„Gargždų“ situaciją apžvelgusi LKL direktorė: kitą sezoną ir toliau norime turėti 12 klubų (62)

Trečiadienį Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe-LKL“) surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo aptarta „Gargždų“ bankroto ir pasitraukimo iš čempionato situacija.

Į žurnalistų klausimus atsakinėjo lygos direktorė Rasa Liuimienė ir vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas.

„Situacija visiems yra žinoma: praeitą savaitę LKL gavo „Gargždų“ klubo vadovo pranešimo apie tai, kad klubas traukiasi iš LKL kovų dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos bei ketina pradėti bankroto procedūras. Mus pribloškė kaip ir kiekvieną krepšinio aistruolį. Buvo daromi tam tikri žingsniai iki to laiko, buvo bendraujama su klubo vadovais ir savivaldybė. Žinome, kad situacija sudėtinga, bet ji nebuvo kritinė. Tą patį vakarą sulaukėme ir iš klubo vidaus rašto. Tai buvo pirma oficiali tiesioginė informacija, kuri pasiekė lygą, kad žaidėjams ir treneriams gerokai vėluoja algos. Man belieka apgailestauti, kad informacijos negavome anksčiau. Viešoje erdvėje ta informacija sklandė, bet paprastai tokiais atvejais lyga turėtų žinoti tuos dalykus. Vis dėlto lyga negavo informacijos iki to vakaro nei iš žaidėjų, nei iš agentų. Dėliojome planą, ar įmanoma išgelbėti klubą. Situacija buvo sudėtinga, nes viskas pasirodė viešumoje. Nenuleidome rankų ir vertinome, kokie sprendimai galėtų būti. Galvojome, kas galėtų būti tie asmenys, nuo kurių priklausytų komandos likimas. Penktadienį asmeniškai įdėjau daug pastangų, kad visas suinteresuotas šalis pavyktų susodinti prie derybų stalo. Pirmadienį įvyko susitikimas, ačiū Laimonui Eglinskui, kad jis kalbėjo su žaidėjais ir perdavė visą informaciją iš mūsų, jog ieškome sprendimų, kaip išgelbėti komandą. Ieškojome sprendimų ir pavyko juos rasti. Pirmadienį vakare pakankamai viltingai buvo apibrėžtas mūsų veiksmų planas, kuris priklausė nuo kiekvienos sudedamosios dalies. Du žingsniai buvo padaryti, kaip kad ir buvo susitarta. Vienai iš šalių, įvertinus situaciją, pritrūko ryžto ir kažkokių teisinių klausimų. Antradienį buvo konstatuota, kad derybos žlunga bei grįžtame į pradinį tašką. Labai jautri situacija, ypatingai žaidėjų, komandos trenerių ir tų, kurie tikėjo šia komanda atžvilgiu. Labai gaila, kad nepavyko įgyvendinti gelbėjimo plano. Juolab, kad sumos nebuvo kritinės, dėl kurių negalėtų klubas tęsti veiklos. Nuo liepos mes kalbėjome su klubo vadovais ir savivaldybe bei žinojome, kad ketinama perduoti dalis, bet kiekvieną mėnesį išgirsdavome, kad „kitą mėnesį“, – sakė R.Liuimienė.

– Ar LKL iš savo pusės gali patvirtinti, kad tai buvo neprofesionali vadyba?

– Matomai, kad dalis tiesos tame yra. Daug kas svarsto, ar 12 klubų LKL yra optimalus skaičius, o gal turėtų būti mažesnis. Mano nuomone, kaip ir lygos prezidento nuomone, įmanoma būtų dirbti su 12 komandų, bet iš NKL ateinančių ekipų vadybos lygis neatitinka LKL lygio, nors ir pačioje LKL yra klubuose tam tikrų spragų, ką patys akcentuojame, darome projektus, įtraukiame jaunus žmones į akademiją.

– Kokia žala bus pačiai lygai?

– (J.Liaudinskas). Tą žalą mes matuojame viduje, nėra apčiuopiamų svertų, kaip pamatuoti. Dabar reikia žiūrėti tvarkaraščio ir lentelės reikalus. Kalbant apie reputaciją, toks dalykas prestižo tikrai neprideda. Nepasakyčiau, kad beprecedentis atvejis Europoje, bet tikrai pagal tai nesimatuojame. Tai yra labai liūdna, apmaudi ir pikta situacija. Tikrai yra daug susijusių šalių, kurios nukenčia. Labiausiai gaila žaidėjų ir trenerių. Jeigu kalbame, kad norime prisikviesti geriausius lietuvius grįžti į LKL, bet ir pajėgius legionierius, šioje vietoje žala tikrai padaryta. Šita krizinė situacija augins organizacijas ir procesus. Mes suprantame, kad licencijavimo procese yra tobulintinų dalykų.

– Galima pamatyti, kad „Gargždų“ biudžetas tikrai nebuvo minimalaus biudžeto rėmuose.

– Licencijavimo dokumentus peržiūrėjau ir žinia, kad jie pas mus yra antrą sezoną. Kai jie atkeliavo pas mus, jie pateikė duomenis už 2022 metus – pirmas pusmetis, kai dalyvavo NKL kovose. Tai buvo biudžetinė įstaiga, kuri valdė NKL licenciją. Už antrąjį pusmetį 2022 metų buvo pateikti dokumentai, kuriuose parodytos beveik 400 tūkst. eurų ataskaitas. Tai, ką jie planavo šiam sezonui, atitiko minimalaus biudžeto lūkesčius. Jų pateikti duomenys nesukėlė įtarimų komisijai.

Turime antrus metus iš eilės tokią situaciją, nes pernai Prienų klubas pasitraukė. Yra pastebėjimų, kad licencijavimo tvarka neveikia, bet mes manoma, kad ji būtent ir veikia, kadangi 2022 metų lapkritį mūsų tvarka buvo patobulinta. Kasmet ją peržiūrime ir buvo įvesti griežti kriterijai, kai reikėjo vertinti ir pateikti įsipareigojimus bei jų pradelsimus. Buvo pastebėta, kad klubai yra linkę didinti savo trumpalaikius įsipareigojimus tiek sumomis, tiek laikotarpiais. Kartais tai išsitęsdavo ir metus, ir dvejus, ir trejus. 2023–2024 m. sezonui buvo įvesta, kad klubai privalo mažinti savo atidėjimus ne daugiau nei 90 dienų, dabar tai mažinama iki 40 dienų. Sugriežtinta tvarka nebeleidžia klubams užsiimti kūryba, pateikiant duomenis LKL licencijavimo komisijai.

– Kodėl nėra R.Milašiaus ir kiek jis aktyvus buvo „Gargždų“ klausimu?

– Jis nuolat palaikė ryšį su Klaipėdos rajono savivaldybe. Paskutinis jo vizitas buvo prieš kelias savaites, Milašiaus noras ir įsitraukimas rasti sprendimus buvo didelis, bet jis turėjo išanksto suplanuotą verslo kelionę ir jos negalėjo pakeisti, bet su juo palaikome ryšį.

– Žadama kelti biudžeto kartelę iki 800 tūkst. Ar nemanote, kad tai yra pernelyg daug?

– Ta kartelė jau yra pakelta. Buvo patvirtinta dar pernai. Biudžeto kartelė pakelta ne šiaip sau, o tai rodo aktualijos, kad klubas be tokio biudžeto negali veikti. Komandos turi stiprėti, kitaip jos nestiprės, jeigu biudžetas liks 400 tūkstančių. Arenų nuomos, žaidėjai, treneriai – tai yra toks minimalus poreikis.

– Problemų turi ir „CBet“ ekipa, kuri žaidė šešiese. Ar bus baudžiamas klubas?

– Jonavos klubas šiemet yra ne kartą baustas sankcijomis. Pagal mūsų nuostatus yra numatytas minimalus 12 žaidėjų paraiškos skaičius bei 10 krepšininkų rungtynėms. Dabar „CBet“ turi 10 krepšininkų paraiškoje, o jau kokie jie, tai jau paties klubo reikalai.

– Ar „CBet“ pavyks nukelti savaitgalio mačą?

– LKL nesvarstė nukelti rungtynių tarp „M Basket“ ir „CBet“. Klubas svarstė, bet jeigu sutinka varžovai, tai tada gali svarstyti, jeigu tai nepažeidžia transliuotojo teisių. Būtų galima svarstyti, bet Mažeikių ekipa nesutiko to daryti.

– Ar kalbama su klubais, kad komplektacija nebūtų tokia vėlyva?

– Kiekvienas klubas yra atskiras ūkio vienetas ir negalime nurodinėti, kada pradėti derybas. Mes licencijavimo tvarką paankstinome būtent tam, kad klubai iš anksto pateiktų dokumentus ir turimus biudžetus. Taip klubas galės anksčiau pradėti derėtis ir pasirašyti sutartis su žaidėjais.

 – Kokia situacija dėl 12-os komandos lygoje?

– Norime, kad LKL kitą sezoną turėtų 12 ekipų. Į tą vietą pretenduoja visos NKL komandos, kurios gali laimėti titulą.

– Kas atsakingas už „Gargždų“ krachą?

– Vieno atsakymo nėra. Yra ir lygos kaltės, visos pusės yra kaltos. Kažkur mes ir rudenį galėjome pritaikyti kitą sprendimo modelį, o ne tą, kuris buvo numatytas liepos mėnesį bei buvo bandyta žengti iki paskutinės akimirkos.

– Nuo praėjusio sezono buvo likę nemažai skolų. Ar tai nebuvo raudona vėliava?

– Tie trumpalaikiai įsipareigojimai yra ne viename klube. Buvo pasirašytos taikos sutartys ir mūsų teisininkai įvertino, kad komanda vykdo įsipareigojimus.

– Kaip lyga gali padėti dėl žaidėjų ir trenerių negautų algų?

– Deja, bet LKL neturi tokio pagalbos fondo. Gali būti klausimas svarstytinas, bet jis reikalauja didesnio vertinimo. Yra skirtingi klubų biudžetai ir pagal vieną kurpalių negali pritaikyti vienos kompensacijos tvarkos.

– Ar dabar likusios komandos yra finansiškai tvarios?

– Šiam momentui taip.