūnas visada bus vertinamas ir mylimas.

Lietuvio sezone bangavimo netrūko, tačiau pakilimai buvo ryškesni už išgyventas duobes. Jau antrajame sezono susitikime Šarlotėje jis varžovams atseikėjo 30 taškų ir 17 atkovotų kamuolių, po savaitės Fynikse suvertė dar 25 taškus ir tai demonstravo neperžengdamas 30 minučių ribos. Gruodžio viduryje į Milvokio „Bucks“ krepšį skriejo net 7 lietuvio tritaškiai ir 37 taškai, po mėnesio dar 33 taškus sugėrė Vašingtono „Wizards“ klubas. Sezonas taip pat baigtas skambia nata – pelikanai neįveikė įkrintamųjų, bet 16 taškų ir 18 atkovotų kamuolių lemiamame mače surinkęs uteniškis negalėjo būti kaltinamas.

Valančiūnas

Antrąjį sezoną Naujajame Orleane praleidęs J.Valančiūnas turėjo tenkintis susitraukusiu vaidmeniu. Jis žaidė vidutiniškai penkiomis minutėmis mažiau, bet daugelis skaičių krito neproporcingai – taškai (nuo 17,8 iki 14,1), išmesti tritaškiai (nuo 2,1 iki 1,4) ir rezultatyvūs perdavimai (nuo 2,6 iki 1,8) sufleruoja, kad kamuolys aukštaūgį pasiekdavo rečiau. Nepaisant to, jis išlaikė profesionalumą ir efektyvumą, pataikymo procentams iš įvairių distancijų nesusvyravus.

Psichologinį tvirtumą jis demonstruoja ir žvalgydamasis į tėvynę. Simboliška, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis lietuvis patriotiškumu pasižymi labiau už daugelį vietinių. Rinktinės kapitonas ne tik nesvarstė galimybės praleisti Pasaulio taurę, bet ir pats prisidėjo verbuodamas žaidėjus atvykti. Akivaizdu, kad vasarą jis bus pagrindine rinktinės ašimi tiek aikštelėje, tiek už jos ribų ir išlaikys Roberto Javtoko pagarbą kaip tiesioginis jo įpėdinis.

Buvo pasirodę kalbų, kad „Pelicans“ gali išmainyti lietuvių, tačiau šie gandai netrukus buvo numalšinti. 15,4 milijono JAV dolerių per sezoną uždirbantis patikimas karys lieka svarbia komandos dalimi. J.Valančiūno kontraktas baigsis kitą vasarą ir bus įdomu stebėti, kur pasuks jo karjera. 31-erių lietuvis už Atlanto artėja prie veterano statuso, tad priklausomai nuo savo pasirodymo kitą sezoną gali pasirašyti gyvenimo kontraktą arba, priešingai, taikytis su kuklesne finansine padėtimi.

1. (2) Domantas Sabonis (Sakramento „Kings“)

Statistika NBA: 35 minutės, 19,1 taško (37 proc. trit.), 12,3 atk. kam., 7,3 rez. perd.

D.Sabonis grįžo į lyderio poziciją, pirmąją vietą užėmęs trečią kartą per ketverius metus. Europos čempionate ryškiau žibėjo J.Valančiūnas, o D.Sabonis talkininko vaidmenį apylygiai dalinosi su M.Grigoniu, tačiau už Atlanto aukštaūgis sukėlė tokią audrą, prie kokios joks lietuvis anksčiau nebuvo net priartėjęs.

Aukštaūgio atveju išskirti reikia ne atskirus mačus, o pasiektus apdovanojimus. D.Sabonis trečią kartą žaidė NBA „Visų žvaigždžių“ mače, tapdamas rekordininku tarp lietuvių, tuo pačiu jis tapo geriausiu lygos kovotoju dėl kamuolių, sugrąžino „Kings“ į atkrintamąsias pirmą kartą nuo 2006-ųjų, o viską vainikavo tapdamas pirmuoju lietuviu, patekusiu į vieną iš trijų simbolinių lygos penketų. Galiausiai vidurio puolėjas finišavo septintas (!) reguliariojo sezono MVP rinkimuose.

Sabonis

D.Sabonis buvo universalesnis nei bet kada anksčiau ir per sezoną surinko net 14 trigubų dublių, o su Damianu Lillardu pasidalino dvyliktąją vietą lygoje pagal rezultatyvius perdavimus. Retai iš toli atakavęs lietuvis pagerino pataikymo procentą ir pavojingas išlieka visose aikštės dalyse. Gynyboje tokio užtikrintumo nėra, o atletiškumo stoka neleidžia būti patikimu lanko saugotoju, tačiau žvaigždės statusą turinčiam žaidėjui tai ir nėra privaloma.

Apmaudą lieti galima tik dėl nepavykusių atkrintamųjų. Su traumuota ranka kovęsis lietuvis pralaimėjo tiesiogines dvikovas Kevonui Looney ir neperžengė pirmojo etapo, septintosiose rungtynėse krisdamas prieš titulą gynusius San Fransisko „Golden State Warriors“. Tenka pripažinti, kad D.Sabonį tuomet pristabdė ne tik trauma, bet ir prarastas pasitikėjimas savimi – neužtikrintumas tapo problema, kurią 27-erių žaidėjas jau turėtų išspręsti. Susidaro įspūdis, kad tai kiek riboja jį ir rinktinėje, kurioje iki šiol nepavyko sužaisti nė vieno dominuojančio turnyro.

D.Sabonio situacija šią vasarą išlieka mįslinga – atnaujinimai apie jo sveikatą pasirodo tik kas kelias savaites bei yra lakoniški. Gerbėjams reiktų nusiteikti, kad Pasaulio taurėje teks verstis be jo ir rinktinėje bus tik vienas žmogus iš geriausių lietuvių penketo. Klubiniame krepšinyje jokių klaustukų dėl D.Sabonio nekyla – „Kings“ įteikė jam ilgalaikį 217 milijonų JAV dolerių kontraktą, patikėdami raktus į klubo ateitį ir tikėdamiesi iš jo dueto su De’Aaronu Foxu žygio iki krepšinio olimpo.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra